Vieną vakarą, kai labai norėjosi ko nors saldaus, bet visai neturėjau ūpo kepti pyrago, virtuvėje pastebėjau kelis bananus. Iš pradžių galvojau juos tiesiog supjaustyti ir patiekti su jogurtu, tačiau prisiminiau neįprastą keptų bananų receptą. Jame vaisiai supjaustomi išilgai taip, kad išsiskleistų lyg mažos vėduoklės, tada panardinami į lengvą tešlą ir kepami iki auksinės spalvos.
Turinys (7)
Prisipažinsiu, labiausiai mane sudomino ne ingredientai, o tai, kaip gražiai atrodo toks paprastas desertas. Nusprendžiau išbandyti ir netrukus visa virtuvė pakvipo šiltais bananais bei vanile.
Kai pirmą kartą paragavau dar šilto banano, maloniai nustebau dėl jo tekstūros. Išorėje buvo plona, traški plutelė, o viduje – minkštas, natūraliai saldus vaisius. Paaiškėjo, kad visą skirtumą sukuria nedidelis kiekis ryžių miltų, tinkama aliejaus temperatūra ir viena paprasta taisyklė: prieš kepant būtina leisti nuvarvėti tešlos pertekliui.
Dabar šį desertą prisimenu, kai noriu greitai nustebinti namiškius ar svečius. Jis ypač skanus su vaniliniais ledais, nors man kartais užtenka ir trupučio cukraus pudros.
Ingredientai
- 6 tvirti, nepernokę bananai (geriausia kepimui tinkamos, krakmolingesnės veislės)
- 100 g kvietinių miltų
- 2 valgomieji šaukštai ryžių miltų
- 1 valgomasis šaukštas cukraus
- ¼ arbatinio šaukštelio druskos
- ½ arbatinio šaukštelio vanilės, nebūtina
- 100–120 ml vandens
- Bekvapio rafinuoto augalinio aliejaus kepimui
Patiekti galima su: trupučiu cukraus pudros, vaniliniais ledais ar mėgstamu desertiniu padažu. Šie priedai nėra būtini, nes patys bananai kepdami tampa saldūs ir aromatingi. Svarbiausia pasirinkti tvirtus vaisius, kurie išlaikys formą pjaustant ir kepant. Pernokę, labai minkšti bananai šiam receptui netinka taip gerai, nes gali subyrėti.
1,8 kg vištienos, vienas svogūnas ir keli prieskoniai: šį patiekalą labai patogu turėti šaldytuve
Rudenį prisirinkau erškėtuogių ir išviriau tai, ko seniai nebuvau ragavęs: skonis nustebino visą šeimą
300 g mėsos, skardinė pupelių ir jokio majonezo: sočios salotos, kurias paruošiu per 15 minučių
Kefyras, manai ir kakava: taip iškepu purų „Zebrą“ su gražiomis šokoladinėmis juostomis
500 g šaltalankių ir medus – gardus rudens mišinys, tik netikėkite vienu pavojingu mitu
Sausos pupelės vis dar kietos? Štai ką keičiu virdama – ir kokio ingrediento nededu per ankstiKaip gaminu žingsnis po žingsnio
1. Bananus supjaustau vėduoklėmis
Pirmiausia bananus nulupu ir padedu ant pjaustymo lentelės. Kiekvieną vaisių atsargiai įpjaunu išilgai į kelias plonas juostas, tačiau viename gale palieku maždaug porą centimetrų neperpjauto minkštimo. Tuomet juosteles švelniai praskleidžiu į šonus, kad bananas primintų nedidelę vėduoklę. Tai darau labai atsargiai, nes per stipriai patraukus minkštimą juostelės gali atsiskirti.
Man geriausiai pavyksta naudoti tvirtus, geltonus, bet dar nepernokusius bananus. Juos lengviau įpjauti vienodo storio juostelėmis, o kepdami jie išlaiko gražesnę formą. Jei bananai labai dideli, juos galima atsargiai padalyti į mažesnes porcijas, tačiau tuomet vėduoklės bus trumpesnės. Svarbiausia, kad visos juostelės būtų panašaus storio ir iškeptų tolygiai.
2. Paruošiu lengvą tešlą
Į dubenį suberiu kvietinius miltus, ryžių miltus, cukrų ir druską. Jei noriu švelnaus vanilės aromato, įdedu ir jos. Tuomet po truputį pilu vandenį, nuolat maišydama šluotele, kol gaunu vientisą, vidutinio tirštumo tešlą. Ji turi lengvai padengti bananų juosteles, tačiau neturėtų būti tokia tiršta, kad susidarytų storas tešlos sluoksnis.
Iš pradžių supilu maždaug 100 ml vandens ir tik tada sprendžiu, ar reikia likusių 20 ml. Jei tešla pernelyg tiršta, įpilu dar truputį vandens, o jeigu per skysta – įmaišau maždaug arbatinį šaukštelį miltų. Stengiuosi viską išmaišyti taip, kad neliktų sausų gumulėlių. Tinkama tešlos konsistencija yra vienas svarbiausių dalykų norint gauti ploną ir traškią plutelę.
3. Bananus panardinu į tešlą
Paruoštą banano vėduoklę švelniai panardinu į tešlą ir pasuku, kad visos juostelės pasidengtų iš abiejų pusių. Ištrauktą bananą kelias sekundes palaikau virš dubens, kad nuvarvėtų perteklius. Šio žingsnio tikrai nepraleidžiu, nes per storas tešlos sluoksnis kepdamas gali sugerti daugiau aliejaus. Be to, plonesnė plutelė būna maloniau traški ir neužgožia natūralaus bananų skonio.
4. Kepu iki auksinės spalvos
Į gilesnę keptuvę ar prikaistuvį įpilu pakankamai aliejaus, kad bananai galėtų tolygiai kepti. Jį įkaitinu maždaug iki 170–180 °C temperatūros, kurią patogiausia patikrinti virtuviniu termometru. Jei termometro neturiu, įlašinu mažą lašelį tešlos – jis turi iš karto pradėti šnypšti, tačiau aliejus neturi rūkti. Tuomet atsargiai įdedu bananus ir kepu nedidelėmis porcijomis, kad aliejus per daug neatvėstų.
Kiekvieną vėduoklę kepu maždaug po 2–3 minutes iš kiekvienos pusės, kol plutelė gražiai pagelsta. Apverčiu atsargiai, naudodama žnyples arba kiaurasamtį, kad nepažeisčiau banano formos. Jei bananai pradeda ruduoti pernelyg greitai, šiek tiek sumažinu kaitrą. Karšto aliejaus nepalieku be priežiūros ir pasirūpinu, kad į keptuvę nepatektų vandens.
5. Pašalinu aliejaus perteklių
Gražiai apskrudusius bananus išimu kiaurasamčiu ir perkeliu ant metalinių grotelių arba popierinių rankšluosčių. Taip nuo jų nuvarva perteklinis aliejus, o plutelė išlieka malonesnės tekstūros. Jei turiu groteles, dažniausiai renkuosi jas, nes po kepiniu gali laisvai cirkuliuoti oras. Paruoštų bananų nekraunu vieno ant kito, kol jie labai karšti, kad nuo garų plutelė nesuminkštėtų.
6. Patiekiu dar šiltus
Man šis desertas skaniausias iš karto po kepimo, kai plutelė dar traški, o banano vidus šiltas ir minkštas. Kartais vėduokles lengvai apibarstau cukraus pudra, tačiau dažniausiai papildomo saldumo net nereikia. Jei noriu šventiškesnio deserto, šalia padedu nedidelį kaušelį vanilinių ledų. Šilto banano ir šaltų ledų derinys tikrai labai gardus.
Svarbiausi patarimai iš mano patirties
Didžiausia šio recepto paslaptis – ryžių miltai, kurie padeda išgauti lengvesnę ir traškesnę tešlos plutelę. Nors jų reikia vos dviejų šaukštų, dėl šio priedo tešlos tekstūra būna kitokia nei naudojant vien kvietinius miltus. Taip pat patariu prieš kepimą gerai nuvarvinti tešlą nuo bananų ir neperkrauti keptuvės. Jei vienu metu sudėsite per daug vaisių, aliejus atvės, todėl kepiniai gali sugerti daugiau riebalų.
Dažniausios klaidos
Viena dažniausių klaidų – naudoti labai prinokusius, beveik tyžtančius bananus. Juos sunku gražiai supjaustyti, o kepant juostelės gali nutrūkti. Kita problema – per šaltas aliejus, dėl kurio tešla ilgiau kepa ir tampa sunkesnė bei riebesnė. Tačiau ir pernelyg įkaitęs aliejus netinka, nes plutelė gali greitai patamsėti, nors tešla dar nebus tolygiai iškepusi.
Kaip laikyti ir kiek išsilaiko?
Šiuos bananus labiausiai rekomenduoju valgyti ką tik iškeptus, nes tada jie būna patys traškiausi. Jei lieka keli gabalėliai, juos atvėsinu, sudedu į uždarą indą ir laikau šaldytuve iki kitos dienos. Prieš valgant galima trumpai pašildyti orkaitėje arba karšto oro gruzdintuvėje, kad plutelė vėl šiek tiek apskrustų. Vis dėlto reikia žinoti, kad pakartotinai pašildyti bananai nebus tokie traškūs kaip švieži.
Su kuo skaniausia valgyti?
Man skaniausia keptus bananus patiekti su vaniliniais ledais arba tiesiog apibarstytus trupučiu cukraus pudros. Prie jų taip pat tinka nesaldintas natūralus jogurtas, kuris maloniai atsveria saldumą. Jei laukiu svečių, sudedu bananų vėduokles ant didelės lėkštės ir patiekiu dar šiltas. Toks desertas atrodo neįprastai, nors jam pagaminti nereikia nei sudėtingų įrankių, nei brangių produktų.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima kepti bananus be ryžių miltų?
Galima naudoti vien kvietinius miltus, tačiau plutelės tekstūra gali būti kiek kitokia. Ryžių miltai šiame recepte padeda išgauti lengvesnį ir trapesnį apvalkalą. Jei norite išbandyti būtent šį traškų variantą, rekomenduoju jų nepraleisti.
Kokius bananus geriausia rinktis?
Geriausiai tinka tvirti, nepernokę bananai, kuriuos lengva supjaustyti išilgai. Originaliame recepte rekomenduojama naudoti krakmolingesnius, kepimui tinkamus bananus, pavyzdžiui, „kepok“ veislės. Jei tokių nerandate, galite pabandyti įprastus tvirtus bananus, tačiau juos formuokite atsargiau.
Kodėl kepti bananai išėjo riebūs?
Dažniausiai taip nutinka, kai aliejus nepakankamai įkaitęs arba ant vaisių paliekamas per storas tešlos sluoksnis. Todėl svarbu palaikyti maždaug 170–180 °C kepimo temperatūrą ir prieš kepimą leisti tešlos pertekliui nuvarvėti. Taip pat nereikėtų sudėti visų bananų į keptuvę vienu metu.
Dabar šiuos bananus prisimenu kiekvieną kartą, kai norisi ko nors saldaus, bet nesinori ilgai suktis virtuvėje. Man patinka, kad iš kelių paprastų ingredientų išeina toks gražus ir neįprastas desertas. O kai namiškiai paragauja šiltos traškios plutelės ir minkšto banano, dažniausiai iš karto klausia, ar dar liko. O jūs esate ragavę keptų bananų tešloje? Labiau mėgtumėte juos vienus ar su ledais? Pasidalykite komentaruose!
