Socialiniuose tinkluose vis pasirodo augalų priežiūros triukų, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo labai logiški. Vienas jų – ką tik nupjauto kambarinio augalo auginio apatinį galą trumpam panardinti į ištirpusį žvakės vašką, palaukti, kol jis sustings, ir tik tada auginį įmerkti į vandenį. Aiškinama, kad tokia „vaško kepurėlė“ apsaugo pjūvį nuo puvimo ir drėgmės praradimo, o šaknys esą pasirodo greičiau.
Turinys (10)
- Kaip atliekamas socialiniuose tinkluose rodomas triukas
- Kur iš tikrųjų formuojasi šaknys
- Kodėl atrodo, kad žvakės vaškas tikrai veikia
- Ar vaškas apsaugo auginį nuo puvimo
- O kaip dėl drėgmės praradimo
- Kuo paprastos žvakės vaškas gali trukdyti
- Kodėl vaškas sodininkystėje vis dėlto naudojamas
- O kaip elgtis su sukulentų ir kaktusų auginiais
- Ką daryti, jei auginio galą jau padengiau vašku
- Ar verta išbandyti šį triuką
Vis dėlto šaltinyje pabrėžiama, kad šis būdas nėra būtinas įprastam žaliųjų kambarinių augalų dauginimui. Kalbama būtent apie vandenyje lengvai šaknijamus potosus, filodendrus, skindapus, monsteras, tradeskantes ir panašius augalus, o ne apie rožes, vynuoges, vaismedžius ar kitus sumedėjusius augalus. Jų dauginimo technologijos skiriasi, todėl vieno metodo negalima automatiškai taikyti visiems auginiams.
Kaip atliekamas socialiniuose tinkluose rodomas triukas
Nuo augalo nupjaunama stiebo dalis su vienu arba dviem mazgais. Apatinis šviežias pjūvis kelioms akimirkoms panardinamas į ištirpusį žvakės vašką, jam leidžiama sustingti, o tada auginys statomas į vandenį. Svarbiausia detalė ta, kad mazgas virš vašku padengto galo paliekamas neuždengtas ir panardinamas į vandenį. Būtent dėl šios detalės vėliau gali pasirodyti šaknys, nors pats pjūvis ir yra užvaškuotas.
Kur iš tikrųjų formuojasi šaknys
Daugelio augalų, su kuriais demonstruojamas šis triukas, naujos šaknys gali formuotis ties stiebo mazgais – vietomis, kuriose prie stiebo yra arba anksčiau buvo prisitvirtinęs lapas. Ten yra pažastinis pumpuras ir augti galintys audiniai, o kai kurių rūšių mazge jau galima pastebėti nedidelį gumbelį ar orinę šaknelę. Todėl dauginant tokius augalus svarbiausia turėti tinkamą stiebo dalį su mazgu. Šaltinis kartu pažymi, kad skirtingų rūšių augalų šaknys gali formuotis ir kituose audiniuose, tad ši taisyklė nėra universali visiems augalams.
Kodėl atrodo, kad žvakės vaškas tikrai veikia
Vaizdo įrašuose rezultatas gali atrodyti labai įtikinamai: auginio apačioje matyti sustingęs vaškas, o po kurio laiko iš mazgo išauga baltos šaknelės. Problema ta, kad potosai, tradeskantės, skindapai ir kiti dažnai taip demonstruojami augalai paprastai ir be šios procedūros gana lengvai šaknijasi vandenyje. Todėl šaknų atsiradimas parodo tik tai, kad vašku apdorotas auginys sugebėjo įsišaknyti, bet neįrodo, kad būtent vaškas jam padėjo.
Norint patikrinti tokio metodo naudą, reikėtų atlikti palyginamąjį bandymą su vienodais auginiais. Vieną jų grupę reikėtų padengti vašku, kitą palikti neapdorotą, o visas kitas sąlygas – vandens kiekį, temperatūrą, apšvietimą ir indus – išlaikyti vienodas. Tada būtų galima palyginti šaknų atsiradimo laiką, puvimo atvejus ir šaknų vystymąsi. Straipsnio autorė nurodo tokio bandymo neatlikusi ir neradusi kontroliuojamų tyrimų, skirtų būtent šiam buitiniam triukui, todėl nėra pagrindo teigti, kad jo nauda įrodyta.
Ar vaškas apsaugo auginį nuo puvimo
Vaško šalininkai pjūvį įsivaizduoja kaip atvirą žaizdą, kurią reikia kuo greičiau užsandarinti. Tačiau šaltinyje atkreipiamas dėmesys, kad vandenyje laikomas auginys gali pradėti pūti dėl daugybės kitų priežasčių. Problema gali prasidėti nuo nesveiko motininio augalo, sutraiškytų audinių, į vandenį panardinto lapo, per giliai įmerkto stiebo ar nešvaraus, užsistovėjusio ir pernelyg šilto vandens. Vaško sluoksnis nė vienos iš šių priežasčių nepašalina.
O kaip dėl drėgmės praradimo
Argumentas apie drėgmės išsaugojimą taip pat nėra toks paprastas. Šaltinyje aiškinama, kad auginys nemažai drėgmės praranda per lapus, o vandenyje esantis neužsandarintas pjūvis tuo metu padeda stiebui pasisavinti vandenį, kol dar nėra susiformavusių savų šaknų. Uždengus pjūvį vašku, šis kelias apribojamas. Lengvai šaknijamas augalas gali tai ištverti, tačiau vien iš to negalima daryti išvados, kad vaškas jam suteikė pranašumą.
Kuo paprastos žvakės vaškas gali trukdyti
Pirmiausia problema gali būti temperatūra. Skystas ištirpęs vaškas yra karštas, todėl šviežiai nupjauti gyvi audiniai gauna papildomą terminį poveikį. Kitas klausimas – pačios žvakės sudėtis. Buitinėse žvakėse gali būti dažiklių, kvapiųjų medžiagų, blizgučių, skirtingų vaškų mišinių, o šalia dagčio į ištirpusį vašką gali patekti ir suodžių; šios medžiagos nėra skirtos augalų dauginimui.
Yra ir labai praktiškas trūkumas – nepermatomas vaško sluoksnis paslepia pjūvį. Kai auginys laikomas skaidriame inde be tokios dangos, galima pastebėti, jeigu jo galas pradeda tamsėti, minkštėti ar gleivėtis. Po vaško sluoksniu šie pokyčiai gali likti nepastebėti. Taigi priemonė, kuri turėtų padėti apsaugoti auginį, kartu apsunkina jo būklės stebėjimą.
Kodėl vaškas sodininkystėje vis dėlto naudojamas
Pati idėja nėra atsiradusi visiškai iš niekur. Šaltinyje pateikiami keli atvejai, kai sodininkystėje vaškas, parafinas ar tam skirti specialūs mišiniai iš tiesų naudojami. Skiepijant augalus specialiomis priemonėmis saugoma sujungimo vieta nuo išdžiūvimo, o vynuogių auginių parafinu gali būti dengiama viršutinė dalis su pumpuru, apatinę šaknijimosi zoną paliekant laisvą. Tokiais atvejais naudojimo tikslas ir technologija yra visai kitokie nei socialiniuose tinkluose rodomame triuke.
Panašų principą galima pamatyti ir parduodant dracenų ar jukų stiebų dalis. Jų viršutinis pjūvis kartais būna padengtas vašku, kad laikant ir transportuojant mažiau išdžiūtų, tačiau šaknims skirta apatinė dalis lieka neuždengta. Vadinasi, vien faktas, kad profesionalioje augalininkystėje naudojamas vaškas ar parafinas, dar nepatvirtina, jog verta į paprastos žvakės vašką merkti žalio auginio apatinį pjūvį.
O kaip elgtis su sukulentų ir kaktusų auginiais
Sukulentų bei kaktusų atveju šaltinyje aprašomas kitoks būdas. Jų auginiai prieš sodinimą paprastai paliekami apdžiūti, kad pjūvio vietoje natūraliai susiformuotų sausas apsauginis sluoksnis. Smulkesniems auginiams ar kai kurių sukulentų lapams gali pakakti kelių dienų, o stambesniems kaktusų gabalams reikia daugiau laiko. Vašku tokio pjūvio užsandarinti nereikia.
Ypatingo atsargumo reikia dauginant karpažoles, nes jų pieniškos sultys gali dirginti odą ir gleivines. Šaltinyje rekomenduojama dirbti su pirštinėmis, sultis nuo pjūvio nuplauti šiltu vandeniu ir tik tada palikti auginį apdžiūti. Paruoštas auginys sodinamas į purų substratą, o pirmasis laistymas atliekamas ne iš karto. Tai dar kartą parodo, kodėl dauginimo būdą reikia rinktis pagal konkretų augalą, o ne vieną interneto triuką taikyti visiems.
Ką daryti, jei auginio galą jau padengiau vašku
Jeigu auginys atrodo sveikas, jo mazgas yra vandenyje, o lapas išlieka standus, šaltinio autorė nesiūlo skubėti nuiminėti vaško. Bandant jį nugramdyti ar nulaužti galima kartu pažeisti stiebo paviršių. Tokiu atveju geriau stebėti augalą ir leisti jam šaknytis. Lengvai dauginama rūšis gali sėkmingai išleisti šaknis iš mazgo ir su vašku ant apatinio pjūvio.
Jeigu lapas akivaizdžiai vysta ir kelias dienas neatsigauna, vanduo neįprastai greitai drumstėja arba pats mazgas pradeda tamsėti, situacija jau kitokia. Šaltinyje tokiu atveju siūloma vašku padengtą galą nupjauti švariu ir aštriu peiliu šiek tiek aukščiau vaško, tačiau būtina išsaugoti mazgą. Jei tarp mazgo ir vaško tam nėra pakankamai vietos, geriau nepjauti ir toliau atidžiai stebėti augalo būklę.
Ar verta išbandyti šį triuką
Šaltinio išvada gana aiški: nėra įrodymų, kad žvakės vaškas pagreitintų žalio kambarinio augalo auginio įsišaknijimą ar patikimai apsaugotų jį nuo puvimo. Kartu negalima teigti, kad kiekvienas vašku padengtas auginys būtinai žus – daugelis lengvai dauginamų augalų vis tiek gali sėkmingai išleisti šaknis iš mazgo. Todėl gražiai įsišaknijęs auginys su vaško lašeliu dar nėra įrodymas, kad triukas veiksmingas. Dažnai daug paprasčiau paruošti sveiką auginį su tinkamu mazgu, naudoti švarų įrankį ir sudaryti konkrečiai augalo rūšiai tinkamas šaknijimosi sąlygas.
