Jeigu mūsų laiptinėje būtų renkamas mėnesio darbuotojas, spalį turbūt laimėčiau aš. Jau keturias savaites vakarais uždarinėju lauko duris, kurios pačios nebeužsitraukia. Vakar grįžau su dviem pirkinių maišais, viena ranka prispaudžiau duris, palaukiau, kol spragtelės spyna, ir tik tada prisiminiau, kad kitame maiše yra kiaušiniai. Laimei, sveiki. Užtat kantrybė su tomis durimis jau gerokai aptrupėjusi.
Turinys (10)
- Viskas prasidėjo nuo kelių centimetrų tarpo
- Kam apskritai priklauso laiptinės durys?
- Ar pritraukėjui sutaisyti būtinas gyventojų balsavimas?
- Kas už remontą sumokės?
- Tikra teismo byla atskleidė įdomią detalę
- Kaip apie gedimą praneščiau, kad jis neliktų vien pokalbiu laiptinėje?
- O jeigu administratorius vis tiek nieko nedaro?
- Kodėl nepirkčiau pritraukėjo pats?
- Ką daryčiau dabar, jei durys vėl liktų praviros?
- Dažniausiai užduodami klausimai
Iš pradžių atrodė menkas gedimas. Virš durų pritvirtintas pritraukėjas, kurio anksčiau net nepastebėdavau, dabar palieka tarpą, pro kurį pučia šaltas oras. Kartą radau pravirą visą įėjimą, nors lauke buvo vos keli laipsniai šilumos.
Kaimynai jau spėjo susiskirstyti į stovyklas: vieni kaltina stipriai duris trankančius gyventojus, kiti administratorių, o treti tvirtina, kad be viso namo balsavimo nieko daryti negalima. Nusprendžiau išsiaiškinti, ar tikrai dėl vieno sugedusio mechanizmo turime laukti visuotinio susirinkimo.
Viskas prasidėjo nuo kelių centimetrų tarpo
Keisčiausia, kad durys nėra sulūžusios. Rankena veikia, raktas spynoje sukasi, vyriai, bent iš pirmo žvilgsnio, irgi laikosi. Tačiau paleidus duris jos sustoja likus keliems centimetrams iki staktos. Kartais stipresnis vėjas jas net šiek tiek praveria, todėl iš laiptinės dingsta šiluma, o įėjimas lieka neužtikrintai uždarytas.
Vienas kaimynas pasiūlė pritraukėją pareguliuoti atsuktuvu. Kitas patarė tiesiog stipriau trinktelėti, esą tada mechanizmas prisimins savo pareigas. Tačiau toks remontas man pasirodė panašus į bandymą sutaisyti laikrodį daužant per stalą. Jei problema susijusi su durų geometrija, vyriais ar pačiu pritraukėju, netinkamas reguliavimas gali tik pabloginti padėtį.
Kam apskritai priklauso laiptinės durys?
Pirmiausia atsiverčiau Civilinio kodekso 4.82 straipsnį. Jame nustatyta, kad daugiabučio bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės konstrukcijos ir bendra įranga priklauso butų bei kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendros įėjimo durys paprastai yra tokio turto dalis. Todėl vienam gyventojui jų savavališkai keisti ar remontuoti savo nuožiūra nereikėtų.
Malta ruošia nemalonią staigmeną turistams: brangs viešbučiai, keltai ir net paplūdimių lankymas
Išrinktos 10 ekonomiškiausių kelionių krypčių 2027 metais: viena jų – visai netoli Lietuvos
Kaip atskirti tikrą sviestą nuo riebalų mišinio? Vienos detalės parduotuvėje daugelis nepastebi
Telefonas pradėjo strigti, o baterija greitai seko – padariau vieną paprastą veiksmą ir pastebėjau skirtumą
Ryte radau permirkusią palangę ir jau kaltinau langų meistrus – drėgmės matuoklis parodė ką kita
Ieškote antrosios pusės? Suomija kviečia į nemokamas atostogas su aklu pasimatymuTačiau tai nereiškia, kad už kiekvieno bendro daikto gedimą turi asmeniškai lakstyti visi savininkai. Name tam yra valdytojas: bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba administratorius. Jo pareiga – organizuoti bendrojo turto priežiūrą ir pasirūpinti nustatytų trūkumų šalinimu. Kitaip tariant, sugedus laiptinės durims pirmiausia reikia kreiptis ne į garsiausiai besipiktinantį kaimyną, o į namo valdytoją.
Ar pritraukėjui sutaisyti būtinas gyventojų balsavimas?
Čia radau svarbiausią atsakymą. Aplinkos ministerija aiškina, kad būtina atskirti skubius darbus nuo planuojamo remonto. Jeigu bendrojo turto defektas kelia pavojų žmonių saugumui, sveikatai, aplinkai arba gresia dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas turi organizuoti būtinus darbus nelaukdamas savininkų pritarimo. Tokią tvarką numato statinių techninės priežiūros reikalavimai.
Bet jeigu gedimas nekelia tokios grėsmės, o planuojama, tarkime, įrengti naujas, brangesnes duris dėl patogumo ar išvaizdos, gali būti reikalingas savininkų sprendimas. Vadinasi, vien dėl to, kad durys neužsidaro, automatiškai negalima nei reikalauti skubaus remonto be balsavimo, nei teigti, jog balsavimas visada būtinas. Pirmiausia atsakingas specialistas turi įvertinti gedimą ir jo keliamą riziką.
Man tai pasirodė svarbus skirtumas. Durys, kurios kartais neužsifiksuoja ir palieka įėjimą atvirą, gali kelti kitokių problemų nei tiesiog garsiai spragtelintis pritraukėjas. Jeigu dar ir užkertamas kelias saugiai išeiti iš pastato, klausimas tampa gerokai rimtesnis. Tokiu atveju svarbu ne kaimynų nuomonės, o techninis ir, prireikus, saugos įvertinimas.
Kas už remontą sumokės?
Čia kaimynų diskusijos paprastai prasideda iš naujo. Vienas tikina, kad mokėti turi pirmojo aukšto gyventojai, nes pro jų duris šaltis jaučiamas labiausiai. Kitas siūlo sąskaitą pateikti tam, kas paskutinis trenkė durimis. Tačiau pagal Civilinį kodeksą bendrojo turto išlaikymo išlaidas paprastai dengia savininkai proporcingai savo nuosavybės daliai.
Yra ir svarbių niuansų. Jei konkretus objektas pagal namo bendrojo naudojimo objektų aprašą skirtas tik atskiros laiptinės savininkų poreikiams, sprendimų ir išlaidų paskirstymo tvarka gali skirtis. Skubiems būtiniems darbams naudojamos tam numatytos sukauptos lėšos, o jų nepakakus trūkstamą dalį gali tekti padengti savininkams. Tačiau prieš sutinkant su papildoma sąskaita verta patikrinti, ar tokio smulkaus remonto neapima jau apmokama priežiūros paslauga.
Tikra teismo byla atskleidė įdomią detalę
Ieškodamas informacijos aptikau 2024 metų balandžio 11 dienos Panevėžio apygardos teismo nutartį. Joje nagrinėtas ginčas tarp paslaugas teikusios bendrovės ir daugiabučio bendrijos dėl neapmokėtų darbų. Tarp sąskaitų buvo ir du laiptinių kodinių spynų keitimo darbai, už kuriuos prašyta po 22,98 euro. Dokumentuose nurodyta, kad atliekant juos buvo ir sureguliuoti durų pritraukėjai.
Teismas, įvertinęs konkrečią šalių sutartį, pritarė išvadai, kad šie darbai pateko į sutartyje numatytas eksploatavimo paslaugas ir neturėjo būti laikomi papildomais. Tai nereiškia, kad visi pritraukėjai Lietuvoje turi būti taisomi be atskiro mokesčio. Tačiau ši byla puikiai parodo, kodėl svarbu peržiūrėti priežiūros sutartį ir sąskaitos pagrindą, o ne iš karto priimti bet kokią nurodytą sumą.
Kaip apie gedimą praneščiau, kad jis neliktų vien pokalbiu laiptinėje?
Pirmiausia kreipčiausi į namo administratorių arba bendrijos pirmininką raštu. Nurodyčiau adresą, laiptinę, kiek laiko durys neužsidaro ir kokie padariniai pastebimi. Jei gedimas akivaizdus, pridėčiau nuotrauką, kurioje matytųsi tarpas tarp durų ir staktos. Kartu paprašyčiau užregistruoti pranešimą, organizuoti apžiūrą ir informuoti, kokie veiksmai numatyti.
Nereikia iš anksto nustatyti diagnozės „sugedęs pritraukėjas“, nes kaltas gali būti nusėdęs durų varčios vyris, spynos liežuvėlis ar net netaisyklinga staktos padėtis. Geriau aprašyti tai, ką iš tiesų matai: durys, paleistos iš įprastos padėties, iki galo neužsitraukia ir neužsirakina. Toks pranešimas aiškesnis už prašymą „sutvarkykite pagaliau tą nesąmonę“. Nors prisipažinsiu, antrasis variantas po mėnesio jau labai vilioja.
O jeigu administratorius vis tiek nieko nedaro?
Jei po registruoto pranešimo niekas neapžiūri gedimo ir nepaaiškina, kada jis bus šalinamas, siųsčiau pakartotinį kreipimąsi, pridėdamas ankstesnio pranešimo datą. Paprašyčiau nurodyti, ar nustatytas defektas laikomas skubiu ir kuo grindžiamas toks vertinimas. Taip pat verta išsiaiškinti, ar darbai įtraukti į techninės priežiūros planą, ar reikalingas atskiras savininkų sprendimas. Atsakymas raštu padėtų išvengti begalinių spėlionių.
Aplinkos ministerija nurodo, kad dėl netinkamai savo pareigas vykdančio namo valdytojo galima kreiptis į savivaldybės administraciją. Savivaldybės prižiūri daugiabučių valdytojų veiklą ir gali nagrinėti skundus dėl jų funkcijų vykdymo. Tačiau ji nebūtinai pati atsiųs meistrą taisyti pritraukėjo – pirmiausia vertins, ar valdytojas tinkamai atlieka savo pareigas.
Kodėl nepirkčiau pritraukėjo pats?
Iš pirmo žvilgsnio galėtų atrodyti, kad paprasčiau parduotuvėje nusipirkti naują mechanizmą ir jį prisukti. Bet laiptinės durys nėra vien mano nuosavybė, todėl savavališkas remontas gali sukelti dar daugiau ginčų. Be to, netinkamai parinktas arba sureguliuotas pritraukėjas gali trukdyti durims tinkamai užsidaryti ar padaryti jas per sunkias atverti. Jeigu tai specialias gaisrinės saugos funkcijas atliekančios durys, ypač svarbu išsaugoti numatytas jų savybes.
Vietoj mėgėjiško remonto geriau pareikalaučiau profesionalios apžiūros. Juk pati mechanizmo kaina dar neparodo, kiek kainuos tinkamas montavimas, reguliavimas ar papildomi darbai. Jei paaiškėtų, kad problema tik neteisingas sureguliavimas, nereikėtų skubėti keisti visų durų. O jei pažeista stakta ar vyriai, vien naujas pritraukėjas problemos neišspręs.
Ką daryčiau dabar, jei durys vėl liktų praviros?
Pirmiausia jas įprastai uždaryčiau, jei tai saugu, tačiau nesistengčiau trankyti ar ardyti mechanizmo. Tą pačią dieną pateikčiau aiškų pranešimą namo valdytojui ir paprašyčiau gedimą įvertinti, o ne iš anksto skelbti, kad būtinai reikės susirinkimo. Gavęs remonto pasiūlymą, patikrinčiau, kokie darbai numatyti ir iš kokių lėšų jie bus finansuojami. Jeigu problema užsitęstų, turėčiau rašytinius pranešimus, kuriais galėčiau pagrįsti tolesnį kreipimąsi.
Mane ši istorija išmokė vieno dalyko: daugiabutyje net mažas gedimas gali virsti dideliu kaimynų ginču, jei niekas nežino tikrosios tvarkos. Nebūtina ieškoti kaltininko tarp žmonių, kurie galbūt stipriau uždarė duris. Pirmiausia reikia nustatyti, kas sugedo, kas organizuoja priežiūrą ir ar darbams būtinas savininkų sprendimas. O aš labai norėčiau pagaliau grįžti prie savo pagrindinės profesijos ir nustoti dirbti vakarinėje laiptinės durininko pamainoje.
O jūsų laiptinės durys visada užsidaro? Gal esate susidūrę su sugedusiu pritraukėju, nuolatiniu skersvėju ar ginču, kas turi mokėti už remontą? Labai įdomu, ar administratorius sureagavo iš karto, ar teko rašyti kelis prašymus. Pasidalykite komentaruose savo patirtimi – ji gali praversti kitiems daugiabučių gyventojams.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar dėl kiekvieno sugedusio pritraukėjo būtina balsuoti?
Ne visada. Jeigu gedimas kelia teisės aktuose numatytą pavojų ar didelių nuostolių grėsmę, būtini darbai gali būti organizuojami be išankstinio savininkų balsavimo. Jeigu tokios grėsmės nėra, remonto organizavimo tvarka priklauso nuo jo pobūdžio, priežiūros sutarties ir priimtų savininkų sprendimų.
Ar administratorius turi sumokėti už remontą iš savo pinigų?
Vien tai, kad jis organizuoja remontą, nereiškia, kad visas išlaidas turi dengti savo lėšomis. Bendrojo turto išlaikymas paprastai finansuojamas savininkų lėšomis, tačiau konkretaus darbo apmokėjimas priklauso ir nuo sudarytų paslaugų sutarčių. Jei gedimas atsirado dėl netinkamai atliktų darbų ar kitos atsakingo asmens kaltės, žalos atlyginimo klausimas vertinamas atskirai.
