Vieną vėlyvo rudens rytą išėjau į sodą su astrų sėklų pakeliu ir nedideliu grėbliuku. Gėlynas jau buvo beveik tuščias, medžių lapai nukritę, o kaimynai seniai baigė visus sodinimo darbus. Kaip tik tuo metu prie tvoros pasirodė kaimynė, kuri, pamačiusi mano rankose sėklas, net sustojo. „Tu ką, pavasario nesulauksi? Juk lapkritis!“ – nusijuokė ji. Atsakiau, kad kartais gėles verta pasėti tada, kai kiti jau susitvarkė kastuvus ir laukia žiemos.
Turinys (10)
- Ar tikrai galima astrus sėti prieš žiemą?
- Kada Lietuvoje geriausia sėti astrus rudenį?
- Kaip paruošiu gėlyną astrų sėjai?
- Kaip sėju astrus prieš žiemą?
- Ar reikia astrų lysvę pridengti mulčiu?
- Ką darau su astrais pavasarį?
- Svarbiausi patarimai iš mano patirties
- Dažniausios klaidos sėjant astrus rudenį
- Ar prieš žiemą pasėti astrai žydės gausiau?
- Dažniausiai užduodami klausimai
Prisipažinsiu, kadaise ir pati maniau, kad astrus galima auginti tik iš daigų, kuriems pavasarį tenka užleisti pusę palangės. O paskui dar prasideda rūpesčiai: vieni daigeliai ištįsta, kiti gauna per mažai šviesos, trečius tenka nuolat sukioti, kad augtų tiesiai. Sužinojusi apie sėją prieš žiemą nusprendžiau išbandyti šį būdą nedideliame gėlyno plotelyje.
Dabar žinau, kad jis gali sutaupyti nemažai darbo, tačiau turi vieną labai svarbią sąlygą – sėti reikia tik tada, kai sėklos jau nebeturėtų sudygti tą patį rudenį. Todėl šiame straipsnyje papasakosiu, kaip tam ruošiuosi ir kokių klaidų stengiuosi išvengti.
Ar tikrai galima astrus sėti prieš žiemą?
Taip, vienmečius kininius astrus galima sėti tiesiai į atvirą gruntą vėlyvą rudenį. Šis būdas vadinamas priešžiemine, arba rudenine, sėja, kai sėklos pasėjamos į jau atvėsusią dirvą ir joje sulaukia pavasario. Atšilus orams jos gali pradėti dygti natūraliomis lauko sąlygomis, todėl nereikia iš anksto auginti visų daigų namuose. Tačiau labai svarbu suprasti, kad toks metodas negarantuoja nei geresnio daigumo, nei gausesnio žydėjimo kiekvienais metais.
Lietuvoje žiemos pastaraisiais metais gali būti permainingos, su atodrėkiais, lietumi ir pakartotiniais šalčiais. Jeigu pasėsiu per anksti, sėklos gali pradėti dygti dar rudenį, o vėliau jauni daigai žus. Per šlapiame dirvožemyje dalis sėklų gali supūti, o labai nepalankiomis sąlygomis pavasarį jų sudygs mažiau, nei tikėjausi. Todėl visada pasilieku šiek tiek sėklų atsargai, kad prireikus galėčiau papildomai pasėti pavasarį.
Kada Lietuvoje geriausia sėti astrus rudenį?
Dažniausiai astrų sėjai prieš žiemą tinkamas metas ateina spalio pabaigoje arba lapkritį, tačiau vien kalendoriumi vadovautis nereikėtų. Aš stebiu orų prognozę ir laukiu, kol dirva gerai atvės, o artimiausiu metu nebežadamas ilgesnis šiltas laikotarpis. Sėklos turi likti ramybės būsenos, o ne pasinaudoti netikėta šiluma ir išleisti daigelius. Geriau truputį pavėluoti, negu pasėti tada, kai dirva dar šilta.
Jeigu lapkritį Lietuvoje vis dar laikosi gana šilti orai, sėją atidedu. Man svarbiau tikrosios oro sąlygos, o ne noras kuo greičiau užbaigti rudens darbus. Dirva gali būti šalta, tačiau turi būti įmanoma įterpti sėklas į iš anksto paruoštas vageles. Dėl to visą gėlyno paruošimą atlieku anksčiau, kol žemė dar lengvai purenama.
Kaip paruošiu gėlyną astrų sėjai?
Astrams renkuosi saulėtą vietą, kurioje pavasarį neužsistovi tirpstančio sniego vanduo. Šios gėlės gražiausiai auga gaudamos pakankamai šviesos, o nuolat šlapia dirva gali pakenkti jų šaknims. Dar prieš šalčius išraunu piktžoles, supurenu žemę ir pašalinu senas augalų liekanas. Jei dirva sunki ir linkusi užmirkti, ją gerinu subrendusiu kompostu bei pasirūpinu tinkamu vandens nutekėjimu.
Man patinka viską pasiruošti iš anksto, kad atėjus tinkamam šalčiui nebereikėtų knistis po šlapią ar sušalusią žemę. Gėlyne padarau maždaug 1–2 cm gylio vageles ir pasižymiu jų vietą. Atskirai į sausą kibirėlį arba maišelį pasiruošiu purios žemės, kuria vėliau užbersiu sėklas. Šią žemę laikau sausoje, nuo šalčio apsaugotoje vietoje, kad sėjos dieną ji nebūtų sušalusi į kietą gumulą.
Kaip sėju astrus prieš žiemą?
Sulaukusi pastovesnių šalčių pasiimu sausas astrų sėklas ir paskleidžiu jas paruoštose vagelėse. Prieš sėją jų nemirkau ir nedaiginu, nes dabar tikslas yra išlaikyti sėklas ramybės būsenoje iki pavasario. Sėju šiek tiek tankiau nei įprastai, nes dalis sėklų per žiemą gali prarasti daigumą. Vis dėlto neberiu jų ištisomis krūvelėmis, kad pavasarį nereikėtų išrauti didžiosios dalies daigelių.
Pasėtas sėklas užberiu maždaug centimetro storio iš anksto paruoštos sausos, purios žemės sluoksniu. Paviršiaus stipriai nesuspaudžiu, tik lengvai išlyginu, kad sėklų neišplautų pirmieji krituliai. Ir svarbiausia – po tokios sėjos nelaistau. Priešžieminės sėjos esmė yra ta, kad sėklos turi sulaukti pavasario nepradėjusios augti, o papildoma drėgmė per šiltą laikotarpį gali paskatinti nepageidaujamą dygimą.
Ar reikia astrų lysvę pridengti mulčiu?
Jeigu gėlynas atviras ir vėjuotas, pasėtą vietą kartais galima lengvai pridengti plonu sauso, sveiko mulčio sluoksniu. Tam tinka nedidelis kiekis sausų lapų arba kitokia lengva medžiaga, kuri neleidžia dirvos paviršiui pernelyg greitai išdžiūti ar būti išplaunamam. Tačiau storos lapų antklodės nekraunu, nes ji gali sulaikyti per daug drėgmės. Pavasarį tokį mulčią būtina laiku praretinti arba pašalinti, kad daigai galėtų lengvai prasikalti.
Ką darau su astrais pavasarį?
Kai pavasarį dirva pradeda šilti, patikrinu, ar virš pasėtų sėklų neliko storo mulčio sluoksnio. Jeigu reikia, jį atsargiai pašalinu ir stebiu, kada pasirodys pirmieji daigeliai. Jei pavasaris sausas, jau dygstančius astrus laistau saikingai, neleisdama dirvai visiškai perdžiūti. Tačiau saugausi ir priešingos klaidos – perlaistymo, nes jauni daigai jautrūs užmirkimui.
Kai astrai paauga ir išleidžia tikruosius lapelius, juos praretinu. Žemaūgėms veislėms dažniausiai palieku apie 15–20 cm tarpus, o aukštesniems ir stambesniems augalams – apie 25–30 cm arba daugiau, pagal veislės rekomendacijas. Taip kiekvienas augalas gauna daugiau šviesos, o tarp kerelių geriau cirkuliuoja oras. Pernelyg tankiai augantys astrai ne tik konkuruoja dėl vietos, bet ir gali būti jautresni kai kurioms ligoms.
Svarbiausi patarimai iš mano patirties
Rudeninei sėjai stengiuosi rinktis kuo šviežesnes vienmečių astrų sėklas. Jų daigumas laikui bėgant gali pastebimai silpnėti, todėl kelių metų senumo pakeliu nepasitikiu taip, kaip ką tik įsigytomis sėklomis. Be to, pasižymiu, kokią veislę ir kur pasėjau, nes pavasarį tuščiame gėlyne labai lengva pamiršti, kur baigėsi viena spalva ir prasidėjo kita. Nuo tada, kai vieną pavasarį netyčia supurenau vietą, kurioje laukiau daigų, žymekliai man tapo būtini.
Dar vienas svarbus dalykas – nesėti astrų kasmet toje pačioje vietoje. Jei praėjusį sezoną augalai sirgo fuzarioze ar kita rimta liga, naujiems astrams renkuosi kitą gėlyno dalį. Taip pat nesodinu jų į dirvą, gausiai patręštą šviežiu mėšlu, nes pernelyg daug neperpuvusios organinės medžiagos nėra geras pasirinkimas šiems augalams. Man geriau tinka tvarkingai paruošta, puri ir vidutiniškai derlinga žemė.
Dažniausios klaidos sėjant astrus rudenį
Pati pavojingiausia klaida – pasėti sėklas tada, kai ruduo dar šiltas. Tokiu atveju jos gali pradėti dygti prieš žiemą, o pirmieji rimtesni šalčiai sunaikins jaunus augalus. Kita klaida – pasėjus gausiai palaistyti arba užberti storą drėgnų lapų sluoksnį. Dėl perteklinės drėgmės ir atodrėkių sėklų išsilaikymas gali pablogėti, todėl sėjos dieną geriau nieko papildomai nedrėkinti.
Taip pat nepatariu sėti labai giliai arba rinktis žemą vietą, kurioje pavasarį telkšo vanduo. Sėkloms dygstant reikia ir drėgmės, ir oro, todėl sunkus, užmirkęs dirvožemis nėra tinkamas. Dar viena klaida – tikėtis, kad rudenį pasėti astrai visada žydės geriau už pavasarį augintus daigus. Priešžieminė sėja yra patogus alternatyvus būdas, bet galutinis rezultatas priklauso nuo žiemos, pavasario orų, sėklų kokybės ir priežiūros.
Ar prieš žiemą pasėti astrai žydės gausiau?
Gausaus žydėjimo vien sėjos laikas negarantuoja. Sėkmingai peržiemojusios sėklos pavasarį gali sudygti natūraliomis sąlygomis, o augalai augs be persodinimo streso. Tačiau jų augimą ir žiedų gausą vis tiek lems veislė, dirvos kokybė, saulės kiekis, drėgmė bei priežiūra. Todėl šį metodą vertinu pirmiausia kaip galimybę sutaupyti vietos ant palangės ir dalį pavasario darbų perkelti į rudenį.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima astrus sėti gruodį?
Galima, jei žemė dar prieinama sėjai ir vagelės buvo paruoštos iš anksto. Svarbiausia, kad sėklos nepatektų į šiltą, sudygti skatinantį dirvožemį. Jeigu gėlynas jau po storu sniego sluoksniu arba žemė labai įšalusi, geriau neardyti jos bet kokia kaina ir pasirinkti kitą tinkamą sėjos būdą.
Ar reikia sėklas mirkyti prieš sėjant?
Ne, prieš žiemą sėjamos astrų sėklos turi būti sausos. Mirkymas ar išankstinis daiginimas galėtų paskatinti jų augimą dar prieš prasidedant žiemai. Tokiems jauniems daigams šalčiai būtų pavojingi, todėl sėklas beriu tiesiai iš pakelio.
Ką daryti, jei pavasarį astrai nesudygsta?
Pirmiausia palaukiu, kol dirva pakankamai sušils, nes vėsų pavasarį dygimas gali užtrukti. Jeigu daigų vis tiek nėra, naudoju pasiliktas sėklas ir atsėju tuščias vietas arba pasodinu namuose užaugintus daigus. Būtent todėl rudenį niekada nesunaudoju viso sėklų pakelio.
O mano kaimynė, kuri rudenį juokėsi iš mano sėjos, pavasarį pirmoji atėjo pasižiūrėti, ar kas nors išdygo. Kai pasirodė maži žali astrų daigeliai, ji iškart paklausė, ar dar turiu sėklų kitam rudeniui. Aš tik nusijuokiau ir pasakiau, kad sodininkystėje kartais laimi ne tas, kuris viską padaro greičiausiai, o tas, kuris sulaukia tinkamo momento. O jūs esate bandę sėti astrus prieš žiemą? Parašykite komentaruose, ar Lietuvoje jums geriau pasiteisina rudeninė sėja, ar vis dėlto kasmet auginate astrų daigus ant palangės!























