Mano palangėje pelargonijos auga jau ne vienus metus, ir visada norisi, kad jų žiedais galėčiau džiaugtis kuo ilgiau. Vasarą jos žydi beveik be pertraukos, tačiau atėjus rudeniui vaizdas dažnai pasikeičia. Viena dar krauna pumpurus, kita pradeda mesti pageltusius lapus, o trečia visai nustoja žydėti. Anksčiau tokiais atvejais iš karto griebdavausi trąšų, nes atrodydavo, kad augalui kažko trūksta, bet ilgainiui supratau, jog spalio pabaigoje pelargonijoms reikia visai kitokios priežiūros nei vasaros viduryje.
Turinys (8)
- Kokiomis trąšomis geriausia tręšti pelargonijas rudenį?
- Ko prireiks trąšų tirpalui?
- Kaip paruošiu tirpalą ir patręšiu pelargonijas žingsnis po žingsnio
- Ką darau, kad pelargonijos žydėtų ir šaltuoju metų laiku?
- Svarbiausi patarimai iš mano patirties
- Dažniausios klaidos, dėl kurių pelargonijos nežydi
- Kaip prižiūriu pelargonijas per visą žiemą?
- Dažniausiai užduodami klausimai
Dabar pirmiausia pasižiūriu, kaip pati gėlė jaučiasi ir kur ji stovi. Jei pelargonija dar leidžia naujus lapelius, turi pumpurų ir gauna pakankamai šviesos, ją galima atsargiai patręšti silpnesniu tirpalu. Tačiau jei augimas sustojęs, o ant palangės tamsu, papildomos trąšos žiedų tikrai neprivers pasirodyti. Pasidalinsiu, kokį tirpalą naudoju rudenį, kaip jį paruošiu ir ką pakeičiu laistydama pelargonijas, kad jos gerai peržiemotų, o palankiomis sąlygomis dar pradžiugintų ir žiedais.
Kokiomis trąšomis geriausia tręšti pelargonijas rudenį?
Rudenį renkuosi skystas mineralines trąšas, skirtas žydinčioms kambarinėms gėlėms. Man patinka tokios, kurių sudėtyje yra kalio ir fosforo, nes šios maisto medžiagos reikalingos normaliam augalo vystymuisi, šaknims ir žiedų formavimuisi. Tik nesivaikau kuo stipresnių trąšų, nes vėsesniu metų laiku pelargonijos paprastai auga lėčiau ir sunaudoja mažiau maisto medžiagų. Jei gėlė atrodo sveika, dar žydi ir stovi šviesioje vietoje, jai pakanka gerokai silpnesnio tirpalo nei aktyvaus vasaros augimo metu.
Ko prireiks trąšų tirpalui?
- 1 litro kambario temperatūros vandens
- Skystų mineralinių trąšų žydintiems kambariniams augalams
- Matavimo indelio arba švirkšto tiksliam trąšų kiekiui pamatuoti
- Indo tirpalui sumaišyti
Trąšų kiekį visada nustatau pagal jų pakuotėje nurodytą normą. Pavyzdžiui, jeigu gamintojas rekomenduoja 10 ml trąšų vienam litrui vandens, rudeniniam palaistymui imu tik 5 ml. Taip gaunu perpus silpnesnį tirpalą, kurio visiškai pakanka dar augančiai pelargonijai. Svarbiausia nematuoti trąšų iš akies, nes skirtingų gamintojų produktų koncentracija gali gerokai skirtis.
Kaip paruošiu tirpalą ir patręšiu pelargonijas žingsnis po žingsnio
Paruošiu silpnesnį trąšų tirpalą
Į laistytuvą supilu litrą kambario temperatūros vandens ir įpilu pusę ant trąšų pakuotės nurodytos normos. Viską gerai išmaišau, kad trąšos tolygiai pasiskirstytų vandenyje. Tirpalą paprastai ruošiu prieš pat laistymą, o ne laikau kelias dienas ant palangės. Kadangi mano pelargonijos auga skirtingo dydžio vazonuose, kiekvienai jo pilu tiek, kiek reikia sudrėkinti žemei, o ne būtinai visą paruoštą litrą.
Prieš tręšdama patikrinu žemę
Pelargonijų niekada netręšiu visiškai išdžiūvusioje žemėje. Jei substratas labai sausas, pirmiausia jį šiek tiek sudrėkinu paprastu vandeniu ir tik tada naudoju paruoštą tirpalą. Laistau tiesiai ant žemės, stengdamasi neaplieti lapų ir žiedų. Jeigu vandens perteklius subėga į vazono lėkštelę, po kurio laiko jį išpilu, nes pelargonijų šaknims nepatinka nuolat stovėti šlapiai.
Prieš sodindami vaismedį rudenį patikrinkite šiuos 12 dalykų: viena klaida gali kainuoti visą sodinuką
Petražoles pradėjau sėti dar rudenį – dabar žinau vieną svarbią taisyklę, nuo kurios priklauso pavasarinis derlius
Prieš berdami medžio pelenus į daržą, patikrinkite vieną dalyką – ši klaida gali kainuoti kitų metų derlių
Avietes rudenį ruošiu žiemai pagal vieną taisyklę: kalio sulfatas padeda tik tada, kai jo tikrai reikia
Daržinė žliūgė užkariauja lysves? Vieną klaidą daro daugelis daržininkų, todėl ji sugrįžta kasmet
Burokėlių ir morkų neskubėkite sėti tą pačią dieną: viena rudens klaida gali kainuoti derliųStebiu, ar gėlei dar reikia papildomo maitinimo
Spalio pabaigoje tokį silpną trąšų tirpalą naudoju tik toms pelargonijoms, kurios dar aktyviai auga ir formuoja pumpurus. Jeigu gėlė nustojo augti, jos netręšiu vien dėl to, kad kalendoriuje atėjo tam tikra diena. Žiemą pelargonijoms, kurios stovi vėsiau ir gauna mažai natūralios šviesos, leidžiu pailsėti. O jei augalas laikomas po papildomu apšvietimu ir toliau gražiai žydi, silpnu tirpalu galima patręšti maždaug kartą per 3–4 savaites.
Ką darau, kad pelargonijos žydėtų ir šaltuoju metų laiku?
Mano pastebėjimu, didžiausias skirtumas tarp vasaros ir žiemos priežiūros yra šviesa. Net ir gražiausia pelargonija, pastatyta tamsiame kambario kampe, ilgainiui pradeda silpti, o žiedų lieka vis mažiau. Todėl rudenį vazonus perkeliu ant šviesiausios palangės, dažniausiai pietinio lango. Jei dienos labai apniukusios ir noriu, kad augalas toliau augtų bei žydėtų, papildomas augalams skirtas šviestuvas gali būti gerokai naudingesnis už dar vieną tręšimą.
Taip pat stengiuosi pelargonijų nelaikyti visai šalia karšto radiatoriaus. Nuo jo kylantis sausas ir šiltas oras greičiau išdžiovina žemę, o augalui ne visada patinka toks temperatūros svyravimas. Geriau, kai ant palangės šviesu, nėra šaltų skersvėjų ir gėlė nestovi prispausta prie ledinio lango stiklo. Jeigu sąlygos tinkamos, kai kurios pelargonijos net žiemą gali išauginti naujų žiedynų, nors vasarinio žydėjimo gausos tikėtis ne visada verta.
Svarbiausi patarimai iš mano patirties
Vienas dalykas, kurį išmokau augindama pelargonijas, – prieš laistymą visada patikrinti žemę pirštu. Vasarą vazonas kartais išdžiūsta labai greitai, o rudenį ta pati žemė gali išlikti drėgna gerokai ilgiau. Todėl nelaisčiau vien todėl, kad praėjo trys ar keturios dienos nuo paskutinio karto. Palaukiu, kol viršutinis substrato sluoksnis pradžiūsta, ir tik tada pilu vandenį.
Dar mėgstu reguliariai pašalinti nužydėjusius žiedynus ir pageltusius lapus. Tai darau atsargiai, kad nepažeisčiau sveikų ūglių ar besiformuojančių pumpurų. Nužydėję žiedai nepuošia augalo, o pašalinus juos pelargonija atrodo tvarkingesnė ir neeikvoja išteklių sėkloms brandinti. Jeigu ant lapų pastebiu dėmelių ar kenkėjų, pirmiausia išsiaiškinu jų priežastį, nes trąšos tokių problemų neišspręs.
Dažniausios klaidos, dėl kurių pelargonijos nežydi
Anksčiau ir pati maniau, kad pageltę lapai visada reiškia maisto medžiagų trūkumą. Tačiau neretai priežastis būna visai kita – per šlapia žemė, sumažėjęs apšvietimas arba staigus aplinkos pasikeitimas, kai gėlė iš balkono perkeliama į kambarį. Tokiu atveju papildomos trąšos ne tik nepadeda, bet ir gali dar labiau apsunkinti šaknų darbą. Todėl prieš tręšdama visuomet pasižiūriu, ar vazone neužsistovi vanduo ir ar augalas gauna pakankamai dienos šviesos.
Dar viena klaida – bandymas pelargonijas atgaivinti įvairiais naminiais mišiniais. Esu girdėjusi patarimų laistyti jas vandeniu su mielėmis, cukrumi ar jodu, tačiau pati tokių eksperimentų nebedarau. Geriau renkuosi aiškios sudėties, žydinčioms gėlėms skirtas trąšas, kurių normą galiu tiksliai pamatuoti. Taip paprasčiau prižiūrėti augalus ir suprasti, kaip jie reaguoja į papildomą maitinimą.
Kaip prižiūriu pelargonijas per visą žiemą?
Jeigu pelargonija žiemą beveik neauga ir neformuoja naujų pumpurų, jos nebandau dirbtinai skatinti. Pastatau šviesioje, kiek vėsesnėje vietoje, sumažinu laistymą ir leidžiu ramiai sulaukti ilgesnių dienų. Kartkartėmis apžiūriu lapus, pašalinu nudžiūvusias dalis ir patikrinu, ar žemė nėra pernelyg šlapia. Tokioms pelargonijoms papildomų trąšų paprastai neprireikia iki tol, kol vėl pastebiu aktyvesnį augimą.
Artėjant pavasariui augalai pamažu pradeda leisti naujus ūglius. Tuomet galiu patrumpinti pernelyg ištįsusius stiebus, o jeigu šaknys jau užpildžiusios visą vazoną, persodinu į šviežią, laidų substratą. Tręšimą atnaujinu palaipsniui, atsižvelgdama į augimo spartą. Man toks natūralus priežiūros ritmas pasiteisina geriau nei bandymas bet kokia kaina išlaikyti nuolatinį žydėjimą ištisus metus.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar pelargonijos gali žydėti visą žiemą?
Taip, kai kurios pelargonijos gali žydėti net žiemą, jeigu joms pakanka šviesos ir jos laikomos tinkamoje temperatūroje. Tačiau Lietuvoje žiemos dienos trumpos, todėl ant paprastos palangės žydėjimas dažnai susilpnėja arba visai sustoja. Jei norisi daugiau žiedų, verta pasirūpinti papildomu apšvietimu, o ne vien didinti trąšų kiekį.
Ar galima pelargonijas rudenį tręšti tomis pačiomis trąšomis kaip vasarą?
Jeigu naudojate skystas trąšas žydintiems augalams, jas galima naudoti ir rudenį, tik sumažinus koncentraciją. Aš dažniausiai imu pusę įprastos normos, jei pelargonija vis dar aktyviai auga. Žiemojančių ir augimą sustabdžiusių gėlių netręšiu, kol jos vėl nepradeda leisti naujų ūglių.
Kodėl pelargonija turi daug lapų, bet nekrauna žiedų?
Dažnai taip nutinka dėl šviesos trūkumo arba pernelyg gausaus azoto turinčių trąšų naudojimo. Augalas gali auginti vešlią lapiją, tačiau žiedams formuoti jam nepakanka tinkamų sąlygų. Tokiu atveju pirmiausia pakeičiu vazono vietą ir įvertinu naudojamų trąšų sudėtį.
Man pelargonijos gražios ne tik tada, kai apsipila žiedais, bet ir tuomet, kai ant palangės išsaugo sveiką, vešlią lapiją per visą žiemą. Vis dėlto labai smagu, kai viduryje šaltojo sezono pasirodo naujas žiedynas ir namuose atsiranda truputis vasariškos spalvos. O kaip jūsų pelargonijos – dar žydi, ar jau ruošiasi žiemos poilsiui?
