Pirmą šildymo sezono savaitę mano svetainėje esantys augalai atrodė taip, lyg būtų išgyvenę sausrą. Monsteros lapų kraštai paruduodavo, fikusas pradėjo mesti lapus, o paparčio vazone kasdien atsirasdavo vis daugiau sausų lapelių. Laisčiau kaip visada, gal net dažniau. Bet geriau nebuvo. Tik kai nusipirkau paprastą drėgmės matuoklį už kelis eurus ir padėjau jį ant palangės, supratau, kas vyksta. Rodmuo buvo 28 procentai.
Turinys (6)
Kodėl žiema augalams sausesnė už vasarą
Vasarą net per karščius oras kambaryje paprastai būna drėgnesnis. O įjungus šildymą, radiatoriai sausina orą taip, kad drėgmė kambaryje dažnai nukrenta žemiau 30 procentų. Daugumai kambarinių augalų, ypač kilusių iš atogrąžų miškų, tinka 50–60 procentų. Dykumoje oras būna panašiai sausas kaip mūsų butuose žiemą.
Dar blogiau, kad dauguma augalų stovi ant palangių, o po palangėmis – radiatoriai. Karštas oras kyla tiesiai į lapus, išdžiovina juos ir žemę vazone. Viršutinis žemės sluoksnis išdžiūsta per dieną, o apačioje šaknys tuo metu gali būti dar drėgnos. Todėl žmonės laisto dažniau ir dažnai perlaisto.
Pirmas pakeitimas: atitraukiau augalus nuo radiatorių
Pirmiausia peržiūrėjau, kur stovi kiekvienas vazonas. Jautriausius augalus, papartį ir kalateją, perkėliau nuo palangės ant stalo prie lango, kur šviesos vis dar pakanka, bet karštas oras nuo radiatoriaus tiesiai nepučia. Ant palangės palikau tik tuos, kuriems sausas oras mažiau kenkia: kaktusus, alaviją, sansevjerą. Kai kuriems vazonams po apačia padėjau medinę lentelę, kad šiluma iš palangės nekaitintų šaknų.
Antras: sugrupavau augalus kartu
Augalai patys išgarina drėgmę per lapus. Kai jie stovi vienas šalia kito, aplink juos susidaro šiek tiek drėgnesnis oras. Sustačiau didesnius augalus į vieną grupę svetainės kampe, šviesesnėje vietoje. Matuoklis, padėtas tarp jų, rodė keliais procentais daugiau nei ant atviros palangės. Atrodo nedaug, bet augalams tai jaučiama.
Trečias: padėklai su akmenukais ir vandeniu
Po vazonais padėjau plačius padėklus, pripildytus smulkių akmenukų, ir įpyliau vandens tiek, kad jis nesiektų vazono dugno. Vanduo pamažu garuoja ir drėkina orą aplink augalą, o šaknys nestovi vandenyje. Kartą per savaitę papildau vandens. Tai paprasčiausias būdas, nereikalaujantis jokių išlaidų, išskyrus akmenukus.
Miegamajame, kur stovi daugiausia augalų, galiausiai pastačiau nedidelį oro drėkintuvą. Jis pravertė ne tik gėlėms: rytais nebesijaučiau išdžiūvusia gerkle, o vaikai mažiau kosėjo.
Ketvirtas: pakeičiau laistymo įpročius
Didžiausia mano klaida buvo laistyti pagal tai, kaip atrodo viršutinis žemės sluoksnis. Dabar prieš laistydama įkišu pirštą į žemę kelių centimetrų gylyje. Jei ten dar drėgna, nelaistau, net jei paviršius sausas. Žiemą augalai auga lėčiau, ir dauguma jų vandens suvartoja mažiau, nors oras ir sausas.
Lapus kartais apipurškiu vandeniu, bet ne visus. Plaukuotų lapų augalų, pavyzdžiui, žibuoklių, nepurškiu, nes ant jų gali atsirasti dėmių. Kartą per kelias savaites didesnių augalų lapus nušluostau drėgna šluoste. Dulkės ne tik atrodo negražiai, bet ir trukdo lapams gauti šviesos, kurios žiemą ir taip mažai.
Ką pastebėjau po mėnesio
Po mėnesio drėgmės matuoklis augalų kampe rodė apie 45 procentus. Ne idealu, bet gerokai geriau. Monstera nustojo ruduoti, fikusas nebemetė lapų, o paparčio vazone vėl pasirodė naujų lapų. Ir aš supratau, kad problema buvo ne augaluose ir ne laistyme, o ore, kurio nemačiau.
Jei jūsų kambarinės gėlės žiemą pradeda džiūti, ruduoti ar mesti lapus, prieš keisdami trąšas ar persodindami, patikrinkite oro drėgmę. Gali būti, kad pakaks atitraukti vazoną nuo radiatoriaus ir pastatyti padėklą su akmenukais.























