Ryte išėjęs į kiemą pažiūrėti, kaip atrodo pieva už tvoros, sustojau tarsi įkaltas. Visa pieva, kurią vasarą šienavome ir kurioje ganėsi kaimyno karvės, atrodė lyg ją būtų suarę traktoriumi be jokios tvarkos. Velėna nuversta, žemė išrausta duobėmis, kai kur – iki pusės metro gylio. Pėdsakai aiškūs: šernai. Per vieną naktį jie išrausė gal pusę hektaro. Pirmiausia pagalvojau, kad nieko nepadarysi. Bet paskui sužinojau, kad tokioje situacijoje yra ką daryti.
Turinys (9)
Kodėl šernai rausia pievas
Kaimynas, kuris yra medžiotojas, paaiškino, kodėl šernai atėjo būtent į mūsų pievą. Rudenį ir žiemą šernai ieško maisto. Pievų velėnoje gyvena daug vabzdžių lervų, sliekų, šaknų. Šernai juos užuodžia ir rausia žemę savo snukiais, kad juos pasiektų. Ypač daug jų būna senose, ilgai nearinėtose pievose, kuriose gausu grambuolių lervų.
Be to, mūsų sodyba yra prie pat miško, o šernai naktimis išeina iš miško ieškoti maisto į laukus. Kai jie suranda gerą vietą, jie grįžta vėl ir vėl.
Ką daryti pirmiausia
Kaimynas patarė pirmiausia nufotografuoti žalą. Nuotraukose turėjo matytis išrausta pieva iš įvairių pusių, šernų pėdsakai ir tai, kokio dydžio plotas pažeistas. Taip pat patarė užsirašyti datą ir apytikslį plotą.
Tada reikia pranešti medžiotojų būreliui, kuris medžioja toje teritorijoje. Lietuvoje kiekviena medžioklės teritorija turi savo naudotoją – medžiotojų būrelį ar klubą. Jie turi žinoti, kur šernai daro žalą, kad galėtų imtis priemonių: medžioti būtent toje vietoje, įrengti atbaidymo priemones ar šerti šernus miško gilumoje, kad jie mažiau eitų į laukus.
Kaip sužinoti, kuris būrelis medžioja jūsų teritorijoje? Mano atveju kaimynas žinojo. Bet tai galima sužinoti ir savivaldybėje ar seniūnijoje.
Apšiltinau tvartą, kad ožkoms būtų šilta, o po trijų savaičių jos pradėjo kosėti
Nusipirkau dešimt šieno ritinių žiemai, o viduje radau pelėsį: dabar tikrinu šieną prieš perkant
Vištos pradėjo dėti mažiau kiaušinių? Pirmiausia patikrinkite lesalą, kalcį ir vandenį
Pirmąją žiemą netekau dviejų triušiukų: kaltas buvo ne šaltis, o skersvėjis ir užšalęs vanduo
Ką dedu į vištų lesyklas rudenį ir žiemą: 7 svarbūs dalykai, kuriuos verta žinoti kiekvienam šeimininkui
Kieme liko keli beržo rąstai: sužinojau, kaip ant jų galima užsiauginti valgomųjų grybųŽalos atlyginimas
Kaimynas papasakojo, kad tam tikrais atvejais žemės savininkas gali tikėtis žalos atlyginimo, kurią padarė medžiojamieji gyvūnai. Tačiau tai priklauso nuo daugelio aplinkybių: kokia žemė pažeista, kaip ji naudojama, ar buvo imtasi apsaugos priemonių, kokiomis sąlygomis tai numato teisės aktai. Paprastai tam reikia kreiptis į savivaldybę, kuri sudaro komisiją žalai įvertinti, arba susitarti su medžiotojų būreliu tiesiogiai.
Svarbu tai padaryti greitai, kol žala dar matoma ir ją galima įvertinti. Jei pievą sutvarkysite prieš tai, įrodyti žalą bus sunku.
Mūsų atveju pievą naudojome šienui, ir medžiotojų būrelys, su kuriuo susitarėme, padėjo ją sutvarkyti, o vėliau pamedžiojo toje vietoje. Oficialaus žalos atlyginimo neprašėme, bet sužinojau, kad tokia galimybė yra.
Kaip sutvarkyti išraustą pievą
Išrausta pieva nepasitaiso savaime. Jei velėna paliekama nuversta, pavasarį ten auga piktžolės, o pievos paviršius lieka nelygus. Šienauti tokią pievą sunku, o technika gali sugesti nuo duobių.
Rudenį, kol žemė dar neįšalusi, nuverstus velėnos gabalus galima apversti atgal ir prispausti. Mes tai darėme grėbliu ir kastuvu ten, kur buvo įmanoma. Tai sunkus darbas, bet jis padeda velėnai vėl prigyti.
Pavasarį, kai žemė pradžiūvo, pievą išlyginome ir įsėjome žolių mišinio į pažeistas vietas. Kai kurie ūkininkai naudoja specialią pievų akėčią ir volą, kurie išlygina žemę ir prispaudžia velėną. Mes pasiskolinome iš kaimyno.
Kaip apsisaugoti
Po šios nakties pradėjau domėtis, kaip apsaugoti sklypą nuo šernų. Paaiškėjo, kad šimtaprocentinio būdo nėra, bet kai kurios priemonės padeda.
Elektrinis piemuo – tai veiksmingiausias būdas apsaugoti mažesnius plotus, pavyzdžiui, daržą ar bulvių lauką. Šernai yra protingi ir greitai išmoksta vengti elektros. Bet piemuo turi būti tinkamo aukščio, su keliomis vielomis, ir prižiūrimas, kad žolė ar sniegas neiškrautų elektros.
Tvirta tvora – brangi, bet veiksminga. Šernai gali prakasti po tvora, todėl jos apačia turi būti įkasta ar sutvirtinta.
Kvapų atbaidymo priemonės – jos padeda trumpam, bet šernai prie jų pripranta. Kai kurie žmonės naudoja plaukus, chemines priemones ar net vilkų kvapą imituojančias priemones. Mūsų patirtis rodo, kad jos veikia keletą savaičių.
Ir svarbiausia – bendradarbiavimas su medžiotojais. Jie žino, kur šernai gyvena ir kaip juos valdyti.
Grambuolių lervos – tikroji priežastis
Kai pavasarį lyginome pievą, radome daugybę baltų, riestų grambuolių lervų. Būtent jų šernai ir ieškojo. Kaimynas pasakė, kad jei lervų pievoje daug, šernai grįš, kad ir kaip saugotumėmės. Todėl vėliau pievą ne tik užsėjome, bet ir kelis kartus nupjovėme trumpai, o kitais metais leidome kaimyno vištoms ir antims joje paganyti. Paukščiai labai noriai renka lervas. Lervų sumažėjo, ir šernai pievą lankė rečiau.
Ko nedaryti
Kaimynas perspėjo, kad neturint medžiotojo bilieto ir leidimo, pačiam medžioti ar gaudyti šernų negalima. Taip pat negalima naudoti spąstų ar nuodų. Tai ne tik neteisėta, bet ir pavojinga kitiems gyvūnams, šunims ir net žmonėms.
Taip pat jis perspėjo, kad šernai gali būti pavojingi. Naktį sutikus šernų bandą, ypač patelę su jaunikliais, geriau nesiartinti ir lėtai pasitraukti. Šernai paprastai vengia žmonių, bet išgąsdinti ar gindami jauniklius gali pulti.
Afrikinis kiaulių maras
Dar vienas dalykas, kurį sužinojau, – afrikinis kiaulių maras. Šia liga serga šernai ir naminės kiaulės. Žmogui ji nepavojinga, bet labai pavojinga kiaulėms. Todėl jei randate negyvą šerną, jo neliesti, o pranešti veterinarijos tarnybai. O jei laikote kiaules, saugokite, kad šernai ir jų pėdsakai nepatektų į tvartą.
Pieva, kuri vėl žaliuoja
Šiandien ta pieva vėl žaliuoja. Šernai grįžo dar kartą, po metų, bet tik į kraštą prie miško, ir padarė mažesnę žalą. Medžiotojų būrelys pastatė netoliese šėryklą miško gilumoje, ir šernai dabar mažiau eina į laukus.
Jei ir jūsų pievą ar daržą išrausė šernai, nenuleiskite rankų. Nufotografuokite žalą, praneškite medžiotojams ir pasidomėkite savivaldybėje, ar galite tikėtis žalos atlyginimo. O tada pagalvokite, kaip apsaugoti sklypą ateityje.
