Mūsų šuo Margis visą gyvenimą gyveno kieme. Jis saugo sodybą, praneša apie kiekvieną atvykusį automobilį, ir, kaip sako žmona, yra geresnis už bet kokią signalizaciją. Pernai žiemą, kai spaudė didelis šaltis, nusprendžiau jam padėti: į būdą įdėjau seną vatinę antklodę, o prie būdos pastačiau didelį dubenį vandens. Ryte antklodė buvo šlapia ir sušalusi į vieną gabalą, vanduo dubenyje – ledas, o Margis gulėjo ne būdoje, o ant sniego prie tvarto sienos, susirietęs į kamuolį. Tada supratau, kad apie šuns žiemą kieme nežinau beveik nieko.
Turinys (9)
Kodėl antklodė – bloga mintis
Kai papasakojau apie tai veterinarei, ji nusijuokė, bet paskui paaiškino rimtai. Antklodės, pagalvės, seni drabužiai ir kilimai būdoje žiemą yra viena dažniausių klaidų. Jie sugeria drėgmę: nuo šuns kailio, kai jis įlenda šlapias po sniego, nuo kvėpavimo, nuo sniego, kurį jis atneša ant letenų. Šlapias audinys šaltyje sušąla, ir vietoje šiltos guolio vietos šuo gauna šaltą ir šlapią pagrindą. Todėl Margis ir pasirinko miegoti ant sniego. Ten jam buvo sausiau.
Be to, kai kurie šunys antklodes drasko ir praryja gabalus, o tai gali būti pavojinga jų virškinimui.
Šiaudai – geriausias kraikas
Veterinarė patarė būdą prikloti šiaudų. Ne šieno, o šiaudų. Šiaudai yra tuščiaviduriai, todėl gerai izoliuoja, ir jie nesugeria drėgmės taip, kaip audinys ar šienas. Šuo įsirausia į šiaudus, suformuoja sau guolį, ir jo kūno šiluma lieka aplink jį. Šienas, priešingai, sugeria drėgmę, greitai sugenda ir gali pelyti.
Šiaudus keičiu kas kelias savaites, o jei jie sušlampa ar susiploja, – dažniau. Kiekvieną kartą išvalau seną kraiką ir pakloju naują, storą sluoksnį.
Būda turi būti tinkamo dydžio
Veterinarė paklausė, kokio dydžio Margio būda. Ji buvo didelė, nes kažkada ją pastatė tėvas „su atsarga“. Pasirodo, per didelė būda žiemą yra blogai. Šuo savo kūno šiluma šildo būdos vidų, ir jei būda per didelė, jis negali jos sušildyti. Būda turi būti tokio dydžio, kad šuo galėtų joje atsistoti, apsisukti ir patogiai atsigulti, bet ne daug didesnė.
Mūsų būdoje įrengiau vidinę pertvarą, kuri ją padalijo į dvi dalis: nedidelį „prieškambarį“ prie įėjimo ir mažesnę miegojimo dalį. Taip vėjas ir sniegas nepatenka tiesiai į tą vietą, kur šuo miega.
Įėjimas ir vėjas
Kitas dalykas – įėjimas. Mūsų būdos anga buvo atsukta į šiaurę, iš kur žiemą pučia šalčiausias vėjas. Pasukau būdą angą į pietų pusę, į kiemą. Ant angos pakabinau storos gumos ar brezento juostelių užuolaidėlę. Šuo lengvai pro ją pralenda, o vėjas į vidų nebepatenka.
Būdą taip pat pakėliau nuo žemės ant medinių padėklų. Nuo įšalusios žemės traukia šaltis ir drėgmė, o pakelta būda yra šiltesnė ir sausesnė. Būdos stogą patikrinau, kad nepraleistų vandens, ir apšiltinau sienas iš išorės plonomis polistireno plokštėmis, apkaltomis lentelėmis, kad šuo jų negraužtų.
Vanduo – svarbiausia
Antroji mano klaida buvo vanduo. Didelis dubuo vandens kieme žiemą užšąla per kelias valandas. Šuo, kuris neturi vandens, gali bandyti laižyti sniegą, bet to nepakanka, o sniegas atšaldo organizmą. Be to, šunys, kurie gyvena lauke ir išeikvoja daug energijos šilumai palaikyti, žiemą jo reikia ne mažiau nei vasarą.
Dabar vandenį keičiu bent du kartus per dieną: ryte ir vakare, kai šeriu Margį. Pilu šiltą vandenį, ne karštą. Nusipirkau ir šildomą dubenį, kuris jungiamas į elektros tinklą. Laidas yra apsaugotas metaliniu vamzdeliu, kad šuo jo neperkąstų. Labai šaltomis dienomis, kai šildomo dubens neužtenka, vandenį pilu dažniau.
Daugiau maisto žiemą
Veterinarė paaiškino ir tai, kad šuo, gyvenantis lauke, žiemą sunaudoja daug daugiau energijos, kad palaikytų kūno temperatūrą. Todėl jam reikia daugiau maisto, ypač riebesnio. Margiui dabar žiemą duodu daugiau maisto nei vasarą, o kartais – ir šilto, pavyzdžiui, šilto vandens užpiltą sausą maistą. Svarbiausia, kad maistas neužšaltų dubenyje.
Kada šunį reikia įsileisti
Ne visi šunys gali gyventi lauke žiemą. Margis yra didelis, mišrūnas, su storu pavilniu, ir jis visą gyvenimą gyveno kieme. Jo kailis yra prisitaikęs. Bet trumpaplaukiai, maži, seni, jauni ar sergantys šunys šaltyje gali labai nukentėti. Jiems žiemą reikia būti namuose ar bent šildomoje patalpoje.
Veterinarė taip pat sakė, kad net ir prisitaikiusį šunį verta įsileisti į šiltesnę patalpą, kai spaudžia labai didelis šaltis ar pučia pūga. Mūsų Margis per didžiausius šalčius dabar miega neapšildomame prieangyje, kur nėra vėjo. Jis nėra laimingas, kad negali saugoti kiemo, bet aš ramesnis.
Letenos ir druska
Dar vienas dalykas, kurį sužinojau: letenos. Kai Margis bėga ant kelio, kurį kelininkai pabarstė druska, jo letenų pagalvėlės gali suskilinėti ir uždegti. Ledas ir sniegas tarp pirštų taip pat gali sužeisti odą. Kai šuo grįžta nuo kelio, apžiūriu jo letenas ir, jei reikia, nuplaunu šiltu vandeniu. Ant suskilinėjusių pagalvėlių tepu specialų tepalą letenoms.
Šuo, kuris vėl miega būdoje
Šią žiemą Margis vėl miega savo būdoje. Ji pakelta nuo žemės, atsukta į pietus, su pertvara, užuolaidėle ir storu šiaudų sluoksniu. Vanduo nebeužšąla. Rytais, kai išeinu, jis išlenda iš šiaudų šiltas, kailis sausas, ir pirmiausia eina prie šilto vandens.
Jei jūsų šuo gyvena kieme, patikrinkite jo būdą prieš didžiuosius šalčius. Išmeskite antklodes, prikraukite šiaudų, pasirūpinkite, kad vanduo neužšaltų, ir stebėkite, kaip jis jaučiasi. Šuo, kuris saugo jūsų namus, nusipelno sauso ir šilto guolio.























