Prieš keletą metų net negalėjau įsivaizduoti, kad pilnavertį hortenzijos krūmą galima užsiauginti praktiškai iš vieno vienintelio lapo. Man visada atrodė, kad augalų dauginimas yra kažkas labai sudėtingo — beveik mokslas, skirtas žmonėms, kurie turi agronominį išsilavinimą, didelį šiltnamio ūkį ar bent jau ilgametę patirtį.
Turinys (9)
- Kodėl pasirinkau dauginimą lapais, o ne auginiais?
- Tinkamo lapo pasirinkimas: čia skubėti neverta
- Paruošimas: du maži triukai, kurie pakeičia rezultatą
- Bananas vazone: skamba keistai, bet veikia
- Kaip prižiūriu lapą po pasodinimo
- Kada pasirodo pirmieji rezultatai?
- Kada persodinti į lauką?
- Klaidos, kurias pati padariau ir daugiau nekartoju
- Ar verta dauginti hortenzijas pačiai?
Tačiau vieną vasaros rytą mano kaimynė, kurios sodas kiekvieną sezoną atrodo lyg iš žurnalo viršelio, parodė tokį paprastą būdą, kad iš pradžių net nepatikėjau. Atrodė pernelyg lengva, kad veiktų. Vienas lapelis, šiek tiek kantrybės ir keli paprasti triukai — tiek? O dabar mano kieme jau auga keli hortenzijų krūmai, kuriuos užsiauginau pati. Visi jie pradėjo savo gyvenimą būtent nuo lapo.
Šiandien pasidalinsiu tuo, kas realiai pasiteisino mūsų klimato sąlygomis ir ką pati išmokau per bandymus bei klaidas. Jei mėgstate sodą ir svajojate apie daugiau hortenzijų, bet nenorite išleisti nemažų sumų sodinukams — šis metodas gali maloniai nustebinti.
Kodėl pasirinkau dauginimą lapais, o ne auginiais?
Internete dažniausiai siūloma hortenzijas dauginti auginiais: nupjauni šakelę, pamerki į vandenį arba sodini tiesiai į žemę. Šis būdas tikrai veikia ir aš jo neneigiu. Tačiau yra vienas niuansas — auginiams reikia stipresnio motininio krūmo, o dažnai jų negalima daug nupjauti, jei augalas dar jaunas.
Dauginimas lapais man patiko tuo, kad leidžia gauti daugiau būsimų sodinukų ir tuo pačiu nealina pagrindinio krūmo. Tai ypač patogu, jei hortenzija dar nėra labai didelė arba turite retesnę veislę, kurios nesinori stipriai karpyti.
Pirmą kartą šį metodą išbandžiau liepą. Pastebėjau, kad būtent vasaros viduryje lapai jau būna stiprūs, sukaupę pakankamai maistinių medžiagų ir geriau leidžia šakneles. Mūsų klimato sąlygomis geriausias laikas — maždaug nuo birželio pabaigos iki rugpjūčio pradžios, kai dar šilta, tačiau nebėra alinamo pavasarinio karščio.
Tinkamo lapo pasirinkimas: čia skubėti neverta
Iš karto pasakysiu — ne kiekvienas lapas tinka. Iš pradžių dariau klaidą ir bandžiau naudoti mažesnius arba silpnesnius lapelius. Dauguma jų paprasčiausiai supuvo arba nudžiūvo dar net nepradėję formuoti šaknų.
Dabar imu tik didelius, sveikus lapus nuo stipraus, subrendusio krūmo. Lapas turi būti standus, sodriai žalios spalvos, be pageltimų, dėmių ar ligų požymių. Taip pat svarbu, kad lapkotis būtų tvirtas.
Pastebėjau ir dar vieną dalyką — stambialapės hortenzijos tokiu būdu dauginasi geriausiai. Kai kurios dekoratyvinės smulkialapės veislės šaknis leidžia prasčiau. Todėl jei tik pradedate bandyti, rekomenduoju pradėti nuo paprastesnių, klasikinio tipo hortenzijų.
Paruošimas: du maži triukai, kurie pakeičia rezultatą
Kai lapą nupjaunu, šiek tiek patrumpinu jo apatinę dalį, palikdama centrinę gyslą ir stipriausią viršutinę lapo dalį. Tada per pagrindinę gyslą labai atsargiai padarau kelis negilius įpjovimus aštriu peiliuku.
Iš patirties supratau, kad būtent šiose vietose vėliau pradeda formuotis šaknelės. Tai tarsi signalas augalui, kad reikia pradėti kurti naują gyvybę.
Toliau seka dalis, kuri daug kam atrodo keista, bet mane jau ne kartą išgelbėjo nuo nesėkmių — česnakas. Paimu vieną skiltelę ir lengvai patrinu įpjovimų vietas. Česnakas veikia kaip natūralus antiseptikas ir padeda apsaugoti nuo puvinio.
Ypač tai svarbu lietingesnėmis vasaros savaitėmis, kai drėgmė labai greitai paskatina grybelines ligas. Jauni sodinukai būtent dėl perteklinės drėgmės dažniausiai ir žūsta.
Žinoma, parduotuvėse yra įvairių šaknų stimuliatorių, tačiau šiuo atveju man jų net neprireikė. Jei mėgstate natūralią sodininkystę ir stengiatės kuo mažiau naudoti chemijos — šis metodas tikrai patiks.
Bananas vazone: skamba keistai, bet veikia
Prisipažinsiu — kai pirmą kartą išgirdau apie banano gabalėlį vazone, pati nusijuokiau. Atrodė kaip dar vienas „interneto stebuklas“, kuris gyvenime neveikia. Bet nusprendžiau pabandyti.
Į nedidelį vazonėlį įdėjau mažą banano gabalėlį, šiek tiek giliau po žeme, netoli vietos, kur sodinamas lapas. Teoriškai bananas lėtai skyla ir išskiria maistines medžiagas, kurios gali padėti formuotis šaknims.
Ar tai stebuklingas ingredientas? Tikriausiai ne. Bet po kelių bandymų pastebėjau, kad su šiuo triuku įsišaknijimas vyksta stabiliau. Galbūt tai sutapimas, tačiau dabar beveik visada taip darau.
Kaip prižiūriu lapą po pasodinimo
Vienas svarbiausių dalykų — neperlaistyti. Čia dauguma daro didžiausią klaidą. Žemė turi būti drėgna, tačiau jokiu būdu ne šlapia. Jei substratas nuolat permirkęs, lapas labai greitai pradeda pūti.
Aš paprastai tikrinu pirštu: jei viršutinis sluoksnis pradžiūvęs maždaug 1–2 centimetrais — metas lengvai palaistyti.
Vazonėlį laikau šviesioje vietoje, tačiau be tiesioginės saulės. Hortenzijos nemėgsta kaitros, ypač jauname etape. Geriausiai tinka rytinė šviesa arba dalinis pavėsis.
Jeigu noriu šiek tiek pagreitinti procesą, uždengiu vazoną permatoma plėvele arba nupjautu plastikiniu buteliu. Taip susidaro mini šiltnamis, kuris palaiko drėgmę ir padeda greičiau įsišaknyti.
Kada pasirodo pirmieji rezultatai?
Paprastai po mėnesio — kartais šiek tiek anksčiau, kartais vėliau, priklausomai nuo oro — pasirodo maži žali ūgliukai. Ir štai tas momentas tikrai atrodo kaip mažas stebuklas.
Pirmą kartą pamačiusi naują daigelį net negalėjau patikėti, kad jis išaugo iš vieno lapelio. Tada supratau, kad metodas tikrai veikia.
Jeigu lapas pradeda šiek tiek gelsti — nepanikuokite. Kartais pati lapo dalis jau nyksta, tačiau šaknys po žeme būna spėjusios susiformuoti. Neskubėkite visko mesti lauk — švelniai patikrinkite.
Kada persodinti į lauką?
Didžiausia klaida — skubėjimas. Aš jaunų hortenzijų į lauką niekada neskubu sodinti iš karto. Net kai jau matosi ūgliai, laikau vazonėlyje dar bent mėnesį ar ilgiau, kad sustiprėtų šaknų sistema.
Jei įsišaknijimas prasidėjo rugpjūčio pabaigoje, dažniausiai sodinimą į atvirą gruntą palieku kitam pavasariui.
Jaunos hortenzijos sunkiai pakelia šalčius. Todėl per žiemą laikau jas rūsyje arba nešildomoje verandoje, kur temperatūra laikosi arti nulio, tačiau nenukrenta žemiau.
Pavasarį, kai dirva įšyla bent iki maždaug 10 laipsnių, sodinu į nuolatinę vietą. Geriausiai pasiteisino pusiau pavėsinga vieta — rytinė arba vakarinė namo pusė. Visą dieną kepinanti saulė hortenzijoms tikrai nepatinka.
Klaidos, kurias pati padariau ir daugiau nekartoju
- Niekada nekerpu lapų per didelį karštį — geriausia tai daryti anksti ryte, kol augalas dar pilnas drėgmės.
- Nelaikau vazono skersvėjyje — hortenzijos nemėgsta staigių temperatūros pokyčių.
- Neperlaistau. Kartais mažiau vandens reiškia geresnį rezultatą.
- Drėgnu oru kartais profilaktiškai palaistau labai silpnu kalio permanganato tirpalu, kad sumažinčiau puvinio riziką.
Ar verta dauginti hortenzijas pačiai?
Mano nuomone — tikrai taip. Sodinukų kainos dabar nemažos, ypač jei norisi daugiau krūmų ar gražios hortenzijų gyvatvorės. O taip galima prisiauginti dešimtis sodinukų beveik be išlaidų.
Be to, yra kažkas labai smagaus stebėti, kaip iš mažo lapelio po truputį atsiranda naujas augalas, kurį užauginai savo rankomis. Dabar kiekvieną vasarą dauginu naujus krūmelius — tiek sau, tiek draugėms.
Jei anksčiau atrodė, kad tai per sudėtinga — pabandykite bent kartą. Vienas lapelis, truputis kantrybės ir po kelių savaičių galite nustebinti net pačią save.
