Rudenį sode man patinka viena labai praktiška galimybė – dalį naujų medžių ir krūmų galiu pasodinti dar iki žiemos ir pavasarį jau nebeskubėti su kastuvu. Dirva po vasaros tebėra įšilusi, karščio nebėra, išgarinama mažiau drėgmės, o augalas po lapų kritimo vis mažiau energijos skiria antžeminei daliai. Jei ruduo ilgas ir žemė neužšalusi, šaknys dar kurį laiką gali įsitvirtinti naujoje vietoje.
Turinys (18)
- Kodėl rudens sodinimas gali būti naudingas
- Obelys ir kriaušės
- Slyvos ir vyšnios
- Serbentai – vienas patikimiausių rudens pasirinkimų
- Agrastai
- Sausmedžiai
- Avietės
- Alyvos, lanksvos ir raugerškiai
- Kada Lietuvoje geriausia sodinti rudenį
- Ką dedu į sodinimo duobę
- Po pasodinimo laistau net vėsią dieną
- Kaip mulčiuoju prieš žiemą
- Ką Lietuvoje dažniau palieku pavasariui
- Svarbiausi patarimai iš mano patirties
- Dažniausios klaidos
- Kaip prižiūriu sodinuką iki žiemos
- Ką verta prisiminti
- Dažniausiai užduodami klausimai
Tačiau rudens sodinimas nėra taisyklė visiems augalams. Lietuvoje daug lemia konkreti vieta, dirvos drėgmė, sodinuko atsparumas žiemai ir tai, kiek laiko liko iki pastovaus įšalo.
Todėl atsparias obelis, serbentus ar avietes rudenį sodinu gana ramiai, o su šilumamėgiais kaulavaisiais būnu gerokai atsargesnis.
Kodėl rudens sodinimas gali būti naudingas
Rudenį medeliui nebereikia vienu metu auginti lapų, naujų ūglių ir kovoti su kaitria saule. Jei dirva pakankamai drėgna, didžioji adaptacijos dalis vyksta šaknų zonoje. Pavasarį toks augalas jau stovi savo vietoje ir, pradėjus šilti dirvai, gali greičiau įsitraukti į naują vegetacijos sezoną.
Dar vienas privalumas – laistyti dažnai tenka mažiau nei per sausą pavasarį ar vasaros pradžią. Vis dėlto ką tik pasodintą sodinuką visada gausiai palaistau ir rudenį. Vanduo reikalingas ne vien dėl drėgmės – jis padeda žemei geriau priglusti prie šaknų ir sumažina didesnius oro tarpus.
Agronomai paaiškino, kaip paruošti lysvę žieminiams česnakams, kad kitais metais derlius būtų gausesnis
Lietuvoje artėja šalnos: kokias gėles reikia apsaugoti nuo pirmojo šalčio
Kopūstai nepajuoduos ir nesupus: kelios laikymo taisyklės, kurias dažnai pamirštame
Spalį chrizantemoms duodu ne azoto: 10 litrų vandens įmaišau šias 2 trąšas ir daugiau nekartoju
Kaimynė šito gal ir nepasakys: burokėlius į dėžę dedu ne vienus – senas būdas padeda jiems nesusiraukšlėti
Kuo daugiau stiebų, tuo daugiau uogų? Su avietėmis dažnai būna priešingai – štai ką rudenį išpjaunu pirmiausiaObelys ir kriaušės
Žiemai atsparias obelų ir kriaušių veisles Lietuvoje galima sėkmingai sodinti rudenį. Svarbiausia darbų neatidėti iki momento, kai naktimis jau nuolat spaudžia šaltis ir pradeda šalti dirva. Sodinukui reikia bent kiek laiko apsiprasti naujoje vietoje.
Sodindamas žiūriu, kad šaknys duobėje nebūtų užlenktos aukštyn ar suspaustos į vieną gumulą. Skiepijimo vietos neužkasu – ji turi likti virš dirvos paviršiaus. Po pasodinimo medelį gerai palaistau ir, jei vieta atvira vėjams, pririšu prie tvirto kuolo.
Slyvos ir vyšnios
Slyvas ir vyšnias rudenį taip pat galima sodinti, ypač jei ruduo ilgas, dirva neužmirksta ir pasirinkta veislė yra pakankamai atspari vietos žiemoms. Tačiau šias kultūras vertinu atsargiau nei obelis. Jaunas kaulavaisis pirmą žiemą yra jautresnis staigiems temperatūros svyravimams.
Jeigu sodinu šaltesnėje Lietuvos vietoje, sunkioje šlapioje dirvoje arba turiu jautresnę veislę, galiu sodinimą atidėti pavasariui. Rudeninio sodinimo privalumas nėra toks didelis, kad vertėtų rizikuoti netinkamomis sąlygomis. Svarbiausia rinktis ne kalendorių, o realią situaciją savo sode.
Serbentai – vienas patikimiausių rudens pasirinkimų
Juodieji, raudonieji ir baltieji serbentai rudeninį sodinimą paprastai pakelia labai gerai. Vėsi ir drėgna dirva jų šaknims yra daug malonesnė nei karšta pavasario pabaiga. Todėl jei turiu sveiką sodinuką, serbentų dažniausiai iki pavasario nelaikau.
Serbentą galima pasodinti kiek giliau, nei jis augo medelyne, kad požeminėje stiebo dalyje formuotųsi papildomos šaknys ir nauji ūgliai. Vis dėlto nepersistengiu – augalas neturi būti palaidotas pusėje krūmo. Po sodinimo žemę gerai prispaudžiu, palaistau ir mulčiuoju.
Agrastai
Agrastus taip pat mielai sodinu rudenį. Kai lapai jau krenta, augalas nebeskiria tiek jėgų antžeminiam augimui, o drėgnesnė dirva padeda šaknims įsitvirtinti. Pavasarį toks krūmas dažnai pradeda vegetuoti labai anksti.
Jam parenku vietą, kur neužsistovi vanduo. Nuolat šlapia šaknų zona nėra privalumas vien todėl, kad augalas sodinamas rudenį. Jei dirva sunki ir molinga, sodinimo vietą paruošiu taip, kad vanduo po liūčių ten nestovėtų.
Sausmedžiai
Valgomąjį sausmedį sodinti rudenį ypač patogu todėl, kad pavasarį jis pabunda labai anksti. Kai sode dar tik planuojami pirmieji darbai, sausmedžio pumpurai jau gali būti pradėję brinkti. Dėl to tinkamą pavasarinio sodinimo momentą lengva praleisti.
Rudenį pasodintas krūmas naujoje vietoje ramiai laukia pavasario. Kaip ir kitus sodinukus, jį gerai palaistau ir pamulčiuoju. Jei sodinu kelis skirtingus sausmedžius dėl geresnio apsidulkinimo, iš anksto numatau vietos suaugusiems krūmams, o ne sustatau juos per arti.
Avietės
Avietės taip pat puikiai tinka rudeniniam sodinimui, jei dirva nėra perdžiūvusi ar užmirkusi. Joms svarbu, kad po pasodinimo aplink šaknis liktų pakankamai drėgmės. Todėl net vėsią dieną sodinimo neužbaigiu be gausaus laistymo.
Po to dirvos paviršių pamulčiuoju kompostu, smulkinta žieve ar kita tinkama organine medžiaga. Mulčias padeda dirvai lėčiau prarasti drėgmę ir sušvelnina temperatūros svyravimus. Tik jo nesupilu stora krūva tiesiai prie pat stiebų.
Alyvos, lanksvos ir raugerškiai
Daugelis lapus metančių dekoratyvinių krūmų rudeninį sodinimą ištveria visiškai normaliai. Alyvos, lanksvos ir atsparūs raugerškiai dažniausiai spėja prisitaikyti, jei sodinami ne į jau šąlančią žemę. Šiuo metu jiems taip pat mažiau gresia karščio stresas.
Dekoratyvinius krūmus sodinu pagal tą patį principą kaip ir vaiskrūmius – sveikos šaknys, tinkamas gylis, geras laistymas ir mulčias. Vien todėl, kad augalas dekoratyvinis, jo į duobę nebandau „pamaitinti“ keliais kilogramais šviežio mėšlo. Jaunoms šaknims tokia dovana gali būti per stipri.
Kada Lietuvoje geriausia sodinti rudenį
Tikslios datos kalendoriuje neapsibrėžiu. Geras laikas prasideda tada, kai augalas baigia aktyviai augti, pradeda mesti lapus arba jau yra ramybės būsenoje, tačiau dirva dar šilta ir lengvai kasama. Reikia palikti laiko iki nuolatinio įšalo.
Šaltesnėse Lietuvos vietose darbus baigiu anksčiau, o pajūryje ar švelnesnį rudenį sodinimo sezonas gali tęstis ilgiau. Jei prognozė rodo staigų ilgalaikį atšalimą ir žemė jau pradeda kietėti, naujo sodinuko į duobę vien todėl, kad jis nupirktas, nebeskubu kišti.
Ką dedu į sodinimo duobę
Čia labai lengva persistengti. Norisi jaunam medeliui iš karto duoti „gerą startą“, todėl į duobę kartais pilamas šviežias mėšlas, didelė mineralinių trąšų dozė ar labai koncentruotas kompostas. Aš taip nedarau, nes tiesioginis kontaktas su stipriomis trąšomis gali pažeisti jaunas šaknis.
Sodinimo duobę užpildau tinkama vietos žeme, o jei ji labai skurdi, įmaišau gerai subrendusio komposto. Derlingo priedo neturi būti tiek, kad duobė taptų visiškai kitokia nei aplinkinė dirva. Šaknys galiausiai turės augti į aplink esantį gruntą, todėl svarbu ne sukurti mažą „vazoną žemėje“, o pagerinti visą sodinimo vietą.
Po pasodinimo laistau net vėsią dieną
Rudens drėgmė nereiškia, kad ką tik pasodinto medžio galima nelaistyti. Gausus pirmasis laistymas padeda žemei susiglausti aplink šaknis ir sumažina oro ertmes. Todėl vandens neatsisakau net tada, kai oras vėsus ir saulės beveik nėra.
Jei ruduo sausas, dirvos drėgmę dar kurį laiką stebiu. Kita vertus, sodinuko ir neskandinu – nuolat telkšantis vanduo aplink šaknis nėra „geras laistymas“. Ypač sunkiose molingose dirvose svarbi pusiausvyra.
Kaip mulčiuoju prieš žiemą
Po laistymo aplink medelį ar krūmą paskleidžiu mulčio sluoksnį. Tam gali tikti subrendęs kompostas, smulkinta žievė, lapų kompostas ar kita augalams saugi mulčio medžiaga. Ji sumažina drėgmės garavimą ir švelnina staigius dirvos temperatūros pokyčius.
Tačiau mulčio niekada nesupilu prie pat kamieno kaip aukšto kūgio. Aplink kamieną palieku nedidelį tarpą, kad žievė nuolat nebūtų drėgna. „Mulčio ugnikalnis“ aplink medelį nėra papildoma apsauga – tai gali sudaryti nereikalingas sąlygas žievės problemoms.
Ką Lietuvoje dažniau palieku pavasariui
Su persikais ir abrikosais esu gerokai konservatyvesnis. Lietuvos žiemos jiems apskritai yra didesnis išbandymas, todėl jauną jautrų sodinuką dažniau sodinu pavasarį, kai prieš akis jau visas vegetacijos sezonas įsitvirtinti. Tas pats gali galioti ir jautresnėms trešnių veislėms ar sodinukams, kurių atsparumu konkrečiai vietai abejoju.
Jeigu rudenį jau vėlu, sodinimo neverta atlikti vien tam, kad darbas būtų „užbaigtas“. Kartais protingesnis sprendimas yra sodinuką tinkamai išsaugoti iki pavasario arba tartis su medelynu dėl geriausio laikymo būdo. Jauno augalo išgyvenimas man svarbesnis už varnelę rudens darbų sąraše.
Svarbiausi patarimai iš mano patirties
Rudenį pirmiausia vertinu patį sodinuką. Ieškau sveikų, neperdžiūvusių šaknų, nepažeisto kamieno ir augalui būdingos ramybės būsenos. Silpnas sodinukas netaps stiprus vien todėl, kad į jo duobę įbersiu daugiau komposto.
Antra, visada pasiruošiu vietą dar prieš išimdamas šaknis iš pakuotės. Nenoriu, kad jos valandą gulėtų vėjyje, kol ieškau kastuvo ar kuolo. Kuo trumpiau šaknys džiūsta ore, tuo geriau.
Trečia, labai atidžiai patikrinu sodinimo gylį. Vaismedžio kamieno apačia ir šaknų kaklelis neturi atsidurti gilioje duobėje, o skiepijimo vieta paliekama virš dirvos. Per giliai pasodintas medis vėliau gali augti prasčiau, nors pirmą rudenį viskas atrodė tvarkingai.
Dažniausios klaidos
Pirma klaida – sodinti per vėlai, kai po kelių dienų jau žadamas ilgalaikis įšalas. Augalui reikia laiko šaknų zonai prisitaikyti, todėl paskutinės minutės sodinimas ne visada yra geras sprendimas. Ypač atsargiai elgiuosi su jautresniais vaismedžiais.
Antra klaida – į sodinimo duobę berti šviežio mėšlo ar didelę koncentruotų trąšų dozę. Jaunos šaknys gali būti pažeistos, o daugiau maisto nebūtinai reiškia greitesnį prigijimą. Rudenį mano tikslas pirmiausia yra įsišaknijimas, o ne intensyvus naujų ūglių augimas.
Trečia klaida – pasodinti ir pamiršti palaistyti, nes „juk ruduo“. Žemės paviršius gali atrodyti drėgnas, tačiau aplink naujai paskleistas šaknis vis tiek gali likti oro tarpų. Pirmasis gausus laistymas man yra privalomas žingsnis.
Ketvirta klaida – mulčiu užversti patį kamieną. Mulčio sluoksnį laikau aplink šaknų zoną, bet ne prie pat žievės. Kamieno pagrindas turi likti matomas ir neuždusintas.
Kaip prižiūriu sodinuką iki žiemos
Po pasodinimo kelias savaites stebiu, ar žemė stipriai nesusmego. Jei reikia, atsargiai papildau dirvos, tačiau paties sodinuko neužkasu giliau. Taip pat patikrinu, ar kuolo raištis neįsirėžęs į kamieną ir ar medis po stipraus vėjo nepasviro.
Jaunų vaismedžių kamienus prieš žiemą prireikus apsaugoju nuo kiškių ir stirnų tinkama apsauga. Tai ypač svarbu atviresniuose sklypuose, kur laukiniai gyvūnai lankosi nuolat. Gerai pasodintas medis neduos daug naudos, jei jo žievė per pirmą žiemą bus visiškai nugraužta.
Ką verta prisiminti
Rudeninis sodinimas nėra stebuklingai geresnis už pavasarinį, tačiau tinkamiems augalams jis gali būti labai patogus. Obelys, kriaušės, serbentai, agrastai, avietės, sausmedžiai ir nemažai dekoratyvinių lapuočių krūmų dažnai puikiai prigyja, jei darbai atliekami laiku ir tinkamomis sąlygomis.
Man svarbiausia paprasta seka: sveikas sodinukas, neužšalusi dirva, tinkamas sodinimo gylis, saikingai pagerinta žemė, gausus laistymas ir mulčias ne prie pat kamieno. Tada rudenį pasodintas augalas pavasarį jau gali pradėti sezoną savo nuolatinėje vietoje.
O jūs rudenį dažniau sodinate vaismedžius ar vaiskrūmius? Parašykite komentaruose, kuris augalas jūsų sode po rudeninio sodinimo prigijo geriausiai.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar obelis galima sodinti rudenį Lietuvoje?
Taip, atsparias obelų veisles rudenį sodinti galima ir dažnai labai patogu. Svarbiausia nepalikti darbo iki pat įšalo ir pasirinkti vietą, kur neužsistovi vanduo. Po sodinimo medelį būtina gerai palaistyti.
Ką geriau sodinti rudenį – serbentus ar avietes?
Abi kultūros rudeninį sodinimą paprastai pakelia gerai. Serbentai vėsioje drėgnoje dirvoje lengvai įsitvirtina, o avietėms labai padeda mulčias ir pakankama drėgmė. Svarbiausia sodinti sveiką medžiagą.
Ar į duobę galima dėti šviežio mėšlo?
Tiesiai prie jaunų šaknų jo nedėčiau. Šviežias mėšlas ir stipriai koncentruotos trąšos gali jas pažeisti. Jei dirva skurdi, saugiau naudoti gerai subrendusį kompostą ir jį sumaišyti su vietos žeme.
Ar rudenį pasodintą sodinuką reikia laistyti?
Taip. Pirmas gausus laistymas reikalingas net vėsiu oru, nes padeda žemei priglusti prie šaknų. Vėliau laistymo dažnį derinu prie kritulių ir dirvos drėgmės.
Ar abrikosą ir persiką geriau sodinti rudenį?
Lietuvos sąlygomis jautrius persikų ir abrikosų sodinukus dažniau rinkčiausi sodinti pavasarį. Tada jie turi visą šiltąjį sezoną geriau įsitvirtinti iki pirmos žiemos. Rudeninis sodinimas jiems rizikingesnis, ypač šaltesnėje ar drėgnesnėje vietoje.
