Ilgą laiką mielinius pyragėlius kepdavau tik savaitgaliais, kai turėdavau daugiau laisvo laiko. Atrodė, kad su mieline tešla visada daug vargo: reikia laukti, kol pakils, paskui dar kartą minkyti, o galiausiai tikėtis, kad iškepę pyragėliai nebus kieti. Kartą vyras paprašė pyragėlių su bulvėmis ir svogūnais, bet aš jau buvau nusiteikusi atsakyti, kad šiandien tikrai nespėsiu. Tada prisiminiau seniau užsirašytą plikytos mielinės tešlos receptą ir nusprendžiau pagaliau jį išbandyti.
Turinys (9)
Labiausiai mane sudomino tai, kad dalis miltų plikoma verdančiu vandeniu. Toks būdas padeda išgauti minkštą, elastingą tešlą, kurią malonu formuoti rankomis. Tik čia yra viena labai svarbi taisyklė: verdančio vandens negalima pilti tiesiai ant mielių, nes aukšta temperatūra jas gali sunaikinti.
Todėl dabar miltus nuplikau atskirai, leidžiu jiems pravėsti ir tik tada sujungiu su mielėmis. Taip pagaminti pyragėliai man patinka tiek kepti keptuvėje, tiek orkaitėje.
Ingredientai
Šiam receptui naudoju pačius paprasčiausius produktus, kurių beveik visada turiu namuose. Iš nurodyto kiekio paprastai pagaminu apie 15 vidutinio dydžio pyragėlių. Jiems tinka bulvių košės, troškintų kopūstų, grybų arba jau termiškai paruoštos mėsos įdaras.
- 530 g kvietinių miltų
- 200 ml šilto vandens
- 220 ml verdančio vandens
- 10 g sausų mielių arba 40 g šviežių presuotų mielių
- 1 valg. š. cukraus
- 1 arb. š. druskos
- 4 valg. š. aliejaus
- Paruošto ir visiškai atvėsinto mėgstamo įdaro
- Papildomo aliejaus kepimui, jei pyragėlius kepsite keptuvėje
Kaip gaminu žingsnis po žingsnio
Pirmiausia paruošiu mieles. Į dubenėlį supilu 200 ml maloniai šilto, maždaug 30–35 °C vandens. Suberiu cukrų ir mieles, išmaišau, o jei naudoju aktyviąsias sausas arba šviežias mieles, palieku kelioms minutėms, kad jos pradėtų veikti. Vanduo turi būti šiltas, bet jokiu būdu ne karštas. Jei naudojamos greito veikimo mielės, jas taip pat galima išmaišyti šiame vandenyje ir iš karto naudoti.
Atskirai nuplikau dalį miltų. Į kitą didesnį dubenį suberiu maždaug 230 g persijotų miltų. Pamažu supilu 220 ml ką tik užvirusio vandens ir iš karto energingai maišau tvirtu šaukštu arba mentele. Susidaro tiršta, lipni plikytų miltų masė, kuri iš pradžių būna labai karšta. Ją palieku pravėsti, kol pasidaro vos šilta ir nebėra pavojaus pakenkti mielėms.
Nusipirkau kilogramą pupelių ir 3 kg pomidorų: dabar šį sotų ruošinį šaldau žiemai ir vakarienę paruošiu greitai
Paprastas paprikas paverčiu nuostabia vakariene: užpilu šiuo mišiniu ir pašaunu į orkaitę
Citriną dedu į trintuvą ir iškepa toks pyragas, kad namai pakvimpa nuostabiai – net kremo nereikia
Vyras siūlė išmesti žalius pomidorus, bet aš pagaminau 3 užkandžius – dabar pats prašo pakartoti
Baklažanus anksčiau tik kepdavau, kol išbandžiau šias salotas be majonezo – dubuo ištuštėja akimirksniu
Vakarykštės bulvių košės daugiau neišmetu: iškepu šiuos kotletukus, o šeima prašo pakartotiTada sujungiu abi tešlos dalis. Į pravėsusius plikytus miltus supilu vandenį su mielėmis, įberiu druskos ir įpilu keturis valgomuosius šaukštus aliejaus. Viską gerai išmaišau, kad neliktų didelių plikytų miltų gumulų. Tada pamažu suberiu likusius maždaug 300 g miltų. Masę maišau šaukštu, kol pradeda formuotis minkšta tešla.
Tešlą išminkau. Kai ji jau pakankamai vientisa, o nuo plikymo likęs karštis išsisklaidęs, perkeliu ją ant lengvai aliejumi patepto stalviršio. Minkau maždaug 5–7 minutes, kol tešla tampa elastingesnė ir glotnesnė. Ji gali šiek tiek lipti prie pirštų, tačiau taip ir turi būti, nes per kieta tešla iškepusi nebus tokia minkšta. Jei labai limpa, rankas geriau patepu trupučiu aliejaus, o ne beriu daug papildomų miltų.
Leidžiu tešlai trumpai pakilti. Šis receptas patogus tuo, kad nereikia kelių valandų trunkančio kildinimo, tačiau mielėms vis tiek reikia laiko. Tešlą pridengiu ir šiltoje vietoje palaikau maždaug 20–30 minučių, kol ji pastebimai papurėja. Jei virtuvėje vėsu, gali prireikti šiek tiek daugiau laiko. Vadovaujuosi ne vien laikrodžiu, bet ir tuo, kaip atrodo pati tešla.
Galiausiai formuoju pyragėlius. Tešlą padaliju į maždaug 15 vienodo dydžio gabalėlių. Kiekvieną delnais suplokštinu, į vidurį įdedu po šaukštą atvėsusio įdaro ir kruopščiai užspaudžiu kraštus. Suformuotus pyragėlius išdėlioju ant lengvai aliejumi patepto arba miltais pabarstyto paviršiaus. Pridengiu ir palieku dar 10–15 minučių, kad prieš kepimą jie šiek tiek papurėtų.
Kaip kepu pyragėlius keptuvėje
Į gilesnę keptuvę įpilu aliejaus ir įkaitinu jį ant vidutinės kaitros. Pyragėlius atsargiai sudedu siūle žemyn, palikdama tarp jų tarpus. Kepu maždaug po 3–4 minutes iš kiekvienos pusės, kol išorė gražiai apskrunda, o tešla viduje visiškai iškepa. Tikslus laikas priklauso nuo pyragėlių storio ir aliejaus temperatūros, todėl pirmąjį visada perlaužiu ir patikrinu.
Jei aliejus per karštas, plutelė labai greitai paruduoja, tačiau tešlos vidus gali likti neiškepęs. Todėl kaitros pernelyg nedidinu ir, jei reikia, pyragėlius kepu šiek tiek ilgiau. Iškepusius sudedu ant popierinio rankšluosčio, kad susigertų aliejaus perteklius. Patiekiu dar šiltus, nes tuomet jie būna ypač minkšti.
Ar galima šiuos pyragėlius kepti orkaitėje?
Taip, ir šis variantas man patinka tada, kai nenoriu kepti aliejuje. Suformuotus pyragėlius sudedu ant kepimo popieriumi išklotos skardos, palikdama tarpus, ir leidžiu jiems šiek tiek pakilti. Paviršių galima lengvai patepti aliejumi, kad gražiau apskrustų. Kepu iki 200 °C įkaitintoje orkaitėje maždaug 15–20 minučių, kol pyragėliai iškepa ir tampa auksinės spalvos.
Orkaitėje kepti pyragėliai būna šiek tiek kitokios tekstūros negu keptuvėje, tačiau taip pat labai gardūs. Svarbiausia jų neperkepti, nes pernelyg ilgai laikoma mielinė tešla gali išsausėti. Ištrauktus pyragėlius kelias minutes palieku ant skardos, o vėliau perkeliu ant grotelių. Taip jų apačia mažiau sudrėksta nuo susikaupusio garo.
Svarbiausi patarimai iš mano patirties
Man geriausiai pasiteisina visiškai atvėsintas įdaras. Jei į tešlą dedu dar karštą bulvių košę ar troškintus kopūstus, ji gali suminkštėti ir pyragėlius tampa sunkiau užspausti. Todėl įdarą dažniausiai pasiruošiu pirmiausia, o kol minkau tešlą, jis spėja atvėsti. Jeigu naudoju mėsą ar grybus, juos iš anksto gerai termiškai paruošiu.
Kita mano gudrybė – nepersistengti su miltais. Minkšta mielinė tešla nebūtinai turi būti visiškai nelipni, todėl nedidelis lipnumas manęs nebegąsdina. Kai formuoju pyragėlius, rankas ir stalviršį patepu lašeliu aliejaus. Taip išsaugau tešlos minkštumą, o jau iškepę pyragėliai nebūna kieti.
Mano svarbiausia taisyklė: verdančiu vandeniu plikau tik dalį miltų, o su mielėmis juos sumaišau tik pravėsusius. Jei karštą vandenį supilčiau tiesiai į mielių mišinį, mielės galėtų žūti ir pyragėliai neiškiltų. Būtent todėl šio žingsnio niekada neskubinu.
Dažniausios klaidos
Viena dažniausių klaidų – per daug papildomų miltų. Kai tešla pradeda lipti, norisi ją berti tol, kol rankos taps visiškai švarios. Tačiau dėl to pyragėliai gali išeiti standūs ir prarasti savo purumą. Todėl minkau kantriai, o papildomus miltus naudoju tik tada, kai jų tikrai reikia.
Kita klaida – nepalikti mielėms jokio laiko veikti. Nors tai greitesnis mielinės tešlos receptas, pyragėliai bus puresni, jei tešla bent šiek tiek pakils prieš formavimą, o suformuoti gaminiai trumpai pailsės. Taip pat svarbu neperkrauti keptuvės ir nekepti pernelyg stiprioje kaitroje. Man geriausiai pavyksta tada, kai viską darau ramiai, net jei pats receptas gana greitas.
Kaip laikyti ir kiek išsilaiko
Šviežiai iškepti pyragėliai būna skaniausi, tačiau kartais jų specialiai pagaminu daugiau. Jei įdaras su mėsa, grybais ar kitais greitai gendančiais produktais, pyragėlius atvėsinu ir ne vėliau kaip per dvi valandas dedu į šaldytuvą. Ten, sandariame inde, juos laikau iki 3–4 dienų. Prieš valgydama pašildau orkaitėje arba keptuvėje, kol vidus gerai įkaista.
Jeigu noriu pasiruošti ilgesniam laikui, jau iškeptus ir atvėsintus pyragėlius užšaldau. Sudedu juos į šaldymui tinkamą maišelį, pašalinu kuo daugiau oro ir užrašau datą. Geriausiam skoniui stengiuosi sunaudoti per 2–3 mėnesius. Atšildau šaldytuve, o tuomet pašildau orkaitėje, kad plutelė vėl būtų maloni.
Su kuo skaniausia valgyti
Pyragėliai su bulvėmis ir svogūnais man skaniausi su šaukštu grietinės. Su troškintais kopūstais mėgstu patiekti puodelį karštos arbatos arba lengvą daržovių sriubą. Jei kepu su grybais, šalia dažnai paruošiu paprastą česnakinį padažą. O saldiems pyragėliams renkuosi obuolių arba uogų įdarą, tik pasirūpinu, kad jis nebūtų pernelyg skystas.
O jūs mielinius pyragėlius dažniau kepate keptuvėje ar orkaitėje? Gal turite savo mėgstamą įdarą – bulvių, kopūstų, grybų ar saldų? Pasidalykite savo receptais komentaruose, nes man visada įdomu išbandyti naujus naminių pyragėlių variantus!
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar plikyta mielinė tešla tikrai gali būti naudojama beveik iš karto? Ją galima pradėti formuoti greičiau negu kai kurių tradicinių mielinių tešlų, tačiau visiškai praleisti kildinimo nepatariu. Mielėms reikia laiko, kad išsiskirtų dujos ir pyragėliai taptų puresni. Todėl leidžiu tešlai trumpai pakilti, o suformuotiems pyragėliams dar šiek tiek pailsėti.
Ar galima naudoti šviežias mieles vietoj sausų? Taip, šiame recepte 10 g sausų mielių galima pakeisti maždaug 40 g šviežių presuotų mielių. Jas ištrinu šiltame vandenyje su cukrumi ir tuomet sujungiu su pravėsusia plikytų miltų mase. Svarbiausia, kad mišinys nebūtų karštas.
Kodėl pyragėliai kartais iškepa kieti? Taip gali nutikti dėl per didelio miltų kiekio, nepakankamo kildinimo arba per ilgo kepimo. Jei tešla minkšta, šiek tiek lipni ir mielės spėja padirbėti, rezultatas paprastai būna švelnesnis. Taip pat nepalieku karštų pyragėlių iš karto sandariai uždarytame inde, nes nuo susikaupusio garo jų plutelė sudrėksta.
