Pirmą kartą šiuos kotletus pasigaminau visiškai iš smalsumo, kai namuose turėjau riebios kiaulienos ir likusios sausos duonos. Tada ir supratau, kad iš pačių paprasčiausių produktų galima išspausti tokį švelnų ir sultingą rezultatą, jog receptą norisi pasilikti ilgam.
Man labiausiai patinka, kad čia viskas vyksta be sudėtingų gudrybių, bet galutinis skonis vis tiek atrodo kaip labai geras naminis patiekalas. Kai šių kotletų iškepa daugiau, kitą dieną jie man būna lygiai tokie pat geri, todėl šį variantą mielai kartoju ir paprastai vakarienei, ir sočiam savaitgalio pietų stalui.
Ingredientai
- mėsa – 1 kg (aš imu kiaulieną)
- svogūnas – 1 vnt.
- česnakas – 1 skiltelė
- sausa duona – 200 g
- pienas – 200 ml
- druska – 1/2 a. š.
- malti juodieji pipirai – 1/3 a. š.
Gaminimas
Šį kartą renkuosi riebią kiaulieną, nes būtent ji duoda tą minkštumą, kurio iš kotletų ir tikiuosi. Mėsą supjaustau nedideliais gabaliukais, svogūną taip pat smulkiai sukapoju, o česnako skiltelę perpjaunu per pusę. Sausą duoną suplėšau gabalėliais ir užpilu pienu, kad ji gerai suminkštėtų. Man svarbu jos nespausti ir nenusunkti, nes būtent tas pienas vėliau padeda masei išlikti minkštai.
Visus paruoštus produktus sumalu mėsmale, o duoną dedu pačią paskutinę. Tada dar kartą pasižiūriu, kad į masę patektų ir visas pienas iš dubens. Jau šiame etape matau, kad faršas tampa vientisas ir nebe toks sausas, kaip būna iš karto sumalus vien mėsą.
Farsą pagardinu druska ir maltais juodaisiais pipirais. Tada jį kruopščiai išmaišau rankomis ir gerai išmušu, kad kotletai iškepę būtų purūs, o kartu neprarastų formos. Aš visada skiriu tam kelias papildomas minutes, nes nuo to labai priklauso galutinis rezultatas: kuo masė labiau suvienodinta, tuo gražiau kotletai laikosi keptuvėje ir tuo malonesnė būna jų tekstūra valgant.
Iš paruoštos masės formuoju didelius kotletus ir kepu juos gerai įkaitintame aliejuje iš abiejų pusių, kol paviršius tampa gražiai auksinis. Neskubu jų versti per anksti – palaukiu, kol apačia tikrai susiformuoja, tada kotletas lengviau apsiverčia ir gražiai apskrunda. Man patinka, kad išorėje atsiranda maloni plutelė, o viduje lieka minkštumas.
Kai abi pusės jau būna apkepusios, kotletus perkeliu į kepimo formą. Ant kiekvieno viršaus uždedu po nedidelį gabalėlį sviesto. Šis žingsnis man labai patinka, nes sviestas kepant pamažu tirpsta ir dar labiau sustiprina tą sodrų, naminį skonį.
Formą uždengiu folija ir dedu į iki 160 °C įkaitintą orkaitę 20 minučių. Per šį laiką kotletai viduje gerai išsilygina, tampa minkšti ir išlieka sultingi. Aš visada stengiuosi foliją priglausti tvirtai, kad garai nepabėgtų ir mėsos paviršius neišsausėtų.
Patiekiu juos karštus su bulvių koše arba šviežiomis salotomis. Man šitas derinys yra pats saugiausias: šalia minkšto kotleto visada tinka ir švelni košė, ir gaivesnė, traški daržovių lėkštė. Jei noriu labiau naminio jaukumo, renkuosi košę; jei noriu lengvesnio varianto, imu salotas.
Galiausiai gaunu labai švelnius, purius ir skanius kotletus, kuriuos norisi valgyti dar šiltus. Man tai vienas tų receptų, kuriam nereikia jokių ypatingų progų – užtenka paprastos dienos, trupučio laiko ir noro pasigaminti ką nors tikrai gero.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kokią kiaulienos dalį geriausia rinktis, kad kotletai būtų sultingiausi?
Man geriausiai pasiteisina riebi, šiek tiek marmuringa kiauliena, nes joje natūraliai yra daugiau sultingumo. Iš tokios mėsos kotletai iškepa minkštesni ir neatrodo sausi net kitą dieną. Jei mėsa pernelyg liesa, skonis vis tiek bus geras, bet tekstūra gali būti standesnė.
Jei mėsą renkatės parduotuvėje ar turguje, žiūrėkite, kad gabalas nebūtų visai sausas ir blyškus. Tokiuose patiekaluose labai padeda nedidelis riebalų kiekis, todėl verta rinktis ne pačią liesiausią dalį, ypač jei norisi tikrai minkšto rezultato.
Ar galima kotletų masę pasiruošti iš anksto?
Taip, aš kartais pasidarau masę iš anksto, kai noriu vėliau sutaupyti laiko. Uždarau indą ir palaikau šaldytuve kelias valandas, o prieš formuodama dar kartą trumpai permaišau. Taip skoniai susiguli, o masė dažnai tampa dar patogesnė formuoti.
Vis dėlto geriausias rezultatas man būna tada, kai kotletus suformuoju ir apkepu tą pačią dieną. Jei ruošiatės iš anksto, venkite ilgo laikymo šiltai, nes tada tekstūra gali pasikeisti. Šaldytuve laikoma masė geriau išsaugo kokybę nei palikta kambario temperatūroje.
Ką daryti, jei masė per minkšta ir sunku suformuoti didelius kotletus?
Tokiu atveju man labai padeda paprastas triukas: sudrėkinu rankas ir formuoju kotletus drėgnais delnais. Taip masė mažiau limpa ir gražiau susiklosto į vienodą formą. Jei reikia, kotletus trumpam padedu į šaldytuvą, kad jie sutvirtėtų.
Dar viena dažna priežastis – per trumpai išminkyta ir neišmušta masė. Kai ją gerai permaišau, ji tampa vientisesnė ir stabilesnė. Tada net didesni kotletai išlaiko formą ne blogiau už mažus.
Kaip geriausia pašildyti likusius kotletus kitą dieną?
Man skaniausia juos pašildyti orkaitėje, uždengtus folija. Tada jie nepraranda minkštumo ir išlieka sultingi. Jei kaitinate per stipriai arba per ilgai, paviršius gali išsausėti, todėl verčiau rinktis švelnesnį pašildymą.
Jei likučius pašildote keptuvėje, darykite tai ant mažesnės kaitros ir neužmirškite, kad jie jau yra iškepti. Man patinka juos tiesiog trumpai sušildyti tiek, kad būtų karšti, o ne dar kartą apskrudinti. Taip skonis išlieka švelnesnis ir malonesnis.
Su kuo dar galima patiekti šiuos kotletus, jei nesinori bulvių košės?
Aš dažnai juos dėlioju prie šviežių salotų, nes toks derinys atrodo lengvesnis, bet vis tiek sotus. Taip pat tinka troškintos daržovės arba tiesiog paprasta virtų bulvių porcija. Kadangi patys kotletai yra gana ryškūs ir sotūs, prie jų gražiai dera neutralūs garnyrai.
Jei norisi daugiau naminio jaukumo, galima patiekti su raugintomis daržovėmis ar švelnia daržovių užkanda. Man svarbiausia, kad garnyras neužgožtų paties patiekalo skonio, o tik pabrėžtų jo minkštumą ir sultingumą.























