Vieną lapkričio rytą išėjau į daržą su sekatoriumi rankoje ir nusprendžiau pagaliau sutvarkyti savo avietyną. Vos pradėjau darbą, pro tvorą persisvėrė kaimynas ir išdidžiai pareiškė, kad jis avietes jau seniai nugenėjo. Pažvelgiau į jo sklypą ir iš tiesų nustebau – vietoje buvusių aviečių stiebų styrojo tik trumpučiai kelmeliai.
Turinys (9)
- Kada Lietuvoje geriausia genėti avietes rudenį?
- Kaip atskirti vasarines avietes nuo remontantinių?
- Kaip rudenį geniu vasarines avietes?
- Kaip genėti remontantines avietes?
- Kodėl nereikia palikti per tankaus avietyno?
- Ar verta rudenį trumpinti aviečių viršūnes?
- Ką darau su nupjautais aviečių stiebais?
- Kaip paruošiu avietes žiemai po genėjimo?
- Dažniausios aviečių genėjimo klaidos
„Švaru kaip po kirpėjo!“ – nusijuokė jis. Tik kitą vasarą jo džiaugsmas gerokai sumažėjo, nes avietynas augino gražius naujus stiebus, o uogų taip ir nesulaukė.
Tada mudu išsiaiškinome, kad jo avietės buvo vasarinės, o jis jas nugenėjo taip, kaip paprastai genimos remontantinės, auginamos vienam rudeniniam derliui. Prisipažinsiu, anksčiau ir pats galvojau, kad avietėms pakanka gero sekatoriaus ir ryžtingos rankos. Tačiau kuo daugiau jas auginu, tuo geriau suprantu, kad svarbiausia žinoti, ant kokio amžiaus stiebų jos mezga uogas.
Vienas neteisingas pjūvis gali pašalinti būsimą derlių, nors pats krūmas po to ir atrodys tvarkingas. Todėl dabar rudeninį genėjimą pradedu ne nuo žirklių, o nuo aviečių rūšies ir jų derėjimo laiko įvertinimo.
Kada Lietuvoje geriausia genėti avietes rudenį?
Lietuvoje rudeninius avietyno tvarkymo darbus paprastai galima atlikti spalio pabaigoje arba lapkritį, tačiau tikslus laikas priklauso nuo oro ir pačių augalų. Vasarines avietes patogu genėti dar po derliaus nuėmimo, o jei to nepadariau vasarą, senus stiebus pašalinu rudenį. Remontantines, auginamas vienam rudeniniam derliui, geriausia nupjauti pasibaigus derėjimui ir augalams pereinant į ramybės laikotarpį. Jei užklumpa stiprūs šalčiai, su sekatoriumi nebeskubėju, nes įšalusius stiebus lengviau nulaužti ar pažeisti.
Kaip atskirti vasarines avietes nuo remontantinių?
Vasarinės avietės dažniausiai dera birželį ir liepą ant praėjusiais metais išaugusių stiebų. Po derliaus tie stiebai pamažu sensta, o šalia jų išauga nauji ūgliai, kurie uogas megs kitą vasarą. Remontantinės avietės gali derėti ant tais pačiais metais išaugusių stiebų, dažniausiai vasaros pabaigoje ir rudenį. Būtent šis skirtumas ir lemia, kodėl jų negalima genėti pagal vieną taisyklę.
Vėzdūnė augino tik lapus, kol pakeičiau 3 priežiūros įpročius: štai ką darau dabar
Kai kambarinės gėlės pradėjo vysti, prisiminiau močiutės triuką – bet svarbiausia pasirodė visai kas kita
Vyras norėjo išvežti visus riešutmedžio lapus, bet radau 4 būdus juos panaudoti sode
Norite pelargonijos žiedų net žiemą? Rudens pabaigoje svarbu nepadaryti vienos klaidos
Pomidorai sirgo kasmet, kol pakeičiau rudens darbus šiltnamyje: štai ką darau dabar
Kurklių darže daugiau nenoriu: rudenį naudoju vieną seną gaudyklę ir vengiu 3 klaidųJei nežinau veislės, pirmiausia prisimenu, kada rinkau uogas ir ant kurių stiebų jos augo. Kartais verta vieną sezoną stebėti augalą ir pasižymėti jo derėjimo laiką, užuot aklai nupjovus viską iki žemės. Tokia nedidelė kantrybė gali išgelbėti kitų metų derlių. Ypač atsargiai elgiuosi su neseniai įsigytomis avietėmis, kurių veislės pavadinimas jau pasimiršęs.
Kaip rudenį geniu vasarines avietes?
Jeigu avietės dera vieną kartą per vasarą, pirmiausia pašalinu stiebus, ant kurių tais metais jau augo uogos. Jie dažniausiai būna tamsesni, sumedėję, labiau išsišakoję, kartais su likusiomis vaisinėmis šakelėmis. Tokius stiebus nupjaunu kuo arčiau žemės, nepalikdamas ilgų kelmelių. Taip atlaisvinu vietos jauniems ūgliams ir sumažinu avietyno tankumą.
O štai tvirtus, sveikus šių metų stiebus būtinai palieku, nes kitą vasarą būtent jie ir duos derlių. Pašalinu tik labai plonus, silpnus, pažeistus ar netinkama kryptimi augančius ūglius. Jei avietės auga atskirais krūmais, paprastai palieku maždaug 6–8 stiprius stiebus, atsižvelgdamas į krūmo dydį ir veislę. Jei jos auga ištisine eile, stiebų tankumą reguliuoju pagal eilės ilgį, kad augalai nebūtų susigrūdę.
Kaip genėti remontantines avietes?
Remontantines avietes dažniausiai auginu vienam gausesniam vasaros pabaigos ir rudens derliui. Tokiu atveju, pasibaigus derėjimui ir augalams nurimus, visus stiebus nupjaunu beveik iki žemės. Pavasarį iš šaknų išauga nauji ūgliai, kurie tais pačiais metais gali subrandinti uogas. Lietuvos sąlygomis toks auginimo būdas dažnai patogus, nes nereikia išsaugoti senų stiebų kitų metų vasaros derliui.
Tačiau remontantines avietes galima auginti ir dviem derliams. Tuomet dalis peržiemojusių stiebų paliekama ankstyvesniam derliui, o nauji ūgliai dera vėliau. Toks būdas reikalauja daugiau priežiūros, o rudens derlius gali būti mažesnis arba ne visas spėti sunokti iki šalnų. Todėl prieš genėdamas nusprendžiu, ar man svarbesnis vienas stipresnis rudeninis derlius, ar noriu išbandyti du derėjimo laikotarpius.
Kodėl nereikia palikti per tankaus avietyno?
Anksčiau man būdavo gaila kiekvieno gražesnio ūglio, todėl kartais palikdavau beveik viską, kas išaugo per vasarą. Tačiau vėliau pastebėjau, kad pernelyg tankiame avietyne sunku skinti uogas, o viduryje augantys stiebai gauna mažiau šviesos. Be to, prastesnė oro cirkuliacija gali sudaryti palankesnes sąlygas kai kurioms grybinėms ligoms. Dabar palieku mažiau, bet stipresnių stiebų, kad krūmai turėtų vietos augti ir būtų lengviau juos prižiūrėti.
Ar verta rudenį trumpinti aviečių viršūnes?
Viena dažniausių klaidų – visas vasarinių aviečių viršūnes rudenį nukirpti vienodame aukštyje. Nors taip avietynas atrodo labai tvarkingas, per stiprus trumpinimas gali pašalinti dalį būsimų vaisinių pumpurų. Todėl sveikus jaunus stiebus dažniausiai palieku iki pavasario, o tada įvertinu, kurios viršūnės nušalo arba buvo pažeistos. Genėjimo aukštį taip pat derinu prie konkrečios veislės ir auginimo būdo.
Ką darau su nupjautais aviečių stiebais?
Baigęs genėti nupjautų stiebų nepalieku gulėti po krūmais. Juos surenku, atidžiai apžiūriu ir pašalinu iš avietyno, ypač jei matau tamsių dėmių, sustorėjimų ar kitų ligų bei kenkėjų požymių. Sveikas augalines liekanas galima kompostuoti, o stipriai pažeistas geriau tvarkyti taip, kad jose galintys būti kenkėjai ir ligų sukėlėjai neplistų. Sekatorių laikau aštrų bei švarų, o po įtartinų stiebų kirpimo jį nuvalau ir dezinfekuoju.
Kaip paruošiu avietes žiemai po genėjimo?
Po genėjimo apžiūriu dirvą aplink avietes ir, jei reikia, papildau mulčio sluoksnį. Tam tinka subrendęs kompostas arba sveika, švari organinė medžiaga, padedanti apsaugoti dirvos paviršių nuo staigių temperatūros pokyčių. Mulčio nekraunu storai tiesiai prie stiebų pagrindo, kad ten nesikauptų perteklinė drėgmė. Vasarinių aviečių jaunus stiebus, jei veislė jautresnė šalčiui, galima atsargiai prilenkti dar prieš stiprius šalčius, kad žiemą juos geriau pridengtų sniegas.
Dažniausios aviečių genėjimo klaidos
Pati didžiausia klaida – visas avietes genėti vienodai, neatsižvelgiant į jų derėjimo tipą. Taip galima nupjauti vasarinių aviečių stiebus, kurie kitais metais turėjo užauginti uogas. Kita klaida – palikti per daug silpnų ūglių arba pernelyg sutrumpinti sveikas viršūnes. Taip pat neverta genėti per stiprius šalčius ir palikti ligotų stiebų avietyne, nes tai gali sukelti papildomų problemų.
Po kaimyno nesėkmės su avietėmis į sekatorių žiūriu visai kitaip. Anksčiau atrodė, kad kuo daugiau nupjausiu, tuo švaresnis ir sveikesnis bus avietynas, tačiau dabar žinau, kad svarbiausia – tinkamu metu pašalinti tinkamus stiebus. Be to, kitą vasarą noriu ne grožėtis tuščiais krūmais, o skinti pilnus dubenėlius uogų. O jūs auginate vasarines ar remontantines avietes? Parašykite komentaruose, kada jas genite ir kokios gudrybės padeda sulaukti gausaus derliaus Lietuvos sąlygomis!
