Rudenį man dažnai nutinka tas pats: nueinu į turgų tik kelių pomidorų, o namo grįžtu su pilnu krepšiu daržovių. Vieną kartą taip parsinešiau ir didžiulį žiedinį kopūstą, nors konkretaus plano, ką su juo gaminsiu, visai neturėjau. Kaip tik tą popietę turėjo užsukti sesuo su vaikais, todėl nusprendžiau išbandyti šį tą naujo.
Turinys (7)
Sutryniau prinokusius pomidorus, įdėjau saldžiosios paprikos, česnakų ir išviriau kvapnų padažą, kuriame trumpai patroškinau žiedinių kopūstų gabalėlius. Kai pastatiau dubenį ant stalo, mažasis sūnėnas rimtai paklausė, kodėl į picos padažą pridėjau kopūstų.
Iš pradžių visi nusijuokėme, bet po kelių minučių prie stalo pasidarė neįprastai tylu. Sesers vaikai, kurie paprastai dėl daržovių derasi ilgiau nei suaugusieji dėl automobilio kainos, ramiai valgė ir net paprašė dar. Man pačiai labiausiai patiko tai, kad kopūstų žiedynai liko tvirti, o pomidorų padažas su paprika ir česnakais suteikė jiems sodrų, maloniai saldžiarūgštį skonį. Nuo tada šį receptą gaminu, kai noriu nebrangaus daržovių garnyro arba užkandžio, kurį galima patiekti ir šiltą, ir atšaldytą.
Tik viena svarbi pastaba: nors panašūs receptai dažnai vadinami konservais žiemai, šis variantas skirtas laikyti šaldytuve arba užšaldyti, o ne sandėliuoti užsuktuose stiklainiuose kambario temperatūroje.
Ingredientai
- 1 kg žiedinių kopūstų, svoris be lapų ir storojo koto
- 700 g gerai prinokusių pomidorų
- 100 g saldžiosios paprikos
- 3 česnako skiltelės
- 50 ml augalinio aliejaus
- 50 ml 9 % acto
- 2 valgomieji šaukštai cukraus, apie 25–30 g
- 0,5–1 valgomasis šaukštas druskos, pagal skonį
- Šiek tiek maltų aitriųjų paprikų, nebūtinai
Paruošimo laikas: apie 20 minučių. Gaminimo laikas: apie 15–20 minučių. Kiekis: maždaug 1,5–2 litrai, priklausomai nuo daržovių dydžio ir padažo tirštumo. Laikymas: šaldytuve arba šaldiklyje.
Kaip gaminu žingsnis po žingsnio
Paruošiu žiedinius kopūstus
Pirmiausia nuo žiedinio kopūsto pašalinu lapus ir storą koto dalį. Galvą nuplaunu po tekančiu vandeniu ir padaliju į nedidelius, maždaug vienodo dydžio žiedynus. Labai stambius perpjaunu pusiau, kad jie tolygiai išvirtų ir būtų patogu valgyti. Stengiuosi žiedynų nesusmulkinti per daug, nes noriu, kad patiekale jie išlaikytų gražią formą.
Per akciją nupirkau per daug krevečių, o vyras jas vadino guminiais vabaliukais – kol nepagaminau šių salotų su kiaušiniais ir agurkais
3 pernokę bananai šokoladinėje tešloje: pyragas išeina drėgnas ir kvepia kaip tortas
Teta paragavo šių žiedinių kopūstų ir paprašė stiklainio namo: viską lemia kvapnus marinatas
Rūkyta skumbrė su bulvėmis nustebino: sočios salotos tinka vakarienei ir šventiniam stalui
Vištienos sriubą gelbsti minkšti virtinukai: vos keli produktai, o puodas greitai tuštėja
20 g mielių ir 250 ml vandens: purūs pyragėliai su paštetu primena vaikystės kepiniusDideliame puode užverdu vandenį ir suberiu paruoštus žiedinius kopūstus. Apverdu juos maždaug 3–5 minutes, priklausomai nuo gabalėlių dydžio, kad šiek tiek suminkštėtų, bet dar liktų tvirti. Tada nukošiu ir trumpai perlieju šaltu vandeniu, kad sustabdyčiau virimą. Šis žingsnis svarbus, nes vėliau kopūstai dar bus kaitinami pomidorų padaže.
Paruošiu pomidorus ir saldžiąją papriką
Pomidorus kruopščiai nuplaunu ir supjaustau nedideliais gabalėliais. Saldžiąją papriką perpjaunu, pašalinu sėklas bei kotelį ir taip pat susmulkinu. Abi daržoves sudedu į trintuvą ir sutrinu iki vientisos masės. Jeigu noriu visiškai glotnaus padažo, pomidorų odeles galiu pašalinti iš anksto, tačiau kasdieniam variantui dažniausiai jų nelupu.
Geriausiai šiam receptui tinka mėsingi, gerai prinokę pomidorai. Jie suteikia daugiau skonio, o padažas nebūna toks vandeningas kaip iš labai sultingų, mažai minkštimo turinčių vaisių. Papriką renkuosi raudoną arba oranžinę, nes ji suteikia saldumo ir gražiai papildo pomidorų spalvą. Vis dėlto tinka ir geltona saldžioji paprika, jeigu tokią turiu šaldytuve.
Išverdu kvapnų pomidorų padažą
Sutrintą pomidorų ir paprikų masę supilu į storadugnį puodą. Sudedu smulkintą česnaką, cukrų, iš pradžių pusę numatyto druskos kiekio ir supilu augalinį aliejų. Viską gerai išmaišau ir kaitinu ant vidutinės kaitros, kol masė užverda. Tuomet sumažinu kaitrą ir leidžiu padažui keletą minučių švelniai virti, kartkartėmis pamaišydama, kad neprisviltų.
Man patinka, kai padažas būna sodrus, tačiau ne per tirštas. Jei pomidorai labai sultingi, galiu jį pavirti kiek ilgiau, kol išgaruoja dalis vandens. Tačiau nevirinu tiek, kad padažas taptų panašus į pomidorų pastą, nes jame dar turės tolygiai pasiskirstyti žiediniai kopūstai. Prieš dėdama daržoves paragauju ir įvertinu, ar užtenka druskos bei cukraus.
Žiedinius kopūstus patroškinu padaže
Į švelniai verdantį pomidorų padažą atsargiai sudedu apvirtus žiedinių kopūstų žiedynus. Išmaišau plačiu šaukštu arba mentele, stengdamasi jų nesutraiškyti. Puodą pridengiu ir ant nedidelės kaitros patroškinu maždaug 5–10 minučių, kol kopūstai pasiekia norimą minkštumą. Man labiausiai patinka, kai jie jau maloniai minkšti, bet viduryje dar išlaiko šiokį tokį tvirtumą.
Baigiant gaminti supilu 50 ml 9 % acto ir atsargiai išmaišau. Dar trumpai pakaitinu, kad skoniai susijungtų, tada puodą nukeliu nuo viryklės. Jeigu mėgstu aštresnį variantą, šiuo metu galiu įberti šiek tiek maltų aitriųjų paprikų. Svarbu nepamiršti, kad actas čia pirmiausia suteikia saldžiarūgštį skonį, o nurodytas jo kiekis savaime negarantuoja saugaus ilgalaikio konservavimo.
Paruošiu laikymui arba iškart patiekiu
Jeigu užkandį valgysime tą pačią dieną, dalį jo iškart sudedu į dubenį ir patiekiu šiltą. Likusį paskirstau į švarius, negilius maistui skirtus indus, kad patiekalas greičiau atvėstų. Ne vėliau kaip per dvi valandas nuo gaminimo pabaigos jį perkeliu į šaldytuvą, kuriame temperatūra ne aukštesnė kaip 4 °C. Kai patiekalas visiškai atvėsta, indus sandariai uždarau.
Jeigu užkandį noriu laikyti stiklainiuose, naudoju švarius, nepažeistus indus su tinkamais dangteliais, tačiau jų nelaikau kambario temperatūroje. Šis receptas nėra patikrintas saugiam konservavimui žiemai, nes žiediniai kopūstai yra mažai rūgščios daržovės, o acto kiekio nepakanka saugumui patvirtinti be specialaus recepto ir apdorojimo režimo. Todėl karštų stiklainių užsukimas, apvertimas ar apkamšymas rankšluosčiais nepakeičia tinkamo konservavimo. Ilgesniam laikymui šį patiekalą geriau užšaldyti mažesnėmis porcijomis.
Svarbiausi patarimai iš mano patirties
Didžiausią dėmesį skiriu žiedinių kopūstų paruošimui. Jei jie bus pervirti dar prieš sudedant į pomidorų padažą, vėliau greitai subyrės ir patiekalas praras gražią išvaizdą. Todėl iš pradžių juos apverdu tik trumpai, o galutinį minkštumą pasiekiu jau padaže. Geriausiai tinka švieži, tvirti, be tamsių dėmių žiediniai kopūstai.
Kitas svarbus dalykas – pomidorų kokybė. Prinokę, mėsingi pomidorai suteikia natūralaus saldumo ir sodresnį skonį, todėl man nereikia dėti daug papildomų prieskonių. Jeigu pomidorai rūgštūs, padažo skonį subalansuoju cukrumi, tačiau visada jo dedu po truputį ir ragauju. Taip pat nepadauginu česnako, nes noriu, kad jis papildytų daržovių skonį, o ne visiškai jį užgožtų.
Dar vienas patarimas – naudoti pakankamai didelį puodą. Kai žiedynai suspausti mažame inde, juos sunku išmaišyti nesutraiškant. Platesniame puode padažas tolygiau pasiskirsto aplink daržoves, o patį troškinimą lengviau kontroliuoti. Aš dažniausiai renkuosi storadugnį puodą, nes pomidorų masė linkusi prilipti prie labai plono dugno.
Dažniausios klaidos
Viena dažniausių klaidų – žiedinius kopūstus apvirti iki visiško minkštumo, o tada dar ilgai troškinti padaže. Taip vietoj gražių žiedynų galima gauti beveik vientisą daržovių masę. Kita klaida – pomidorų padažą virti ant labai stiprios kaitros ir retai maišyti, nes jis gali prisvilti. Jei padažas ima pernelyg smarkiai tirštėti, sumažinu kaitrą ir atidžiau stebiu jo konsistenciją.
Taip pat nepatariu iškart berti viso šaukšto druskos. Skirtingų rūšių druskos tūrinis svoris skiriasi, o pomidorų saldumas ir rūgštumas taip pat nevienodi. Todėl pirmiausia dedu mažesnį kiekį, o skonį pakoreguoju gaminimo pabaigoje. Visada lengviau papildomai pasūdyti, negu ištaisyti per sūrų padažą.
Dar viena rimta klaida – laikyti šį užkandį žieminiais konservais vien todėl, kad jame yra acto ir jis karštas supilstytas į stiklainius. Mažai rūgščių daržovių mišiniai reikalauja patikrintų konservavimo proporcijų bei tinkamo terminio apdorojimo. Neįvertinus šių dalykų, sandariai uždarytas stiklainis gali būti nesaugus net tada, kai jo turinys atrodo ir kvepia įprastai. Todėl šį receptą laikau šaldytuvo užkandžiu, o ilgalaikiam sandėliavimui rinkčiausi atskirai patikrintą konservavimo receptą.
Kaip laikyti ir kiek išsilaiko
Paruoštus žiedinius kopūstus pomidorų padaže laikau sandariame inde šaldytuve, ne aukštesnėje kaip 4 °C temperatūroje. Geriausia juos suvartoti per 3–4 dienas nuo pagaminimo. Patiekalą imu švariu šaukštu ir iškart grąžinu likusią dalį į šaldytuvą, kad ji be reikalo nešiltų. Jei pastebiu pelėsį, neįprastą kvapą ar kitus gedimo požymius, visą turinį išmetu, jo neragaudama.
Jeigu paruošiau daugiau, negu galime suvalgyti per kelias dienas, dalį užšaldau. Sudedu į šaldikliui skirtus indelius, palieku vietos skysčiui plėstis ir užrašau pagaminimo datą. Geriausiam skoniui ir tekstūrai išlaikyti stengiuosi sunaudoti maždaug per 2–3 mėnesius. Atitirpinu šaldytuve, o prieš valgydama prireikus kruopščiai pakaitinu, nors po šaldymo žiedynai gali būti kiek minkštesni.
Su kuo skaniausia valgyti
Man šis užkandis labai skanus su paprastomis virtomis bulvėmis ir kepta mėsa. Sodrus pomidorų padažas suteikia bulvėms daug skonio, todėl kartais net nereikia jokio papildomo pagardo. Taip pat žiediniai kopūstai puikiai dera su orkaitėje kepta vištiena, kotletais ar žuvimi. Kai norisi lengvesnės vakarienės, įsidedu jų į dubenėlį ir valgau su rieke šviežios ruginės duonos.
Atšaldyti žiediniai kopūstai tampa visai kitokiu užkandžiu. Pomidorų ir česnakų aromatas susijungia, o saldžiarūgštis skonis tampa dar ryškesnis. Tokį variantą mėgstu patiekti šalia kitų daržovių užkandžių, ypač kai namuose susirenka daugiau žmonių. Ryškiai raudonas padažas ir šviesūs kopūstų žiedynai gražiai atrodo net ir paprastame stikliniame dubenyje.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima naudoti šaldytus žiedinius kopūstus?
Taip, tačiau jų tekstūra po gaminimo gali būti minkštesnė nei šviežių. Kadangi šaldyti žiediniai kopūstai neretai jau būna trumpai apvirti prieš užšaldymą, jų papildomai ilgai neapverdu. Geriau iškart stebiu, kiek laiko reikia juos pakaitinti pomidorų padaže, kad nesuirtų.
Ar vietoj šviežių pomidorų tinka konservuoti trinti pomidorai?
Kasdieniam, šaldytuve laikomam patiekalui galima naudoti paprastus konservuotus trintus pomidorus be papildomų prieskonių. Tačiau jų tirštumas ir rūgštumas gali skirtis, todėl cukraus bei druskos kiekį reikėtų pakoreguoti pagal skonį. Jeigu naudojate šį pakeitimą, patiekalas vis tiek lieka tik šaldytuve laikomu arba užšaldomu užkandžiu, o ne patikrintu žieminių konservų receptu.
Ar galima stiklainius laikyti rūsyje visą žiemą?
Ne, pagal šį receptą pagaminto patiekalo saugumas ilgai laikant be šaldytuvo nėra patvirtintas. Žiediniai kopūstai yra mažai rūgštūs, todėl net ir pomidorų bei acto turinčiam mišiniui reikia tinkamai patikrinto konservavimo būdo. Jeigu norite žiedinių kopūstų atsargų žiemai, saugesnis šio konkretaus recepto pasirinkimas yra užšaldymas.
Kaip padaryti, kad žiediniai kopūstai neištižtų?
Svarbiausia jų nepervirti pirmame gaminimo etape ir vėliau per ilgai netroškinti pomidorų padaže. Žiedynus supjaustau panašaus dydžio, trumpai apverdu ir atsargiai maišau. Kai jie tampa pakankamai minkšti, bet dar išlaiko formą, gaminimą iškart baigiu.
Dabar sesers vaikai, pamatę ant stalo žiedinius kopūstus pomidorų padaže, jau nebeklausia, kodėl ten nėra makaronų. Jie tiesiog įsideda po porciją ir būtinai pasiteirauja, ar liko daugiau to „picos padažo“. O aš džiaugiuosi, kad iš paprastų daržovių galima paruošti tokį patiekalą, kuris patinka net išrankesniems valgytojams. O jūs esate gaminę žiedinius kopūstus pomidorų padaže? Parašykite komentaruose, ar labiau mėgstate juos šiltus, ar atšaldytus, ir kokių prieskonių dar įdedate!
