Lapkričio pradžioje sūnus paskambino ir pranešė, kad statybininkai kitą savaitę lies jo namo pamatus. Orų prognozė rodė naktinius šalčius iki minus trijų. Keturiasdešimt metų dirbęs statybose, pasakiau, kad atvažiuosiu pažiūrėti. Sūnus nusijuokė: „Tėti, dabar ne sovietmetis, yra priedų nuo šalčio.“ Taip, priedų yra. Bet kai atvažiavau, pamačiau, kad brigada apie juos žinojo mažiau nei apie savo telefonų programėles.
Turinys (9)
Kas nutinka betonui šaltyje
Betonas kietėja dėl cheminės reakcijos tarp cemento ir vandens. Šalčiui ši reakcija labai sulėtėja. Bet didžiausias pavojus kitas: jei vanduo šviežiame betone užšąla, jis išsiplečia. Ledas suardo dar nesukietėjusio betono struktūrą, atsiranda mikroįtrūkimų, betonas pradeda trupėti.
Pažeidimas dažnai nematomas iš karto. Pamatai atrodo gerai, bet jų stiprumas būna gerokai mažesnis nei suprojektuotas. Problemos išryškėja vėliau, kai ant pamatų stovi visas namas.
Priedai nuo šalčio – ne stebuklas
Sūnus buvo teisus dėl priedų. Šiuolaikiniuose betono mišiniuose naudojami cheminiai priedai, kurie sumažina vandens užšalimo temperatūrą ir leidžia betonui kietėti ir esant neigiamai temperatūrai. Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje nurodoma, kad su cheminiais priedais betonas kietėja net iki minus 15 laipsnių.
Tačiau yra svarbi detalė: tokiomis sąlygomis kietėjantis betonas po 28 dienų pasiekia tik 35–50 proc. projektinio stiprumo. Tai reiškia, kad šaltyje lietas betonas ilgiau išlieka silpnesnis, o krauti ant jo apkrovas reikia atsargiau ir vėliau.
Ką pamačiau statybvietėje
Kai atvažiavau, klojiniai jau buvo paruošti. Bet juose gulėjo sniegas ir ledo sluoksnis, o armatūra buvo apšalusi. Brigadininkas sakė, kad „betonas viską ištirpdys“. Tai klaida. Betonas negali būti liejamas ant sušalusio grunto, ledo ar sniego. Prieš liejant viską reikia nuvalyti ir, jei reikia, atšildyti.
Paklausiau, ar užsakytas betonas su žieminiais priedais. Brigadininkas paskambino į betono mazgą ir paaiškėjo, kad ne. Užsakymą pakeitėme. Taip pat paklausiau, kuo uždengs pamatus po liejimo. Atsakymas buvo „nieko, juk tik minus trys“.

Šiluma po liejimo
Žiemą svarbiausia ne tik tai, kas įpilta į betoną, bet ir kas daroma po liejimo. Seniausias ir vienas veiksmingiausių būdų yra vadinamasis termoso metodas. Betonas uždengiamas izoliacinėmis medžiagomis, kad kietėjimo metu paties betono išskiriama šiluma neišsisklaidytų, ir taip jis kietėja šiltoje „antklodėje“.
Enciklopedijoje nurodoma, kad žiemą ypač veiksmingas mišrus metodas: betonas su cheminiais priedais kietinamas termoso būdu. Būtent tai ir padarėme: pamatus uždengėme plėvele ir izoliacinėmis plokštėmis, o šalčiausiomis naktimis papildomai šildėme.
Kada geriau palaukti
Ne visada verta skubėti. Jei prognozuojami ilgi ir stiprūs šalčiai, o brigada neturi nei šildymo įrangos, nei izoliacinių medžiagų, geriau palaukti pavasario. Pamatai yra visos statybos pagrindas, ir jų klaidos ištaisyti beveik neįmanoma.
Taip pat svarbu atsižvelgti į gruntą. Jei gruntas jau įšalęs, ant jo lieti pamatų negalima. Pavasarį atšilęs gruntas gali nusėsti, o kartu su juo ir pamatai.
Ką paklausti statybininkų prieš liejant
Sūnui sudariau trumpą klausimų sąrašą. Ar užsakytas betonas su žieminiais priedais ir kokiai temperatūrai jie skirti? Ar bus išvalyti klojiniai ir armatūra nuo sniego bei ledo? Ar gruntas po pamatais neįšalęs? Kuo bus uždengti pamatai po liejimo ir kiek laiko? Ar bus papildomai šildoma, jei temperatūra kris labiau?
Jei į šiuos klausimus brigada atsako užtikrintai, galima lieti ir lapkritį. Jei atsakymai migloti, geriau atidėti. Kelios savaitės ar mėnesiai laukimo kainuoja mažiau nei sutrūkinėję pamatai.
Kodėl žiemą statyti vis tiek verta
Nenoriu pasakyti, kad žiemą statyti negalima. Kai kurie darbai žiemą net patogesni: įšalęs gruntas leidžia sunkiajai technikai privažiuoti ten, kur rudenį ji klimptų, o statybininkai būna laisvesni ir lankstesni dėl terminų.
Be to, jei pamatai išlieti rudenį ir gerai sukietėję, žiemą galima statyti karkasą ar mūryti, naudojant tinkamas medžiagas. Pavasarį namas jau stovi po stogu, o vidaus darbai prasideda tada, kai kiti dar tik kasa duobes pamatams. Svarbiausia – kad kiekvienas darbas būtų atliekamas jam tinkamomis sąlygomis.
Ką sūnus išmoko
Po šios istorijos sūnus pradėjo kiekvieną svarbesnį statybų etapą fotografuoti ir užsirašyti orų sąlygas. Jis sako, kad tai padeda jam ne tik sekti darbus, bet ir kalbėtis su statybininkais. Kai jie žino, kad užsakovas domisi, dirba atidžiau.
O aš jam patariau vieną dalyką, kurį išmokau per keturiasdešimt metų: geras statybininkas niekada neįsižeidžia, kai užsakovas klausia. Įsižeidžia tas, kuris neturi ką atsakyti.
Kaip baigėsi
Pamatai buvo išlieti po savaitės, kai atlyžo, su žieminiais priedais ir gerai uždengti. Statybos tęsėsi tik po kelių savaičių, kai betonas pakankamai sustiprėjo. Sūnus pyko dėl prarasto laiko, bet dabar, kai namas stovi, jis man pasakė: „Gerai, kad atvažiavai.“
Šiuolaikinės technologijos tikrai leidžia statyti ir žiemą. Bet jos veikia tik tada, kai jas naudoja žmonės, kurie žino, ką daro. O jei nežinote, ar jūsų brigada žino, užduokite jiems kelis paprastus klausimus. Atsakymai daug ką pasakys.
Ir dar vienas patarimas iš seno statybininko: pasižymėkite liejimo dieną, temperatūrą ir betono markę, o važtaraštį iš betono mazgo pasidėkite į segtuvą. Jei kada nors kils klausimų dėl pamatų, šie popieriai bus vertingesni už bet kokius pažadus. Mano sūnaus segtuve jie guli pirmame puslapyje.
O kai kitą kartą išgirsite, kad „dabar ne sovietmetis ir viskas paprasta“, prisiminkite: technologijos pasikeitė, bet fizika – ne. Vanduo vis dar užšąla prie nulio, o šalčio pažeisti pamatai vis dar lieka po namu visam laikui.




















