Nuskynus paskutines braškes lengva pagalvoti, kad iki pavasario lysvėje nebeliko ką veikti. Aš rudenį braškių nepamirštu, nes po derėjimo kerams reikia atsigauti ir pasiruošti šaltajam metų laikui.
Turinys (7)
Šiuo metu nesistengiu skatinti gausaus naujų lapų augimo, todėl atsargiau žiūriu į daug azoto turinčias trąšas. Vietoje to, jei braškėms reikia papildomo tręšimo, dėmesį skiriu fosforui ir kaliui.
Vienas paprastas variantas – kalio monofosfatas, kurio sudėtyje yra fosforo ir kalio. Pagal šį būdą 10 litrų vandens naudojama maždaug 10–15 g trąšų, o paruoštas tirpalas pilamas ne ant visiškai sausos, bet ant jau drėgnos žemės.
Labai svarbu nepersistengti – didesnė trąšų koncentracija nereiškia, kad augalui bus geriau. Prieš tręšdama dar sutvarkau pačią lysvę: pašalinu akivaizdžiai pažeistus lapus, išraunu piktžoles ir įvertinu dirvos drėgmę.
Ko reikės
- 10–15 g kalio monofosfato
- 10 l vandens
- Laistytuvo arba kito patogaus indo
- Švaraus vandens lysvei palaistyti, jei dirva sausa
- Mulčio – šiaudų, sausų spyglių ar kitos braškėms tinkamos medžiagos
Kaip braškes paruošiu žingsnis po žingsnio
Pirmiausia apžiūriu braškių kerelius ir sutvarkau lysvę. Pašalinu nudžiūvusius bei aiškiai ligų pažeistus lapus, išraunu piktžoles ir atsargiai supurenu dirvos paviršių. Sveikų lapų be reikalo nenupjaunu, nes rudenį augalui jie vis dar reikalingi.
Prieš tręšdama patikrinu dirvos drėgmę. Jeigu žemė labai sausa, pirmiausia braškes palaistau paprastu vandeniu ir tik tada naudoju trąšų tirpalą. Koncentruoto mineralinių trąšų tirpalo ant visiškai išdžiūvusios dirvos nepilu.
Į 10 litrų vandens suberiu maždaug 10–15 g kalio monofosfato ir gerai išmaišau, kad trąšos ištirptų. Tirpalą naudoju pagal produkto etiketėje pateiktas naudojimo rekomendacijas ir neviršiju gamintojo nurodytų normų. Trąšas pilu prie dirvos aplink augalus, stengdamasi be reikalo neaplieti lapų.
Pagal pradinį receptą vieno 10 litrų kibiro tirpalo turėtų pakakti maždaug 20–30 nedidelių braškių kerelių. Tikslus kiekis priklausys nuo augalų dydžio, dirvos ir naudojamo produkto rekomendacijų. Todėl šią normą vertinu kaip orientacinę, o ne kaip taisyklę, kurią būtina taikyti kiekvienai lysvei.
Vėliau, orams stabiliai atvėsus, braškių lysvę galima mulčiuoti. Tam tinka, pavyzdžiui, šiaudai ar kita braškėms tinkama mulčiavimo medžiaga. Mulčio neskubu dėti labai anksti storu sluoksniu, kol dirva dar šilta – palaukiu pastovesnių vėsių orų.
Svarbiausi patarimai iš mano patirties
Rudenį nesistengiu braškių gausiai tręšti azotu. Azotas skatina vegetatyvinį augimą, todėl vėlyvą sezoną man svarbiau ne išauginti kuo daugiau naujų lapų, o leisti augalui natūraliai ruoštis ramybės laikotarpiui. Tręšimą visada derinu ir prie to, kuo braškės buvo tręštos anksčiau.
Kalio monofosfato taip pat nepilu principu „kuo daugiau, tuo geriau“. Mineralinių druskų perteklius augalams gali būti nepalankus, todėl trąšas sveriu ir laikausi pasirinkto produkto naudojimo instrukcijos. Jei braškės jau buvo tinkamai tręštos, papildomas maitinimas nebūtinai reikalingas vien todėl, kad atėjo ruduo.
Man ne mažiau svarbus už tręšimą yra paprastas lysvės sutvarkymas. Piktžolės konkuruoja su braškėmis, o akivaizdžiai pažeistus ar sergančius lapus verta pašalinti. Tačiau visų braškių lapų rudenį vien dėl tvarkos nenupjaunu – sveiką lapiją palieku.
Dažniausios klaidos
Viena dažniausių klaidų – po derliaus braškes gausiai tręšti azoto turinčiomis trąšomis neatsižvelgiant į sezoną ir augalų būklę. Vėlyvas intensyvus vegetatyvinio augimo skatinimas nėra pagrindinis rudens tikslas. Todėl prieš rinkdamasi trąšas visada pasižiūriu į jų sudėtį, o ne tik į bendrą užrašą, kad jos skirtos braškėms.
Kita klaida – savavališkai padvigubinti ar net patrigubinti trąšų dozę tikintis greitesnio rezultato. Augalai negali neribotai panaudoti mineralinių medžiagų, o per didelė jų koncentracija dirvoje gali būti žalinga. Dėl šios priežasties 10–15 g į 10 litrų vandens šiame metode vertinu kaip nurodytą orientyrą, o galutinai vadovaujuosi konkrečių trąšų etikete.
Taip pat trąšų tirpalo nepilu ant visiškai perdžiūvusios žemės. Jei ruduo sausas, lysvę pirmiausia palaistau paprastu vandeniu. Tik sudrėkinusi dirvą pereinu prie tręšimo, kad tirpalas pasiskirstytų drėgnoje šaknų zonoje.
Kaip prižiūrėti braškes po rudeninio tręšimo
Po tręšimo braškėms nereikia kas kelias dienas duoti naujos porcijos trąšų. Toliau stebiu dirvos drėgmę, pašalinu atsirandančias piktžoles ir leidžiu augalams natūraliai ruoštis vėsesniems orams. Jei ruduo sausas, nepamirštu laistymo, nes vien trąšos vandens augalams neatstoja.
Atėjus pastovesniems vėsiems orams galima pasirūpinti mulčiu, ypač ten, kur žiemos sąlygos braškėms sudėtingesnės. Mulčiavimo poreikis ir tinkamiausias laikas priklauso nuo vietos klimato, braškių veislės bei lysvės sąlygų. Todėl mulčią vertinu kaip vieną iš bendro pasiruošimo žiemai dalių, o ne kaip universalią priemonę, kurią visur būtina naudoti vienodai.
Kodėl rudenį svarbūs fosforas ir kalis
Fosforas yra susijęs su daugeliu augalo gyvybinių procesų ir svarbus šaknų sistemos vystymuisi, o kalis dalyvauja reguliuojant vandens apykaitą bei kitus augalo fiziologinius procesus. Dėl to trąšos, kuriose yra šių elementų, dažnai pasirenkamos rudeniniam daugiamečių augalų tręšimui. Vis dėlto realus poreikis priklauso nuo dirvožemio ir ankstesnio tręšimo, todėl papildomai tręšti vien pagal kalendorių ne visada būtina.
Jeigu braškių lysvę auginu toje pačioje vietoje ilgiau arba kyla abejonių dėl dirvožemio būklės, naudingiausia būtų vadovautis dirvožemio tyrimu ir konkrečių trąšų gamintojo rekomendacijomis. Taip galima tiksliau suprasti, kurių maisto medžiagų iš tiesų trūksta. Tai daug patikimiau nei kiekvieną rudenį automatiškai naudoti tą pačią trąšų normą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kiek kalio monofosfato reikia 10 litrų vandens?
Šiame metode nurodoma maždaug 10–15 g kalio monofosfato 10 litrų vandens. Tačiau skirtingų produktų naudojimo rekomendacijos gali skirtis, todėl pirmiausia perskaitau konkrečių trąšų etiketę. Gamintojo nurodytos maksimalios koncentracijos neviršiju.
Ar rudenį braškėms galima duoti azoto?
Rudenį nereikėtų be reikalo skatinti intensyvaus naujos lapijos augimo didelėmis azoto normomis. Tačiau braškių maisto medžiagų poreikis priklauso nuo dirvožemio, augalų būklės ir ankstesnio tręšimo. Todėl universalaus tręšimo plano visoms braškių lysvėms nėra.
Ar prieš tręšiant reikia palaistyti braškes?
Jeigu dirva sausa, prieš naudojant mineralinių trąšų tirpalą ją sudrėkinu paprastu vandeniu. Ant visiškai sausos dirvos koncentruoto tirpalo nepilu. Jei žemė po lietaus ar ankstesnio laistymo jau pakankamai drėgna, papildomai gausiai laistyti prieš pat tręšimą nereikia.
Ar rudenį reikia nupjauti visus braškių lapus?
Vien dėl to, kad atėjo ruduo, visų sveikų lapų nenupjaunu. Pašalinu nudžiūvusius, stipriai pažeistus ar aiškių ligų požymių turinčius lapus ir sutvarkau lysvę. Sveika lapija augalui vis dar svarbi, todėl jos be priežasties nešalinu.
Kada mulčiuoti braškes?
Pagal šį priežiūros būdą mulčiavimu pasirūpinama atėjus pastovesniems vėsiems orams, o ne skubama storai užkloti dar šiltą lysvę. Konkretus laikas priklausys nuo rudens oro ir vietos klimato. Mulčiui galima rinktis braškėms tinkamas medžiagas, pavyzdžiui, šiaudus.
