Vieną rytą apžiūrinėdama savo palangę pastebėjau, kad pelargonija atrodo taip, lyg būtų nusprendusi išeiti atostogų be manęs. Lapai praradę ryškumą, žiedų mažiau, o ir kiti kambariniai augalai po kelių apsiniaukusių savaičių nebeatrodė tokie gražūs. Prisiminiau seną patarimą, kad nusilpusioms gėlėms esą užtenka vieno lašo vaistinės jodo į laistytuvą.
Turinys (6)
Jau norėjau išbandyti, bet pagalvojau: jeigu toks paprastas būdas tikrai stebuklingas, kodėl gėlių augintojai vis dar perka specialias trąšas?
Pradėjusi domėtis supratau, kad apie jodą augalams pasakojama gerokai daugiau, nei patvirtina moksliniai tyrimai. Šis elementas gali dalyvauti tam tikruose augalų fiziologiniuose procesuose, o jo poveikis tiriamas ir mokslininkų.
Tačiau tai dar nereiškia, kad kiekvienai kambarinei gėlei reikia papildomo jodo arba kad vaistinėje parduodamas tirpalas tinka laistymui. Nusprendžiau pirmiausia išsiaiškinti, ko mano augalams iš tikrųjų trūksta.
Ar jodas tikrai naudingas kambarinėms gėlėms?
Jodo poveikis augalams priklauso nuo jo cheminės formos, koncentracijos ir konkrečios augalo rūšies. Kai kuriuose tyrimuose nedideli tinkamų jodo junginių kiekiai buvo siejami su tam tikrais augimo ar fiziologiniais pokyčiais. Vis dėlto daugumai įprastų kambarinių augalų jodas nėra standartinė trąšų sudedamoji dalis, kurią būtina papildomai naudoti namuose. Pernelyg didelė jo koncentracija gali augalams pakenkti.
Ypač atsargiai vertinu patarimą į litrą vandens įlašinti vaistinėje parduodamo 5 procentų jodo tirpalo. Toks tirpalas skirtas ne augalų tręšimui, jo sudėtyje gali būti alkoholio ir kitų medžiagų. Be to, vienas lašas nėra tikslus matavimo vienetas, todėl gauta koncentracija gali skirtis. Dėl šių priežasčių pati tokio mišinio reguliariam gėlių laistymui nenaudočiau.
Kodėl kambarinės gėlės pradeda vysti?
Kai augalas nusilpsta, pirmiausia patikrinu žemę vazone. Jeigu ji nuolat šlapia, o lapai gelsta ir gležta, įtariu perlaistymą arba prastą vandens nutekėjimą. Jei žemė visiškai išdžiūvusi ir atšokusi nuo vazono kraštų, augalui gali trūkti drėgmės. Abiem atvejais papildomas jodas problemos neišspręs.
Rudenį ir žiemą nemažai kambarinių gėlių Lietuvoje kenčia ir dėl sumažėjusio šviesos kiekio. Dar prisideda sausas oras prie radiatorių, šaltas lango stiklas ir skersvėjai. Todėl augalus perkeliu į jiems tinkamesnę vietą, o laistymą pritaikau pagal sezoną. Ne visoms gėlėms žiemą reikia tiek pat vandens, kiek vasarą.
Ar jodas apsaugo nuo šaknų puvinio ir kitų ligų?
Internete dažnai teigiama, kad jodo tirpalas dezinfekuoja žemę ir apsaugo augalus nuo grybelinių ligų. Tačiau paprastas naminis mišinys nėra patikimas būdas gydyti šaknų puvinį, miltligę ar kitas augalų ligas. Jei šaknys pūva dėl nuolat užmirkusios žemės, pirmiausia reikia pašalinti drėgmės pertekliaus priežastį. Kartais tenka augalą persodinti, pašalinti pažeistas šaknis ir parinkti laidesnį substratą.
Ką pati darau, kad gėlės vėl gražiai augtų?
Pradėjusi nuo pelargonijos pirmiausia pašalinau nudžiūvusius lapus ir patikrinau, ar vazono dugne yra vandens nutekėjimo angos. Paskui įvertinau, kiek šviesos augalas gauna per dieną, ir pakoregavau laistymą. Aktyvaus augimo laikotarpiu naudoju konkrečiai augalų grupei skirtas trąšas pagal gamintojo nurodytą normą. Mano patirtimi, nuosekli priežiūra duoda daugiau naudos nei bandymas vienu naminiu mišiniu išspręsti visas problemas.
Dažniausios klaidos prižiūrint kambarinius augalus
Viena dažniausių klaidų – pamačius pageltusį lapą iš karto griebtis trąšų. Tačiau pageltimą gali sukelti tiek maistinių medžiagų trūkumas, tiek perlaistymas, netinkamas apšvietimas ar kenkėjai. Kita klaida – aklai kartoti internete rastas naminių tirpalų proporcijas, neatsižvelgiant į augalo rūšį. Ypač atsargiai reikėtų elgtis su koncentruotomis medžiagomis, kurios gali pažeisti jautrias šaknis.
Ar verta išbandyti vieno jodo lašo triuką?
Aš jo nesirinkčiau kaip pirmosios pagalbos vystančiai gėlei. Nėra patikimo pagrindo žadėti, kad vienas lašas jodo per porą dienų sugrąžins augalui vešlius lapus ar paskatins žydėjimą. Kur kas naudingiau patikrinti dirvožemio drėgmę, šviesą, šaknų būklę ir kenkėjų požymius. Jeigu augalas tikrai stokoja maistinių medžiagų, geriau rinktis jam tinkamas, aiškios sudėties trąšas.
O jūs ar kada bandėte laistyti kambarines gėles vandeniu su jodu? Gal turite iš mamos ar močiutės išmoktą augalų priežiūros gudrybę, kuri jums tikrai pasiteisino? Parašykite komentaruose, kokias gėles auginate ir kas padeda joms išlikti gražioms net tamsiausiais metų mėnesiais!























