Vasarą tranai avilyje jaučiasi visai laisvai. Jie vaikšto po korius, šiltomis dienomis išskrenda iš avilio, o sugrįžę maitinasi šeimos sukauptu maistu. Tačiau artėjant rudeniui vaizdas gali kardinaliai pasikeisti. Darbininkės nustoja juos maitinti, stumia nuo centrinės lizdo dalies, o galiausiai tiesiog tempia prie lakos ir nebeleidžia sugrįžti.
Turinys (15)
- Kam bičių šeimai reikalingi tranai
- Kodėl rudenį šeima nustoja išlaikyti tranus
- Kada bitės pradeda varyti tranus lauk
- Kaip vyksta tranų išvarymas
- Ar išvaryti tranai išgyvena
- Kodėl kai kuriuose aviliuose tranai lieka ilgiau
- Kada likę tranai gali rodyti problemą su motinėle
- Ką pirmiausia stebėti prie avilio
- Rudenį avilio be reikalo neatidarinėkite
- Kaip įvertinti, ar motinėlė dirba normaliai
- Reikia įvertinti ne tik motinėlę, bet ir visą šeimą
- Ką daryti, jei problema su motinėle pasitvirtino
- Ar bitininkui reikia pačiam šalinti tranus
- Ką verta prisiminti rudenį
- Dažniausiai užduodami klausimai
Pirmą kartą tai pamačius gali pasirodyti, kad šeimoje vyksta kažkas negero. Tačiau dažniausiai tai visiškai natūrali pasiruošimo žiemai dalis. Bitės pradeda taupyti maistą ir šilumą toms šeimos narėms, kurios turės išgyventi iki pavasario. Tranai tuo metu savo pagrindinę biologinę užduotį jau būna atlikę, todėl jų išlaikymas šeimai tampa nebeprasmingas.
Kam bičių šeimai reikalingi tranai
Tranas yra medunešės bitės patinas. Jis išsivysto iš neapvaisinto kiaušinėlio, o jo kūnas pritaikytas beveik vienai užduočiai – poravimuisi su jauna motinėle. Tranai neturi geluonies, vaško liaukų ir žiedadulkių krepšelių, o jų straubliukas per trumpas tam, kad galėtų efektyviai rinkti nektarą iš žiedų.
Užtat jie turi dideles akis, gerai išvystytas antenas ir stiprius sparnus. Jauna motinėlė poruojasi ne avilyje, o ore, vadinamosiose tranų susibūrimo vietose. Į jas suskrenda patinai iš daugelio skirtingų šeimų, todėl motinėlė paprastai poruojasi ne su savo avilio tranais. Toks mechanizmas padeda palaikyti genetinę įvairovę visoje bičių populiacijoje.
Per poravimosi skrydžius motinėlė susiporuoja su keliais tranais ir sukaupia spermos atsargas visam gyvenimui. Jos saugomos spermatekoje ir gali išlikti gyvybingos daugelį metų. Pačiam tranui sėkmingas poravimasis baigiasi žūtimi, tačiau iki motinėlės apskritai patenka tik nedidelė dalis visų šeimoje užaugintų tranų.
Kodėl rudenį šeima nustoja išlaikyti tranus
Vasaros pabaigoje ir rudenį bičių šeimos prioritetai pasikeičia. Pagrindinis rojimosi ir jaunų motinėlių poravimosi sezonas baigiasi, o gamtoje mažėja nektaro bei žiedadulkių. Tai, ką bitės spėjo sukaupti, tampa žiemos atsargomis, todėl šeima pradeda labai tiksliai skirstyti savo resursus.
Tuo pačiu keičiasi ir pati šeimos sudėtis. Motinėlė deda mažiau kiaušinėlių, mažėja perų plotas, o jaunos darbininkės pradeda formuoti žiemojančią kartą. Būtent jos turės kelis mėnesius išlaikyti žiemos kamuolį, šildyti motinėlę ir pavasarį pradėti naujo perų ciklo priežiūrą.
Tranai šiame procese beveik nedalyvauja. Jie ir toliau valgo, tačiau žiemos metu šeimai nepadeda nei palaikyti lizdo, nei prižiūrėti perų. Todėl bitėms tampa ekonomiškiau jų atsisakyti dar iki šalčių, kol jie nesunaudojo per didelės dalies sukaupto maisto.
Kada bitės pradeda varyti tranus lauk
Vienos tikslios datos nėra. Tranų išvarymo laikas labai priklauso nuo klimato, medunešio trukmės, oro temperatūros, šeimos stiprumo ir maisto atsargų. Kai kuriose vietovėse procesas prasideda jau vasaros pabaigoje, kitur gali užsitęsti iki rudens vidurio.
Jei medunešis baigiasi staiga ir šeima pajunta maisto trūkumą, tranai pašalinami anksčiau. Jei ruduo ilgas ir šiltas, o augalai dar žydi, jų gali būti toleruojama ilgiau. Todėl vertinti reikia ne tik kalendorių, bet ir tai, kas konkrečiai vyksta aplink bityną.
Kaip vyksta tranų išvarymas
Procesas dažniausiai prasideda gana tyliai. Darbininkės nustoja maitinti tranus ir po truputį stumia juos nuo centrinės lizdo dalies, kur šilčiausia ir kur laikomi perai. Tranai telkiasi pakraštiniuose koriuose, prie avilio dugno ir arčiau lakos.
Vėliau nusilpusius tranus bitės fiziškai ištempia lauk. Viena ar kelios darbininkės gali sugriebti traną už sparno, kojos ar antenos ir tempti prie išėjimo. Kadangi tranas neturi geluonies, apsiginti jis praktiškai negali. Sugrįžti į avilį jam taip pat neleidžiama – prie įėjimo jį gali atstumti sarginės bitės.
Kartais prie lakos galima rasti ir išmestų baltų tranų lervų ar lėliukių. Rudenį šeima dažnai ne tik išvaro suaugusius tranus, bet ir nutraukia naujo traninio perų auginimą. Tačiau jei išmetama daug įvairaus perų, ypač darbininkių, priežasties jau reikėtų ieškoti atidžiau.
Ar išvaryti tranai išgyvena
Šaltą rudenį daugumos jų likimas gana aiškus. Tranai neturi savo maisto atsargų, negali rinkti nektaro kaip darbininkės ir vieni nepajėgia ilgai išlaikyti tinkamos kūno temperatūros. Todėl be avilio šilumos ir maisto jie greitai silpsta.
Vis dėlto tai nebūtinai reiškia, kad išvarytas tranas žūsta tą pačią dieną. Jei oras dar šiltas, jis kurį laiką gali laikytis prie avilio ar net įskristi į kitą šeimą, kur tranų išvarymas dar neprasidėjo. Vasarą tranai apskritai gana laisvai pereina iš vieno avilio į kitą.
Kodėl kai kuriuose aviliuose tranai lieka ilgiau
Keli rudenį likę tranai dar nieko blogo nereiškia. Šeimos tranų neišvaro vienu metu, o šiltu oru ar esant vėlyvam medunešiui procesas gali užsitęsti. Stipri šeima su gausiomis atsargomis taip pat kartais juos toleruoja ilgiau nei silpnesnė.
Visai kita situacija, jei viename avilyje tranų daug, o visose kitose šeimose jų jau beveik nelikę. Tokiu atveju verta įvertinti motinėlės būklę. Be motinėlės likusi šeima tranų gali neišvaryti taip, kaip tai daro normali, žiemai besiruošianti šeima.
Kada likę tranai gali rodyti problemą su motinėle
Viena galimų priežasčių – sena arba pažeista motinėlė, pradėjusi dėti daugiausia neapvaisintus kiaušinėlius. Iš jų vystosi tik tranai. Panaši situacija gali susidaryti ir tuomet, kai jauna motinėlė dėl prasto oro ar kitų priežasčių laiku nesusiporuoja ir vėliau pradeda dėti tik traninius kiaušinėlius.
Kita galimybė – vadinamosios dedančios darbininkės. Kai šeima ilgai neturi motinėlės, kai kurioms darbininkėms gali pradėti vystytis kiaušidės. Kadangi jos nėra susiporavusios, iš jų padėtų kiaušinėlių taip pat vystosi tik tranai.
Vis dėlto vien tranų buvimo neužtenka diagnozei nustatyti. Rudenį normali motinėlė natūraliai sumažina dėjimą, o kartais trumpam beveik visai jį sustabdo. Todėl situaciją reikia vertinti pagal kelis požymius iš karto.
Ką pirmiausia stebėti prie avilio
Prieš atidarant avilį verta kelias minutes tiesiog pabūti šalia. Pažiūrėkite, ar tranų tik keli, ar jų iš tiesų daug, ar darbininkės aktyviai skraido, ar neša žiedadulkes ir ar pačios šiuo metu stumia tranus lauk. Taip pat palyginkite situaciją su kitomis bityno šeimomis.
Jei šiltą dieną tranų yra keliuose aviliuose ir aplink dar žydi augalai, greičiausiai tiesiog užsitęsė sezonas. Jei daug tranų matyti tik vienoje šeimoje, o jos darbininkių aktyvumas silpnas, jau verta patikrinti, kas vyksta viduje.
Rudenį avilio be reikalo neatidarinėkite
Vėlyvą rudenį ilgas lizdo ardymas gali padaryti daugiau žalos nei keli likę tranai. Atidarius avilį šeima greitai praranda šilumą, bitės sujaukiamos, o šiltą rudenį gali padidėti ir vagiliavimo pavojus. Todėl apžiūrą verta atlikti tik tinkamą, ramų ir pakankamai šiltą orą.
Prieš pradėdamas apžiūrą bitininkas turėtų aiškiai žinoti, ko ieško. Jei tikslas – suprasti, ar veikia motinėlė, nereikia ilgai vartyti visų rėmų. Radus aiškų atsakymą avilį geriau kuo greičiau uždaryti.
Kaip įvertinti, ar motinėlė dirba normaliai
Pačios motinėlės rasti nebūtina. Jei koriuose yra po vieną kiaušinėlį ląstelės dugne ir matyti jaunų darbininkių lervų, tai stiprus ženklas, kad motinėlė šeimoje yra ir dirba. Taip pat verta pažvelgti į užakiuotus perus – normaliai dirbančios motinėlės darbininkių perai paprastai būna gana kompaktiški.
Tranine tapusi motinėlė taip pat gali dėti gana tvarkingai, tačiau jos kiaušinėliai yra neapvaisinti. Tada darbininkių akutėse pasirodo išgaubti traninių perų dangteliai. Esant dedančioms darbininkėms vaizdas dažniausiai chaotiškesnis – vienoje akutėje gali būti keli kiaušinėliai, jie neretai prilipdyti prie sienelių, o perai atrodo labai netolygūs.
Reikia įvertinti ne tik motinėlę, bet ir visą šeimą
Rudenį svarbu pažiūrėti plačiau. Ar šeima pakankamai stipri žiemoti? Ar yra pakankamai maisto atsargų? Ar atlikta varozės kontrolė? Ar nėra ligų, plėšikavimo ar staigaus bičių skaičiaus sumažėjimo?
Tranų išlaikyti papildomai šeriant šeimą nereikia. Jei šeimai trūksta maisto, rudeninė papildoma mityba skirta tam, kad pati šeima saugiai peržiemotų, o ne tam, kad kuo ilgiau išgyventų tranai. Jei maistas perkeliamas iš kitos šeimos, reikėtų būti visiškai tikram dėl jos sveikatos.
Ką daryti, jei problema su motinėle pasitvirtino
Vėlyvą rudenį pasirinkimų gerokai mažiau nei vasarą. Šeimai išsiauginti naują motinėlę dažnai jau per vėlu, nes sėkmingam poravimuisi reikia pakankamai šiltų dienų ir gamtoje dar esančių tranų. Jei jauna motinėlė nesusiporuos, ji pati gali tapti tranine.
Jei yra galimybė gauti patikrintą apvaisintą motinėlę ir bitininkas turi reikiamos patirties, ją galima bandyti įvesti į šeimą. Tačiau prieš tai būtina įsitikinti, kad avilyje tikrai nėra kitos motinėlės ir nėra nepašalintų motininių lopšelių. Šeimos su dedančiomis darbininkėmis naują motinėlę priima ypač sunkiai.
Silpną arba be motinėlės likusią šeimą rudenį dažnai praktiškiau sujungti su stipria, normaliai funkcionuojančia šeima. Prieš sujungiant būtina įvertinti abiejų šeimų sveikatą, kad kartu su bitėmis nebūtų perkelta liga ar kita problema.
Ar bitininkui reikia pačiam šalinti tranus
Dažniausiai ne. Suaugusių tranų gaudyti, traiškyti ar purtyti iš avilio nėra prasmės. Normali šeima jų skaičių sureguliuoja pati, o bitininko užduotis yra suprasti, ar tai įprastas sezoninis procesas, ar signalas apie gilesnę problemą.
Rudeninio tranų išvarymo nereikėtų painioti su traninių perų šalinimu kovojant su varoze. Traninių perų išpjovimas yra visai kitas metodas, dažniausiai naudojamas pavasarį ar vasarą, nes Varroa erkės mieliau dauginasi traninėse akutėse. Su rudenį išmetamais suaugusiais tranais tai tiesiogiai nesusiję.
Ką verta prisiminti rudenį
Keletas tranų prie avilio dar nėra priežastis skubiai ardyti lizdą. Jei šeima stipri, turi maisto, jos motinėlė dirba normaliai, o sezonas dar šiltas, procesas gali tiesiog būti nepasibaigęs. Daug svarbiau stebėti bendrą šeimos būklę, o ne vieną požymį.
Tačiau gausus tranų kiekis vienoje šeimoje kartu su nenormaliu perų vaizdu jau yra priežastis patikrinti motinėlę. Jei vėlyvą rudenį paaiškėja, kad šeima be motinėlės ar labai nusilpusi, sprendimo atidėti iki pavasario nereikėtų. Šiuo metu svarbiausias tikslas – kad į žiemą eitų stipri, sveika ir pakankamai maisto turinti bičių šeima.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar normalu rudenį prie avilio rasti negyvų tranų?
Taip, dažniausiai tai natūrali pasiruošimo žiemai dalis. Darbininkės nustoja tranus maitinti ir galiausiai išstumia juos iš avilio. Šaltu oru be šeimos šilumos ir maisto jie greitai nusilpsta.
Ar keli tranai spalį reiškia, kad avilyje nėra motinėlės?
Ne. Keli likę tranai gali būti visiškai normalus reiškinys, ypač šiltą ir ilgą rudenį. Susirūpinti verta tada, kai jų vienoje šeimoje išlieka daug, o kartu matomi kiti nenormalūs požymiai.
Kaip atskirti traninę motinėlę nuo dedančių darbininkių?
Traninė motinėlė paprastai deda po vieną kiaušinėlį ir gana tvarkingai, tačiau iš jų vystosi tranai. Dedančių darbininkių šeimoje kiaušinėliai dažnai išmėtyti chaotiškai, vienoje akutėje jų būna keli ir jie gali būti padėti ne tik dugne, bet ir ant sienelių. Vis dėlto diagnozę geriausia grįsti ne vien vienu požymiu.
Ar reikia papildomai maitinti šeimą, kad tranai išgyventų?
Ne. Rudeninė papildoma mityba skirta visos šeimos žiemojimo atsargoms papildyti, jei jų iš tiesų trūksta. Specialiai palaikyti tranus iki žiemos nėra būtina, nes šeima pati nusprendžia, kada jų išlaikymas nebetenka prasmės.
Ar verta pačiam išgaudyti tranus iš avilio?
Paprastai ne. Bitės pačios reguliuoja jų skaičių ir išvaro tada, kai tam ateina laikas. Bitininkui svarbiau patikrinti motinėlės būklę, šeimos stiprumą, maisto atsargas ir pasiruošimą žiemai.
