Vieną rudenį turėjau tiek prinokusių pomidorų, kad jau nebežinojau, ką su jais daryti. Padažo žiemai buvau prisigaminusi, dalį pomidorų užšaldžiau, o virtuvėje vis dar stovėjo pilnas krepšys raudonų vaisių. Tada prisiminiau, kaip vaikystėje mėgdavau pupeles tirštame pomidorų padaže, kurias mama patiekdavo su karštomis bulvėmis. Nusprendžiau išbandyti savo variantą su morkomis, svogūnais ir kvapniais prieskoniais.
Turinys (7)
Rezultatas taip patiko, kad dabar šį patiekalą gaminu ne vien tada, kai turiu daug pomidorų. Pupelės išeina minkštos, tačiau nesubyra, o pomidorų padažas būna tirštas, švelniai rūgštelėjęs ir labai aromatingas. Dalį patiekiu tą pačią dieną, o likusias pupeles užšaldau nedidelėmis porcijomis, kad žiemą turėčiau greitą vakarienę. Tai labai patogu, nes tereikia pašildyti, išvirti bulvių arba ryžių, ir ant stalo jau garuoja sotus naminis patiekalas.
Ingredientai
Šiam receptui naudoju sausas pupeles ir kuo labiau prinokusius pomidorus. Man labiausiai patinka mėsingi pomidorai, nes iš jų išverdu tirštesnį, sodresnio skonio padažą. Morkos suteikia švelnaus saldumo, o svogūnai puikiai papildo visą daržovių derinį.
- 1 kg sausų pupelių
- 3 kg prinokusių pomidorų
- 500 g svogūnų
- 500 g morkų
- 150 ml aliejaus
- 100 g cukraus
- 2 valg. š. druskos be kaupo
- ½ arb. š. maltų juodųjų pipirų
- 2–3 lauro lapų
- 100 ml 9 proc. acto
Jeigu mėgstate ryškesnį daržovių skonį, papildomai galima naudoti dvi ar tris saldžiąsias paprikas. Tačiau aš dažniausiai gaminu pagal šias pagrindines proporcijas, nes tada labiausiai atsiskleidžia pupelių ir pomidorų skonis. Receptas skirtas šaldytuve laikomam arba šaldomam patiekalui, o ne konservams, kurie stovėtų kambario temperatūroje.
Kaip gaminu žingsnis po žingsnio
Pirmiausia išmirkau pupeles. Jas perrenku, pašalinu pažeistas pupeles ir kelis kartus nuplaunu. Tuomet užpilu dideliu kiekiu šalto vandens ir palieku mirkti maždaug 8–12 valandų, geriausia šaldytuve. Per tą laiką pupelės išbrinksta, todėl vėliau išverda greičiau ir tolygiau. Vandens pilu gerokai daugiau, nes mirkdamos jos padidėja.
Išmirkytas pupeles išverdu. Mirkymo vandenį nupilu, į puodą įpilu šviežio vandens ir užverdu. Pupeles iš pradžių gerai pavirinu, o paskui verdu, kol jos beveik minkštos, tačiau dar išlaiko formą. Ypač svarbu tinkamai išvirti raudonąsias pupeles: jos turi bent 10 minučių stipriai virti, nes nepakankamai termiškai apdorotose pupelėse gali likti kenksmingų lektinų. Galutiniame patiekale pupelės turi būti visiškai išvirusios, todėl jų virimo trukmę pritaikau pagal rūšį.
Kaimynė nustebo pamačiusi, ką darau su prinokusiais pomidorais – šie šaldyti briketai mane gelbsti visą žiemą
Ne veltui šiuos lietinius vadina turkiškais: tokio sultingo mėsos įdaro dar nebuvau gaminusi
Obuolių beveik tiek pat, kiek tešlos: šis pyragas su grietine toks sultingas, kad įprastą šarlotę pamiršau
Baklažanų daugiau nebekepu aliejuje: su česnakais ir daržovėmis jie tokie skanūs, kad dingsta pirmieji
Paprastas paprikas paverčiu nuostabia vakariene: užpilu šiuo mišiniu ir pašaunu į orkaitę
Žiemą barščius verdu be ilgo pasiruošimo: rudenį užšaldau šiuos 3 daržovių ruošinius ir sutaupau laikoTuomet pasiruošiu pomidorus. Juos gerai nuplaunu, pašalinu kotelių vietas ir supjaustau didesniais gabalėliais. Pomidorus sutrinu elektriniu trintuvu arba permalu mėsmale, kol gaunu gana vientisą masę. Jei noriu itin švelnaus padažo, papildomai pertrinu per sietelį, kad pašalinčiau dalį odelių ir sėklų. Tačiau kasdieniam patiekalui šį žingsnį dažniausiai praleidžiu.
Paruošiu morkas ir svogūnus. Svogūnus nulupu ir supjaustau mažais kubeliais, o morkas sutarkuoju stambia tarka. Dideliame storadugniame puode įkaitinu aliejų ir sudedu daržoves. Kepinu jas ant vidutinės kaitros maždaug 7–10 minučių, retkarčiais pamaišydama. Svogūnai turi tapti minkšti, o morkos šiek tiek suglebti, tačiau nieko stipriai neskrudinu.
Išverdu pomidorų padažą. Į puodą su morkomis ir svogūnais supilu sutrintus pomidorus, suberiu cukrų, druską, juoduosius pipirus ir įdedu lauro lapus. Viską gerai išmaišau, užverdu ir sumažinu kaitrą. Padažą verdu maždaug 20 minučių, kad pomidorai suminkštėtų, o dalis skysčio išgaruotų. Jei noriu tirštesnio padažo, šiame etape pavirinu kiek ilgiau.
Galiausiai sudedu pupeles. Apvirtas pupeles nukošiu ir atsargiai suberiu į pomidorų padažą. Viską lėtai troškinu dar maždaug 20–30 minučių, retkarčiais švelniai pamaišydama, kad pupelės nesubyrėtų. Likus maždaug penkioms minutėms supilu actą ir dar kartą išmaišau. Prieš baigdama gaminti patikrinu, ar pupelės visiškai minkštos, paragauju padažo ir, jei reikia, pakoreguoju druskos ar cukraus kiekį.
Svarbiausi patarimai iš mano patirties
Man skaniausios pupelės išeina tada, kai jų neperverdu prieš dėdama į pomidorų padažą. Jei jos jau visiškai subyrėjusios, po papildomo troškinimo patiekalas labiau primena tirštą košę. Todėl prieš sumaišydama su pomidorais pupeles palieku beveik išvirusias, o galutinį minkštumą jos pasiekia troškindamosi padaže. Tačiau kietų ar nepakankamai termiškai apdorotų pupelių nepalieku.
Didelę reikšmę turi ir pomidorai. Jeigu jie labai vandeningi, padažą verdu ilgiau, kad jis spėtų sutirštėti dar prieš sudedant pupeles. Taip nereikia paskui be reikalo ilgai troškinti pačių pupelių. Kartais pomidorų masę pertrinu per sietelį, bet kai noriu sodresnės tekstūros, palieku ją su smulkiais minkštimo gabalėliais.
Jei nusprendžiu įdėti saldžiųjų paprikų, jas supjaustau mažais kubeliais ir pakepinu kartu su morkomis bei svogūnais. Toks variantas man ypač patinka prie ryžių ar troškintos mėsos. Vis dėlto prieskonių nepadauginu, nes noriu, kad ruošinys būtų universalus. Žiemą pašildydama porciją visada galiu papildomai įdėti česnako, aitriosios paprikos ar mėgstamų žolelių.
Mano mėgstamiausia gudrybė: pupeles pirmiausia išverdu beveik iki minkštumo, o pomidorų padažą sutirštinu atskirai. Tik tada viską sujungiu ir trumpai patroškinu. Taip pupelės lieka gražios, o padažas būna tirštas ir sodraus skonio.
Dažniausios klaidos
Viena dažniausių klaidų – sausas pupeles iš karto berti į pomidorų padažą. Pomidorų rūgštumas gali sulėtinti pupelių minkštėjimą, todėl jas geriausia iš anksto išmirkyti ir tinkamai apvirti šviežiame vandenyje. Kita klaida – per dažnai ir stipriai maišyti jau suminkštėjusias pupeles. Tuomet jų odelės pradeda trūkinėti, o gražūs grūdai subyra.
Dar svarbiau nepadaryti laikymo klaidos. Nors į receptą pilamas actas, pupelės, morkos ir svogūnai yra mažai rūgštūs produktai, todėl šio mišinio negalima laikyti saugiu konservu vien dėl to, kad jis ilgai virtas. Karšto patiekalo supilstymas į stiklainius ir dangtelių užsukimas neapsaugo nuo botulizmo rizikos. Būtent todėl šį patiekalą ruošiu šaldymui, o ne laikymui sandėliuke.
Kaip laikyti ir kiek išsilaiko
Jei pupelių pomidorų padaže išverdu daugiau, dalį pasilieku artimiausioms dienoms, o likusią masę užšaldau. Karštą patiekalą paskirstau į mažesnius, negilius indus, kad jis greitai atvėstų, ir į šaldytuvą perkeliu ne vėliau kaip per dvi valandas. Šaldytuve, kuriame temperatūra neviršija 4 °C, pupeles laikau iki 3–4 dienų. Ilgiau planuojamas atsargas sudedu į šaldymui tinkamus indelius arba sandarius maišelius.
Šaldiklyje, maždaug –18 °C temperatūroje, geriausiam skoniui šį patiekalą stengiuosi suvartoti per 3–4 mėnesius. Visada užrašau užšaldymo datą ir ruošinio pavadinimą, nes vėliau visi raudoni padažai atrodo labai panašiai. Atšildau šaldytuve arba nedidelę sušalusią porciją kaitinu tiesiai puode. Prieš valgant pupeles gerai pašildau, kad visas patiekalas būtų karštas.
Jeigu norėčiau pupelių stiklainiuose, kuriuos galima laikyti kambario temperatūroje, rinkčiausi visai kitą, moksliškai patikrintą konservavimo receptą. Mažai rūgščių pupelių konservams reikalingas tinkamas apdorojimas specialiame slėginiame konservavimo įrenginyje. Negalima savavališkai keisti patikrinto recepto pupelių, daržovių, aliejaus ar rūgšties proporcijų. Šiame recepte pateikta acto dozė nėra saugaus konservavimo garantija.
Su kuo skaniausia valgyti
Man pupelės pomidorų padaže labiausiai patinka su virtomis bulvėmis ir šviežiais žalumynais. Taip pat jas patiekiu su ryžiais, grikiais arba rieke juodos duonos. Kartais šaukštą ar du įdedu į barščius, nes pomidorų padažas suteikia jiems sodresnio skonio. Jei turiu daugiau laiko, pupeles patroškinu su mėsa arba naudoju kaip pagrindą daržovių troškiniui.
Šis receptas man labiausiai pasiteisino tomis dienomis, kai norisi naminio maisto, bet nėra laiko ilgai stovėti prie viryklės. Iš šaldiklio išimu porciją, pašildau ir prie jos paruošiu paprastą garnyrą. Kol ant stalo atsiranda vakarienė, virtuvėje jau pasklinda pomidorų, morkų ir prieskonių aromatas. Ir kiekvieną kartą džiaugiuosi, kad rudenį nepatingėjau pasiruošti atsargų.
O jūs gaminate pupeles pomidorų padaže namuose? Labiau mėgstate jas kaip atskirą patiekalą ar dedate į sriubas ir troškinius? Pasidalykite savo mėgstamais prieskoniais bei gaminimo gudrybėmis komentaruose – man labai įdomu sužinoti, kaip pupeles ruošiate jūs!
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima šias pupeles laikyti stiklainiuose visą žiemą? Pagal šį receptą – ne, nes jo saugumas laikant kambario temperatūroje nėra patikrintas. Vien pomidorų ir acto nepakanka, kad būtų užtikrinta tinkama viso mišinio rūgštis ir saugus terminis apdorojimas. Jei norite konservų sandėliukui, būtina naudoti atskirą, patikrintą receptą, skirtą slėginiam konservavimui.
Ar galima naudoti jau išvirtas arba konservuotas pupeles? Taip, jei patiekalą ruošiate šaldytuvui ar šaldymui. Tokiu atveju pupelių nereikės mirkyti ir ilgai virti, tačiau troškinimo laiką verta sutrumpinti, kad jos nesubyrėtų. Konservuotas pupeles prieš dėdama į padažą paprastai nuskalauju ir nusausinu.
Ar galima sumažinti cukraus ir aliejaus kiekį? Taip, šaldymui skirtame patiekale šiuos kiekius galima koreguoti pagal skonį. Tik nepamirškite, kad mažiau cukraus turintis padažas gali atrodyti rūgštesnis, o sumažinus aliejaus kiekį daržoves reikės atidžiau troškinti, kad neprisviltų. Tačiau tokie pakeitimai neturi būti taikomi savavališkai keičiant patikrintus ilgalaikio konservavimo receptus.
