Žieminius česnakus pasodinau spalio pradžioje, kaip ir kasmet. O po savaitės, kai prognozės pažadėjo pirmąsias šalnas, kruopščiai apklojau lysvę storu šiaudų ir lapų sluoksniu. Maniau, kad elgiuosi rūpestingai. Pavasarį, nuėmus mulčią, pusė česnakų skiltelių buvo supuvusios, minkštos ir gleivėtos. Kitos buvo išleidusios ilgus, gelsvus daigus, kurie sušalo per pirmąsias balandžio šalnas. Mano rūpestis česnakams kainavo pusę derliaus.
Turinys (5)
Kodėl ankstyvas mulčias kenkia
Žieminiams česnakams pasodinus reikia laiko įsišaknyti. Jie turi išauginti šaknis, bet neturi pradėti leisti daigų. Kai lysvė uždengiama per anksti, kol dar šilta, po mulčiu susidaro šiltas, drėgnas mikroklimatas. Česnakai tai supranta kaip pavasarį ir pradeda augti. O drėgmė, kuri neišgaruoja pro storą sluoksnį, skatina puvimą.
Be to, šiltas mulčias tampa puikiu žiemos prieglobsčiu pelėms. Jos randa ten ne tik šilumos, bet ir maisto – pačias česnakų skilteles.
Ženklas, kurio dabar laukiu
Dabar mulčiuoju tik tada, kai viršutinis žemės sluoksnis pradeda įšalti. Tai mano pagrindinis ženklas. Kai rytais lysvės paviršius būna kietas ir sušalęs, o dienomis neatitirpsta, žinau, kad atėjo laikas. Dažniausiai tai būna lapkričio antroji pusė arba gruodžio pradžia, priklausomai nuo metų.
Tuo metu česnakai jau būna įsišakniję, bet dar nepradėję leisti daigų. Mulčias tada nebeveikia kaip šildytuvas, o tampa apsauga nuo staigių temperatūros svyravimų ir nuo sušalimo be sniego.
Kuo ir kaip mulčiuoju
Naudoju sausus šiaudus, durpes arba susmulkintus sausus lapus. Sluoksnis – apie 5–10 centimetrų, ne daugiau. Per storas sluoksnis vėl gali sulaikyti per daug drėgmės. Šiaudų nesutrypiu, jie turi likti purūs, kad tarp jų cirkuliuotų oras.
Šlapių, ką tik nugrėbtų lapų nenaudoju. Jie sulimpa į tankų, drėgną sluoksnį, po kuriuo česnakai uždūsta. Visada imu sausus lapus, geriausia iš medžių, kurie greitai nesupūva, pavyzdžiui, ąžuolo ar klevo.
Jei žiema be sniego, o šalčiai dideli, ant mulčio dar užmetu eglių šakų. Jos sulaiko sniegą, kai šis vis dėlto iškrenta, ir papildomai apsaugo lysvę.
Pavasarį – laiku nuimti
Antra klaida, kurią buvau padaręs anksčiau, – per vėlai nuimtas mulčias. Pavasarį, kai sniegas nutirpsta ir žemė pradeda šilti, česnakai nori augti. Jei mulčias lieka per ilgai, jie auga po juo išblyškę ir silpni. Todėl mulčią nuimu iškart, kai tik nutirpsta sniegas ir žemė atitirpsta, dažniausiai kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje.
Kitas rudenį – geresnis derlius
Kitą rudenį česnakus pasodinau tuo pačiu laiku, bet mulčiuoti nesiskubinau. Laukiau, kol lysvė įšals. Kaimynai jau buvo apdengę savo lysves, o maniškė dar stovėjo plika, ir man buvo šiek tiek neramu. Bet pavasarį mano česnakai sudygo tolygiai, sveiki ir stiprūs. Iš viso supuvo vos kelios skiltelės.
Jei jau pasodinote žieminius česnakus ir galvojate, ar laikas juos apdengti, nesiskubinkite. Palaukite, kol žemė pradės įšalti. Kartais didžiausia klaida yra per didelis rūpestis per anksti.























