Kai buvau vaikas, kiekvienas kiemas mūsų kaime turėjo bent vieną kiaulę. Mama ją augindavo nuo pavasario iki gruodžio, o prieš Kalėdas, kai atvažiuodavo dėdė, būdavo skerdimas, lašiniai, dešros ir kumpiai visai žiemai. Kai prieš kelerius metus grįžome gyventi į tėvų sodybą, kilo mintis atgaivinti šią tradiciją. Žmona abejojo: „Ar tai apsimoka? Mėsa parduotuvėje juk nebrangi.“ Nusprendžiau suskaičiuoti. Pavasarį nusipirkau du paršelius ir užrašinėjau kiekvieną išleistą eurą. Rezultatas nebuvo toks, kokio tikėjausi.
Turinys (9)
Paršelių pirkimas
Du paršelius nusipirkau iš ūkininko netoliese. Kiekvienas svėrė apie dvidešimt kilogramų ir kainavo po kelias dešimtis eurų. Pardavėjas patarė pirkti du, o ne vieną, nes kiaulės yra socialūs gyvūnai: vienai nuobodu, ji nerimauja ir ėda prasčiau. Dviese jos auga geriau, varžosi prie lovio ir būna ramesnės.
Prieš pirkdamas, pasidomėjau, ar mano kiaulės turi būti registruotos. Paaiškėjo, kad laikant ūkinius gyvūnus, net ir savo reikmėms, jų laikymo vietą ir gyvūnus reikia įregistruoti, o kiaules – ženklinti. Pardavėjas paaiškino, kaip tai padaryti, ir davė reikiamus dokumentus. Tai nesudėtinga, bet būtina.
Tvartas ir aptvaras
Senasis tėvų tvartas dar stovėjo, bet jį reikėjo sutvarkyti. Pakeičiau kelias supuvusias lentas, sutvirtinau duris, įrengiau naują lovį ir girdyklą. Kiaulės yra stiprios ir smalsios, todėl viskas turi būti tvirta. Jos rausia žemę, graužia lentas, stumdo duris. Prie tvarto įrengiau nedidelį aptvarą, kad vasarą jos galėtų būti lauke.
Tvarto remontas kainavo apie šimtą eurų medžiagoms. Jei tvarto nebūtų buvę, išlaidos būtų buvusios daug didesnės.
Pašaras – didžiausia išlaida
Didžiausia išlaida, kaip ir tikėjausi, buvo pašaras. Kiaulės nuo dvidešimties iki maždaug šimto ir daugiau kilogramų užauga per šešis–aštuonis mėnesius, bet per tą laiką suėda labai daug. Kiekviena kiaulė suėda kelis šimtus kilogramų grūdų ir pašarų.
Pirmąją žiemą netekau dviejų triušiukų: kaltas buvo ne šaltis, o skersvėjis ir užšalęs vanduo
Apšiltinau tvartą, kad ožkoms būtų šilta, o po trijų savaičių jos pradėjo kosėti
Rudenį bitės pačios išvaro tranus iš avilio – štai kada tai normalu, o kada verta sunerimti
Kieme liko keli beržo rąstai: sužinojau, kaip ant jų galima užsiauginti valgomųjų grybų
Lesyklos pilnos, o lizdai tušti? Štai ko vištoms dedeklėms žiemą gali trūkti
Ką dedu į vištų lesyklas rudenį ir žiemą: 7 svarbūs dalykai, kuriuos verta žinoti kiekvienam šeimininkuiPirkau grūdų miltus iš vietinio ūkininko ir specialius kombinuotuosius pašarus. Kombinuotieji pašarai brangesni, bet juose yra viskas, ko kiaulei reikia: baltymų, vitaminų, mineralų. Vien grūdais šeriamos kiaulės auga lėčiau ir būna riebesnės. Pradžioje paršeliams daviau daugiau baltymingo pašaro, vėliau – daugiau grūdų.
Papildomai kiaulės gaudavo daržoves iš mūsų daržo: bulves, burokėlius, cukinijas, moliūgus, kopūstų lapus. Tai sumažino pašaro išlaidas, nors daržovės nebuvo visiškai nemokamos – jas reikėjo užauginti ir paruošti. Bulves kiaulėms visada išvirdavau, nes žalios jos blogiau virškinamos.
Virtuvės atliekų, mėsos ar valgytų patiekalų likučių kiaulėms neduodu. Vėliau sužinojau, kad ūkiniams gyvūnams šerti virtuvės ir valgyklų atliekas draudžiama dėl ligų plitimo pavojaus.
Iš viso pašarams per sezoną išleidau apie šešis šimtus eurų dviem kiaulėms.
Kitos išlaidos
Be pašaro, buvo ir kitų išlaidų. Kraikas – šiaudai, kuriuos nusipirkau iš kaimyno. Veterinaro apsilankymas, kai viena kiaulė vasarą sirgo virškinimo sutrikimu. Vaistai nuo parazitų. Elektra lempai tvarte. Ir skerdimas, apie kurį papasakosiu atskirai.
Iš viso kitos išlaidos sudarė dar apie šimtą penkiasdešimt eurų.
Kasdieniai darbai
Prieš pradėdamas, nelabai įsivaizdavau, kiek laiko užims kiaulės. Rytais, prieš darbą, reikėdavo jas pašerti, patikrinti vandenį ir išvalyti šlapią kraiką. Vakarais – vėl pašerti ir apžiūrėti. Savaitgaliais išvalydavau visą tvartą. Vasarą, kai karšta, kiaulėms reikėjo pavėsio ir vandens, kuriame jos galėtų atsivėsinti, nes kiaulės neprakaituoja ir lengvai perkaista. Aptvare joms įrengiau nedidelę purvo balą, kurioje jos noriai voliodavosi.
Kai išvažiuodavome savaitgaliui, tekdavo prašyti kaimyno. Tai irgi reikia įvertinti: gyvuliai nepalieka laisvų savaitgalių.
Kiek mėsos gavome
Gruodį kiaulės svėrė apie šimtą dvidešimt kilogramų kiekviena. Skerdimą atliko patyręs žmogus iš kaimo, kuris tai daro jau daugelį metų. Mėsos mėginius nuvežėme ištirti dėl trichineliozės. Tai privaloma ir labai svarbu, nes trichineliozė yra pavojinga parazitinė liga, kuria galima užsikrėsti valgant netirtą kiaulieną.
Iš dviejų kiaulių gavome apie šimtą šešiasdešimt kilogramų mėsos, lašinių ir subproduktų. Dalį užšaldėme, dalį sūdėme, iš dalies pagaminome dešrų ir kumpių. Kelis kilogramus atidavėme tėvams ir kaimynams, kurie padėjo.
Skaičiavimas
Iš viso išleidome apie devynis šimtus eurų: paršeliai, pašaras, tvarto remontas, kraikas, veterinaras, skerdimas ir tyrimai. Padalijus iš šimto šešiasdešimties kilogramų, kilogramas mėsos kainavo apie penkis su puse euro.
Parduotuvėje kiauliena kainuoja įvairiai, priklausomai nuo dalies. Kai kurios dalys pigesnės, kai kurios – brangesnės. Taigi grynai finansiškai skirtumas nebuvo didelis. Mes šiek tiek sutaupėme, bet ne tiek, kiek tikėjausi. Jei būtume skaičiavę ir savo laiką – kasdienį šėrimą, tvarto valymą, rūpestį, – būtų išėję daug brangiau.
Kodėl vis tiek auginsime
Žmona, pamačiusi skaičiavimą, nusišypsojo: „Tai kam tu tai darai?“ Ir aš supratau, kad atsakymas yra ne pinigai. Mes žinome, ką ėdė mūsų kiaulės. Žinome, kad jos gyveno lauke, rausė žemę, buvo prižiūrimos. Mėsa yra kitokio skonio, o lašiniai – tokie, kokius prisimenu iš vaikystės. Vaikai matė, iš kur atsiranda maistas, ir išmoko rūpintis gyvūnais.
Be to, mes vėl atgaivinome šeimos tradiciją. Kai prieš Kalėdas susirinkome pas tėvus ir kartu gaminome dešras, tėvas pasakojo, kaip tai darydavo jo tėvai. Tai buvo vertingiau nei bet kokie sutaupyti eurai.
Ar jums verta
Jei svarstote auginti kiaules sau, pirmiausia įvertinkite, ar turite tinkamą tvartą ir pakankamai laiko. Kiaulėms reikia kasdienio dėmesio: šėrimo du ar tris kartus per dieną, vandens, švaraus kraiko. Pasidomėkite, kaip įregistruoti gyvūnus, ir nepamirškite, kad mėsą būtina ištirti dėl trichineliozės.
Jei skaičiuojate tik pinigus, kiaulių auginimas namuose gali ir neatsipirkti. Bet jei vertinate žinomą maisto kilmę, skonį ir tradicijas, tai gali būti vienas prasmingiausių dalykų, kuriuos galite daryti savo sodyboje.
