Spalis gėlyne turi visai kitą nuotaiką nei vasara. Dauguma augalų jau po truputį traukiasi į antrą planą, o chrizantemos kaip tik gali tapti ryškiausia sodo vieta. Vis dėlto būtent šiuo metu pastebiu, kad dalis žiedų pradeda vysti, nauji pumpurai atsiveria lėčiau, o lapų spalva nebėra tokia sodri.
Turinys (11)
- Kuo palaistyti chrizantemas spalį
- Superfosfatą pirmiausia paruošiu atskirai
- Tręšiu tik drėgną žemę
- Kodėl rudenį nebeduodu azoto
- Ką šiuo metu duoda kalis ir fosforas
- Dar vienas darbas kartais duoda tiek pat naudos kaip trąšos
- Chrizantemos rudenį išsiskiria iš daugelio kitų gėlių
- Vieno tręšimo pakanka
- Dažniausios klaidos
- Kada jau geriau nieko nebedaryti
- Dažniausiai užduodami klausimai
Jei rimtesni šalčiai dar neatėjo, augalą galima šiek tiek paremti, tačiau rudeninis tręšimas turi būti visai kitoks nei pavasarį.
Didžiausias skirtumas – azoto dabar nebereikia. Jis skatintų naujų žalių ūglių augimą tuo metu, kai krūmui svarbiau užbaigti sezoną ir pasiruošti vėsesniam orui. Todėl spalį dėmesį skiriu kaliui ir fosforui.
Jie stebuklo nepadarys ir žydėjimo per šalnas nepratęs, tačiau esant palankiam rudeniui gali padėti augalui ilgiau išlaikyti jėgas ir atverti jau susiformavusius pumpurus.
Kuo palaistyti chrizantemas spalį
- 10 l vandens
- 10–15 g kalio sulfato
- 15–20 g superfosfato
Šių proporcijų pakanka vienam rudeniniam tręšimui. Po suaugusiu krūmu pilu maždaug 0,5–1 litrą paruošto tirpalo, priklausomai nuo augalo dydžio. Didesniam, vešlesniam krūmui reikia daugiau, o nedideliam augalui viso litro pilti nebūtina.
Superfosfatą pirmiausia paruošiu atskirai
Su superfosfatu yra viena praktinė smulkmena – šaltame vandenyje jis tirpsta prastai. Todėl jo neberiu tiesiai į pilną laistytuvą ir nesitikiu, kad keli maišymo judesiai išspręs problemą. Reikiamą kiekį pirmiausia užpilu nedideliu kiekiu karšto vandens ir palieku kelioms valandoms.
Tik tada šį mišinį supilu į 10 litrų vandens ir įdedu kalio sulfato. Tokiu būdu trąšas daug patogiau paskirstyti. Prieš laistydamas dar kartą gerai išmaišau, kad tirpalas būtų kuo tolygesnis.
Tręšiu tik drėgną žemę
Rudenį ypač nenoriu pilti koncentruoto trąšų tirpalo ant visiškai sausos dirvos. Jei ilgiau nelijo ir žemė aplink chrizantemas sausa, pirmiausia ją šiek tiek sudrėkinu paprastu vandeniu. Tik po to pilu paruoštą kalio ir fosforo mišinį.
Šita smulkmena kartais atrodo nereikšminga, tačiau šaknims taip saugiau. Be to, drėgnoje dirvoje tirpalas pasiskirsto tolygiau. Trąšas pilu aplink šaknų zoną, o ne ant pačių žiedų ar lapų.
Kodėl rudenį nebeduodu azoto
Pavasarį azotas augalams labai svarbus, nes padeda auginti lapus ir naujus ūglius. Spalį tikslas jau kitas. Man nereikia, kad chrizantema prieš pat šalčius pradėtų leisti minkštą, jauną žalumą, kuriai subręsti gali nebepakakti laiko.
Dėl to šiuo metų laiku atsisakau karbamido, šviežio mėšlo, žolių raugo ir kitų ryškiai azotinių trąšų. Rudens pabaigoje daugiau ne visada reiškia geriau. Kartais geriausia pagalba augalui yra ne skatinti jį augti, o leisti normaliai užbaigti sezoną.
Ką šiuo metu duoda kalis ir fosforas
Kalis padeda augalui palaikyti bendrą būklę ir geriau atlaikyti rudeninį atvėsimą. Tuo metu fosforas svarbus šaknų sistemai ir pasiruošimui sezono pabaigai. Būtent todėl spalį šių dviejų elementų derinys yra logiškesnis nei azoto trąšos.
Tačiau čia svarbu nepervertinti trąšų. Jos negali sukurti naujo žydėjimo sezono, jei augalas jau baigia vegetaciją ar jį pakando stiprus šaltis. Šis tręšimas labiau padeda išnaudoti tai, ką chrizantema jau turi – susiformavusius pumpurus ir dar pakankamai švelnias rudens dienas.
Dar vienas darbas kartais duoda tiek pat naudos kaip trąšos
Reguliariai pašalinu visiškai nuvytusius žiedus. Krūmas tada nebešvaisto dalies išteklių sėklų formavimui, o likę pumpurai gauna daugiau galimybių normaliai išsiskleisti. Be to, pats augalas iš karto atrodo daug tvarkingesnis.
Spalio gėlyne tai ypač gerai matyti. Kai pusė žiedyno jau parudavusi, visas krūmas atrodo tarsi baigęs žydėti, nors tarp lapų dar gali būti nemažai uždarų pumpurų. Pašalinus nuvytusias galvutes kartais paaiškėja, kad chrizantema dar tikrai turi ką parodyti.
Chrizantemos rudenį išsiskiria iš daugelio kitų gėlių
Man visada įdomus pats jų žydėjimo laikas. Kai vasarinės gėlės jau seniai praradusios savo spalvas, chrizantemos dažnai tik tada atrodo gražiausiai. Pats pavadinimas „chrizantema“ kilęs iš graikiškų žodžių, siejamų su „auksu“ ir „žiedu“, nors šiandien jų spalvų turime gerokai daugiau nei vien geltoną.
Todėl spalį jų neskubu nurašyti vien dėl kelių nuvytusių žiedų. Jei ruduo švelnus, krūmas dar gali gana ilgai likti ryškiausia gėlyno vieta. Kartais tam užtenka pašalinti tai, kas jau nužydėjo, palaikyti tinkamą dirvos drėgmę ir nepersistengti su trąšomis.
Vieno tręšimo pakanka
Kalio ir fosforo tirpalu spalį chrizantemas palaistau vieną kartą. Kas savaitę tokio maitinimo nekartoju ir nebandau „išspausti“ iš augalo dar mėnesio žydėjimo. Rudenį augalas jau juda sezono pabaigos link, todėl perteklinis tręšimas naudos nepridės.
Jeigu po savaitės žiedai pradeda nykti dėl šalnų, tai nėra ženklas, kad reikėjo daugiau trąšų. Temperatūra čia turi paskutinį žodį. Tręšimas gali palaikyti augalą palankiomis sąlygomis, bet negali panaikinti metų laikų.
Dažniausios klaidos
Pirmoji klaida – spalį toliau naudoti tas pačias azotines trąšas kaip pavasarį ar vasaros pradžioje. Karbamidas, šviežias mėšlas ar žolių raugas gali skatinti naujų ūglių augimą, kurio šiuo metų laiku visai nereikia. Todėl rudens trąšų sudėtį vertinu kitaip nei vasarinio maitinimo.
Kita klaida – berti sausą superfosfatą į šaltą vandenį ir tikėtis, kad jis akimirksniu ištirps. Dar viena – tręšti visiškai sausą dirvą. Abu dalykai lengvai išsprendžiami: superfosfatą iš anksto užpilu karštu vandeniu, o sausą žemę prieš tręšdamas sudrėkinu.
Kada jau geriau nieko nebedaryti
Jei chrizantemas jau pakando stiprios šalnos, papildomos trąšos žiedų nebesugrąžins. Tas pats galioja krūmui, kuris akivaizdžiai baigė žydėti ir nebeturi gyvybingų pumpurų. Tokiu metu geriau pradėti galvoti apie augalo paruošimą žiemai, o ne dar vieną žydėjimo skatinimą.
Man patinka ši paprasta riba: kol oras palankus ir ant krūmo dar yra sveikų pumpurų, augalui galima šiek tiek padėti. Kai sezonas realiai baigėsi, gamtos nebeapgaudinėju. Tada chrizantemos jau nusipelno poilsio, o ne dar vienos trąšų porcijos.
O jūsų chrizantemos spalį dar pilnos žiedų, ar jau pradėjo baigti sezoną? Ar rudenį jas papildomai tręšiate, ar paliekate ramybėje iki pavasario? Parašykite komentaruose.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima spalį chrizantemas tręšti karbamidu?
Šiuo metu to nedaryčiau. Karbamidas yra azoto trąša, o azotas skatina naujos žalios masės augimą, kurio rudenį prieš šalčius augalui nebereikia. Spalį logiškiau rinktis kalio ir fosforo trąšas.
Kiek tirpalo pilti po vienu krūmu?
Suaugusiam krūmui pakanka maždaug 0,5–1 litro paruošto tirpalo. Tikslus kiekis priklauso nuo paties krūmo dydžio. Prieš tręšiant žemė turėtų būti šiek tiek drėgna.
Ar reikia tręšimą kartoti po savaitės?
Ne. Šiam rudeniniam maitinimui užtenka vieno karto. Nuolatinis tręšimas iki šalnų nėra reikalingas ir žydėjimo neribotam laikui nepratęs.
Ar šios trąšos apsaugos žiedus nuo šalnų?
Ne. Kalio ir fosforo trąšos gali padėti augalui geriau išlaikyti jėgas esant palankiam rudeniui, tačiau jos neapsaugo žiedų nuo stipraus šalčio. Po rimtų šalnų net ir patręšta chrizantema žydėjimo tęsti negalės.
