Pirmą žiemą, kai turėjau tris bičių šeimas, kiekvieną savaitę eidavau prie avilių ir nežinodavau, ką daryti. Atidaryti negalima, nes bitės sušals. Pažiūrėti į vidų – taip pat ne. Tad aš tiesiog stovėdavau šalia ir nerimaudavau, ar jos dar gyvos. Kaimynas, bitininkas su keturiasdešimties metų patirtimi, pamatęs mane, nusijuokė: „Tai pridėk ausį.“ Ir parodė, kaip, priglaudus ausį prie avilio sienelės, galima išgirsti, kaip jaučiasi bitės. Tą žiemą išmokau skaityti bičių ūžimą. O vienas avilys tą žiemą man atskleidė problemą, apie kurią net nebuvau pagalvojęs: peles.
Turinys (9)
Kaip bitės žiemoja
Kaimynas paaiškino, kad bitės žiemą nemiega. Jos susiburia į tankų kamuolį, vadinamąjį bičių kuokštą, aplink motinėlę. Bitės kuokšto viduje juda ir virpina krūtinės raumenis, gamindamos šilumą. Išorinės bitės sudaro tarsi izoliacinį sluoksnį, o vidinės šildo. Jos nuolat keičiasi vietomis. Kuokštas lėtai juda po avilį, valgydamas medų iš korių.
Šis bičių darbas sukuria tylų, pastovų ūžimą. Būtent jį ir galima išgirsti.
Kaip klausytis
Kaimynas parodė, kaip tai daryti. Reikia ateiti ramiai, nebeldžiant ir netrankant. Priglausti ausį prie avilio sienelės, geriausia šoninės, arba naudoti paprastą guminę žarnelę: vieną jos galą įkišti į avilio angą, o kitą pridėti prie ausies. Kai kurie bitininkai naudoja ir medicininį stetoskopą.
Iš pradžių nieko negirdėjau. Bet paskui, kai įsiklausiau, išgirdau tylų, vienodą ūžimą, panašų į tolimą šaldytuvo dūzgimą. Kaimynas linktelėjo: „Taip turi būti. Tylus, pastovus ūžimas – šeima sveika ir rami.“
Ką pasako ūžimas
Kaimynas papasakojo, kaip skirti skirtingus garsus. Tylus, vienodas ūžimas reiškia, kad šeima žiemoja gerai. Jei ūžimas garsus, neramus, su aukštesniais tonais, bitės kažkuo nepatenkintos. Tai gali reikšti, kad jos alksta, kad avilyje per drėgna ar per šalta, kad jas trikdo pelės ar kiti kenkėjai, o kartais – kad žuvo motinėlė. Jei ūžimas silpnas, vos girdimas, šeima gali būti per silpna arba pritrūkusi maisto.
Jei ūžimo visai nesigirdi, reikia lengvai pabelsti į sienelę. Sveika šeima atsakys trumpu, garsesniu ūžimu, kuris greitai nutyla. Jei jokio atsakymo nėra, šeima gali būti žuvusi.
Neramus avilys
Kai apėjau visus tris avilius, du ūžė tyliai ir vienodai. Bet trečiasis ūžė garsiau, neramiai. Kaimynas paklausė, ar patikrinau avilio angą. Kai pažiūrėjau, prie angos ant sniego buvo smulkių vaško trupinių, kelios negyvos bitės ir mažytės juodos išmatos, tarsi grūdeliai.
„Pelė“, – pasakė kaimynas.
Kodėl pelės lenda į avilius
Kaimynas paaiškino, kad rudenį, kai atšąla, pelės ieško šiltos ir saugios vietos žiemai. Avilys joms yra ideali vieta: šilta nuo bičių, daug maisto – medaus, žiedadulkių, net pačių bičių. Kai bitės susiburia į kuokštą ir nebegina viso avilio, pelė gali įlįsti pro angą, įsikurti tolimesniame avilio kampe ir graužti korius.
Pelė avilyje pridaro daug žalos. Ji suėda medų, sugraužia korius, kad pasidarytų lizdą, o jos kvapas ir judėjimas nuolat trikdo bites. Bitės, kurios turėtų ramiai žiemoti, nerimauja, ūžia, sunaudoja daugiau energijos ir medaus. Kartais tokia šeima iki pavasario neišgyvena.
Ką darėme
Atidaryti avilio žiemą, kai šalta, kaimynas nepatarė. Bet kadangi tą dieną buvo palyginti šilta, apie nulį, jis greitai pakėlė avilio dangtį ir pažiūrėjo į kraštinius rėmelius. Viename kampe buvo pelės lizdas iš sugraužto vaško ir šieno, o pelė iššoko ir pabėgo pro angą. Lizdą jis greitai išėmė, avilį uždarė.
Tada ant avilio angos uždėjome metalinę užtvarą – tinklelį ar plokštelę su mažomis skylutėmis, pro kurias pralenda bitės, bet nepralenda pelės. Kaimynas pasakė, kad tokias užtvaras reikia uždėti rudenį, dar prieš šalčius, kai pelės pradeda ieškoti žiemos vietų. Aš to nežinojau.
Ką darau dabar rudenį
Dabar kiekvieną rudenį, kai bitės baigia skraidyti, sumažinu avilių angas ir uždedu apsaugines užtvaras nuo pelių. Patikrinu, ar avilys neturi plyšių kitose vietose, pro kurias galėtų patekti pelė. Aplink avilius nušienauju žolę, kad pelės neturėtų kur slėptis, ir nelaikau šalia avilių šieno ar šiaudų krūvų.
Taip pat žiemą kelis kartus per mėnesį apeinu avilius ir pasiklausau. Kartu apžiūriu angas: ar jos neužsikimšusios negyvomis bitėmis ar sniegu. Užsikimšusi anga trukdo vėdinimui, ir avilyje kaupiasi drėgmė.
Kitos žiemos problemos
Kaimynas papasakojo ir apie kitus dalykus, kuriuos verta žinoti. Geniai ir zylės žiemą kartais kala į avilius, ieškodami bičių. Jas galima atbaidyti uždengus avilius tinklu. Šalia avilių nereikėtų dirbti triukšmingų darbų, nes vibracija ir triukšmas trikdo bites. O jei avilys apsnigtas, sniegą nuo angos reikia nuvalyti atsargiai, bet patį avilį apsnigtą galima palikti – sniegas net izoliuoja.
Taip pat jis patarė stebėti negyvas bites prie angos. Šiek tiek negyvų bičių žiemą yra normalu, nes senos bitės miršta. Bet jei jų daug, jei jos su viduriavimo pėdsakais, tai gali būti ligos ženklas, ir pavasarį šeimą reikia patikrinti.
Kaimynas dar patarė vasarą, kai avilys atidaromas, užsirašyti, kiek kiekviena šeima turi medaus žiemai. Tada žiemą, išgirdus silpną ūžimą, lengviau suprasti, ar šeima galėjo pritrūkti maisto, ar priežastis kita.
Pavasaris
Tą pavasarį visos trys šeimos išgyveno. Ta, kurioje buvo pelė, buvo silpniausia, bet atsigavo. Dabar kiekvieną žiemą einu prie avilių ne tam, kad nerimaučiau, o tam, kad pasiklausyčiau.
Jei laikote bites, išmokite klausytis jų žiemą. Tylus, pastovus ūžimas yra geriausia žinia. O jei išgirsite neramų ūžimą, pažiūrėkite prie angos – gal kažkas nepageidaujamas įsikūrė jūsų bičių namuose.























