Vieną savaitgalį nuėjau į svečius pas draugus, kurie augina didelį, labai draugišką šunį. Vos spėjau nusiauti batus, jis pribėgo, linksmai vizgindamas uodegą, ir nusprendė su manimi susipažinti iš gerokai arčiau, nei tikėjausi. Tiksliau, jo nosis atsidūrė tokioje vietoje, kad akimirką net nežinojau, ar man juoktis, ar slėptis už rankinės.
Turinys (7)
- Kodėl šunys uosto žmogaus tarpkojį?
- Ką šuo gali sužinoti iš žmogaus kvapo?
- Ar toks šuns elgesys reiškia, kad jis jus mėgsta?
- Ką daryti, jeigu šuo pradeda uostyti tarpkojį?
- Kaip išmokyti šunį mandagiau pasitikti svečius?
- Dažniausios klaidos, kai šuo pernelyg įkyriai uosto žmones
- Ar reikia nerimauti, jei šuo taip pasisveikina?
Draugė bandė šunį pakviesti prie savęs, o jos vyras juokdamasis pasakė: „Nesijaudink, jis taip tikrina visus svečius!“ Aš atsakiau, kad kitą kartą prieš ateidama, matyt, turėsiu iš anksto užsiregistruoti patikrai.
Grįžusi namo vis dar prisiminiau tą juokingą situaciją ir pradėjau domėtis, kodėl šunys taip elgiasi. Iš pradžių maniau, kad tai tiesiog prasto auklėjimo požymis arba pernelyg didelis smalsumas. Tačiau paaiškėjo, kad šuns pasaulis gerokai skiriasi nuo mūsų: ten, kur žmogus pirmiausia mato veidą ir girdi balsą, šuo renka informaciją nosimi.
Būtent kvapai jam padeda pažinti aplinką, atskirti žmones ir susiorientuoti įvairiose situacijose. Todėl tai, kas mums atrodo labai nejauku, šuniui gali būti visiškai įprastas bandymas susipažinti.
Kodėl šunys uosto žmogaus tarpkojį?
Pagrindinė priežastis – ypatingai išlavėjusi šunų uoslė. Žmogaus kūnas skleidžia daugybę skirtingų kvapų, o kai kuriose vietose jie yra intensyvesni dėl prakaito liaukų veiklos ir natūralios odos mikrofloros. Kirkšnių srityje kvapų signalai gali būti ryškesni, todėl smalsiam šuniui ji atrodo ypač įdomi. Tai nereiškia, kad gyvūnas sąmoningai bando žmogų sugėdinti ar elgiasi taip iš kokių nors nepadorių paskatų.
Šuniui toks uostymas yra vienas iš būdų gauti informacijos apie nepažįstamą žmogų. Jis gali užuosti individualų žmogaus kvapą, prakaito sudedamąsias dalis ir įvairius aplinkos kvapus, kuriuos atsinešėme ant odos ar drabužių. Žmonės susipažindami dažniausiai paspaudžia ranką arba pasisveikina žodžiais, o šunys gerokai dažniau pasikliauja nosimi. Žinoma, mums toks pasisveikinimo būdas gali atrodyti per daug artimas.
Duona gali išlikti gardi net 2 mėnesius: svarbiausia jos neužšaldyti taip, kaip daro daugelis
Kuri silpnoji pusė jums labiausiai būdinga? Paprastas šešėlių testas
Slaptas iPhone mygtuko triukas: vienu paspaudimu atversite visą veiksmų meniu
Trys nustatymai, kurie gali pažadinti seną Smart TV
Android sulėtėjo? Štai ką verta išvalyti pirmiausia
Kurioje pusėje geriausia miegoti, kad širdžiai būtų lengviau?Ką šuo gali sužinoti iš žmogaus kvapo?
Šunys geba atskirti daugybę kvapų, kurių žmogus net nepastebi. Jie gali atpažinti pažįstamus žmones, užuosti kitų gyvūnų pėdsakus ir pastebėti kai kuriuos žmogaus kūno kvapo pokyčius. Tyrimai taip pat rodo, kad šunys gali reaguoti į tam tikrus su žmogaus stresu susijusius kvapų skirtumus. Vis dėlto būtų neteisinga teigti, kad vien pauostęs žmogaus tarpkojį šuo tiksliai nustato jo sveikatą, emocijas ar kokią nors konkrečią ligą.
Man patinka tokį elgesį įsivaizduoti kaip savotišką šuns informacijos rinkimo būdą. Mes apie žmogų galime spręsti iš balso, veido išraiškos ar aprangos, o šuniui svarbią dalį įspūdžio sudaro kvapai. Todėl naujas svečias jam gali būti tarsi knyga, kurios pirmuosius puslapius norisi kuo greičiau perskaityti. Tik bėda ta, kad šuo ne visada žino, jog žmogus tos knygos skaityti iš taip arti visai nenori.
Ar toks šuns elgesys reiškia, kad jis jus mėgsta?
Kartais toks uostymas rodo paprastą susidomėjimą ar norą susipažinti. Tačiau vien iš jo negalima spręsti, kad šuo būtinai yra draugiškas arba kad jūs jam ypatingai patikote. Svarbu stebėti ir kitus kūno kalbos ženklus: laikyseną, judesių laisvumą, veido išraišką, uodegos padėtį ir bendrą elgesį. Jeigu šuo atrodo įsitempęs, sustingęs ar grėsmingas, nereikėtų jo elgesio automatiškai laikyti draugišku pasisveikinimu.
Mano draugų šuo tą kartą atrodė visiškai atsipalaidavęs ir smalsus. Jis trumpai mane pauostė, vizgino uodegą, o po akimirkos jau ieškojo savo kamuoliuko. Supratau, kad jam tas susitikimas buvo daug mažiau įsimintinas nei man. Aš dar pusvalandį apie jį juokavau, o šuo tikriausiai jau buvo pamiršęs, kad apskritai kažką neįprasto padarė.
Ką daryti, jeigu šuo pradeda uostyti tarpkojį?
Jeigu toks elgesys man nemalonus, ramiai pasitraukiu šiek tiek į šoną arba atgal. Stengiuosi nedaryti staigių judesių, nešaukti ir nestumdyti šuns, nes tai gali jį išgąsdinti arba dar labiau sujaudinti. Jei šalia yra šeimininkas, paprašau pakviesti augintinį prie savęs. Mandagus atsitraukimas yra visiškai normalus būdas parodyti savo ribas, net jei gyvūnui toks uostymas atrodo natūralus.
Su nepažįstamu šunimi elgiuosi ypač atsargiai. Nesilenkiu tiesiai virš jo ir nekišu rankų prie snukio vien tam, kad nukreipčiau dėmesį. Geriau leidžiu šeimininkui pasirūpinti savo augintiniu. Jei šuo atrodo įsitempęs ar agresyvus, svarbiausia išlaikyti atstumą ir neprovokuoti artimesnio kontakto.
Kaip išmokyti šunį mandagiau pasitikti svečius?
Jeigu šuo nuolat pernelyg įkyriai uosto svečius, šeimininkas gali išmokyti jį kitokio pasisveikinimo. Pavyzdžiui, prieš įleidžiant svečią galima paprašyti šuns atsisėsti arba nueiti į savo vietą ir apdovanoti už ramų elgesį. Tokie pratimai veiksmingiausi, kai kartojami nuosekliai ir be bausmių. Šuo pamažu išmoksta, kad svečio atėjimas nereiškia leidimo iškart lįsti prie jo kūno.
Man atrodo svarbu prisiminti, kad šuo nežino žmonių etiketo taisyklių. Jis nesupranta, kodėl vienus dalykus leidžiame daryti, o kitus laikome nemandagiais, kol patys jo to neišmokome. Todėl pykti ant gyvūno už natūralų smalsumą būtų neteisinga. Tačiau šeimininkas turi pasirūpinti, kad svečiai jaustųsi patogiai, o šuo žinotų aiškias elgesio ribas.
Dažniausios klaidos, kai šuo pernelyg įkyriai uosto žmones
Viena klaida – kiekvieną tokį elgesį laikyti agresija arba kažkokiu ypatingu signalu apie žmogaus sveikatą. Dažniausiai paaiškinimas gerokai paprastesnis: šuo tiesiog tyrinėja kvapus. Kita klaida – leisti augintiniui įkyriai lįsti prie žmonių vien todėl, kad jam tai natūralu. Net ir draugiško šuns elgesys gali būti nemalonus, todėl žmogaus norą išlaikyti atstumą būtina gerbti.
Taip pat nereikėtų šuns bausti už uostymą šaukiant ar fiziškai jį stumiant. Tai gali sukelti baimę ir pabloginti jo reakciją į svečius. Geriau laiku nukreipti dėmesį, skatinti ramų pasisveikinimą ir mokyti tinkamesnio elgesio. Jei šuo nuolat labai įsitempia arba sunkiai suvaldomas prie žmonių, gali padėti kvalifikuotas, pozityviais metodais dirbantis šunų elgsenos specialistas.
Ar reikia nerimauti, jei šuo taip pasisveikina?
Dažniausiai vien dėl tokio uostymo nerimauti nėra pagrindo. Šunys kvapais domisi natūraliai, o žmogaus kūne yra vietų, kurios jiems suteikia daugiau uoslės informacijos. Vis dėlto svarbu vertinti visą gyvūno elgesį, o ne vieną jo veiksmą. Jeigu jaučiatės nejaukiai, turite teisę pasitraukti ir paprašyti šeimininko šunį pakviesti.
Dabar, prisiminusi tą apsilankymą pas draugus, tik nusijuokiu. Šuo tikriausiai norėjo pasisveikinti, o aš tą akimirką jaučiausi taip, tarsi būčiau patekusi į pačią keisčiausią gyvenimo apklausą. Kitą kartą žinosiu, kad nereikia nei raudonuoti, nei ieškoti paslėptos prasmės – pakanka ramiai parodyti savo ribas. O jums yra tekę patirti tokį šuns pasisveikinimą? Kaip reagavote – nusijuokėte, pasitraukėte ar paprašėte šeimininko pakviesti augintinį? Parašykite komentaruose, nes įtariu, kad linksmų istorijų šia tema turime ne viena!
