Kai namuose lieka kelių virtų bulvių, man visada kirba mintis jų neišmesti ir paversti kažkuo jaukiu. Tokie patiekalai dažniausiai gimsta labai paprastai: atsidarau šaldytuvą, pasižiūriu, ką turiu, ir po pusvalandžio ant stalo jau garuoja sotūs kotletukai.
Turinys (5)
Šie bulvių kotletukai su dešrelėmis man patinka dėl minkšto vidaus ir gražiai apskrudusios plutelės. Jie nereikalauja nei brangių produktų, nei ilgo pasiruošimo, o skonis toks naminis, kad prie stalo ilgai raginti nieko nereikia.
Ko man reikia šiems bulvių kotletukams
Produktai čia labai kasdieniški, todėl receptas patogus ir tada, kai nenoriu eiti į parduotuvę dėl vieno trūkstamo ingrediento. Svarbiausia, kad bulvės būtų išvirtos iki minkštumo, o dešrelės – tokios, kurias pati mielai valgyčiau ir be papildomo paruošimo.
Jeigu bulvės virtos iš vakaro, šį patiekalą paruošiu dar greičiau. Tokiu atveju jas tik pašildau tiek, kad lengviau susitrintų su sviestu, arba labai gerai sutrinu šaltas, o masę vėliau kruopščiau išmaišau.
- Virtos bulvės – 4 vnt.
- Sviestas – 20 g
- Dešrelės – 3 vnt.
- Druska – ½ a. š.
- Miltai – 2 v. š.
- Žalumynai – pagal skonį
- Aliejus – kepimui
Kaip paruošiu bulvių masę
Šio recepto sėkmė labai priklauso nuo pačios bulvių masės. Ji neturi būti vandeninga, nes tuomet kotletukai sunkiau laikys formą, bet kartu nereikia jos padaryti ir pernelyg kietos – minkštumas viduje yra vienas didžiausių šio patiekalo privalumų.
Dešreles visada tarkuoju stambia tarka. Taip jos pasiskirsto tolygiau nei supjaustytos stambiais gabaliukais, o kiekviename kąsnyje jaučiasi švelnus, pažįstamas skonis.
1. Nuluptas bulves išverdu, kol jos tampa visiškai minkštos. Jei verdu specialiai šiam patiekalui, vandenį nupilu labai gerai ir leidžiu bulvėms minutę kitą pastovėti puode be dangčio, kad išgaruotų perteklinė drėgmė. Tada sudedu 20 g sviesto ir sutrinu iki vientisos bulvių košės. Man patogiausia tai daryti, kol bulvės dar šiltos, nes sviestas greičiau įsimaišo ir masė tampa švelnesnė.
2. 3 dešreles sutarkuoju stambia tarka ir sudedu į bulvių masę. Toks būdas man patinka labiau nei pjaustymas peiliu, nes tarkuotos dešrelės tarsi susijungia su bulvėmis, o kotletukai vėliau gražiau formuojasi.
3. Į dubenį suberiu ½ a. š. druskos ir 2 v. š. miltų. Viską kruopščiai išmaišau, kol masė tampa vienoda. Jeigu matau, kad bulvės buvo labai drėgnos, maišau šiek tiek ilgiau ir palaukiu minutę, kad miltai spėtų sugerti dalį drėgmės. Papildomai miltų nededu be reikalo, nes nuo jų kotletukai gali tapti sunkesni.
4. Jei norisi ryškesnio skonio, į bulvių pagrindą įmaišau smulkintų žalumynų pagal skonį. Labiausiai tinka krapai arba petražolės, bet naudoju tai, ką turiu po ranka. Dar galima įberti džiovinto česnako – jis suteikia malonaus aromato ir labai gerai dera su bulvėmis bei dešrelėmis. Šį priedą renkuosi tada, kai noriu šiek tiek sodresnio skonio, bet nenoriu aštrumo.
Kepu iki auksinės plutelės
Kai masė paruošta, svarbiausia neskubėti ir kotletukus formuoti tvarkingai. Aš darau nedidelius, nes jie greičiau ir tolygiau apskrunda, o vartant mažiau rizikuoju juos sulaužyti.
Keptuvę renkuosi su storesniu dugnu, nes ji stabiliau laiko karštį. Aliejaus reikia nedaug – tik tiek, kad dugnas būtų lengvai padengtas, o kotletukai gražiai apskrustų, bet neprisigertų riebalų.
5. Rankomis formuoju nedidelius kotletukus. Jeigu masė šiek tiek limpa, delnus lengvai sudrėkinu vandeniu arba patepu lašeliu aliejaus. Spaudžiu ne per stipriai, tik tiek, kad kotletukai laikytų formą ir turėtų lygų paviršių. Iš patirties galiu pasakyti, kad per stipriai suspausti bulvių kotletukai kepdami tampa tankesni, todėl geriau išlaikyti lengvumą.
6. Keptuvėje įkaitinu nedidelį kiekį aliejaus. Kotletukus dedu tik tada, kai aliejus jau pakankamai karštas, nes taip greičiau susidaro plutelė ir jie neprilimpa. Kepu iš abiejų pusių, kol paviršius tampa gražiai auksinis. Vartau atsargiai, plačia mentele, ir neskubinu proceso – jeigu kotletukas dar nenori atšokti nuo keptuvės, dažniausiai jam reikia dar kelių akimirkų.
7. Iškepusius kotletukus trumpam padedu ant lėkštės. Jeigu aliejaus įpyliau šiek tiek daugiau, galima patiesti popierinį rankšluostį, bet dažniausiai jo neprireikia, nes kepu tik su plonu aliejaus sluoksniu. Patiekiu karštus, kol plutelė dar maloniai traški, o vidus švelnus ir minkštas.
8. Prie šių bulvių kotletukų labai tinka mėgstamas padažas arba šviežios daržovės. Aš dažnai renkuosi grietinės pagrindo padažą su žalumynais, bet paprastas jogurtinis padažas irgi puikiai dera. Kai norisi lengvesnio varianto, šalia dedu agurkų, pomidorų arba traškių salotų lapų.
Ką pastebėjau gamindama
Šie bulvių kotletukai iš išorės būna gražiai apskrudę, o viduje lieka minkšti ir sotūs. Dešrelės suteikia ryškesnį skonį, bet neužgožia bulvių, todėl patiekalas išlieka naminis, švelnus ir labai tinkamas šeimos vakarienei.
Man patinka, kad receptą galima pritaikyti pagal tai, kas tuo metu yra virtuvėje. Žalumynai suteikia gaivumo, džiovintas česnakas – aromato, o šalia patiektos daržovės subalansuoja sotumą. Vis dėlto pagrindinės proporcijos man pasiteisina būtent tokios: 4 virtos bulvės, 20 g sviesto, 3 dešrelės, ½ a. š. druskos ir 2 v. š. miltų.
Jei ruošiu vaikams, prieskonius renkuosi švelnesnius ir nepersistengiu su česnaku. Jei gaminu suaugusiesiems, kartais įberiu daugiau žalumynų, o padažą darau gaivesnį – su citrinos sulčių lašeliu arba smulkintu agurku. Pats pagrindas išlieka toks pat, todėl patiekalas visada atpažįstamas ir patikimas.
Dažniausiai užduodami klausimai
Šiuos kotletukus esu kepusi ne kartą, todėl gerai žinau, kur dažniausiai kyla neaiškumų. Nors receptas paprastas, keli maži sprendimai gali nulemti, ar kotletukai bus dailūs, minkšti ir lengvai vartomi.
Žemiau sudėjau atsakymus į klausimus, kurių pati sulaukčiau pirmiausia: apie dešrelių keitimą, laikymą, birią masę ir tinkamą kepimą. Tai padeda išvengti smulkių klaidų dar prieš įkaitinant keptuvę.
Ar dešreles galima pakeisti kitu produktu?
Taip, galima, tik verta rinktis tokį priedą, kuris nėra per sausas. Vietoj dešrelių tinka smulkiai pjaustyta virta mėsa, kumpis arba likusi kepta vištiena. Vis dėlto dešrelės šiame recepte patogios todėl, kad jas lengva sutarkuoti ir įmaišyti į bulvių masę.
Jeigu norisi visai be mėsos, galima dėti daugiau žalumynų ir šiek tiek tarkuoto sūrio, bet tada patiekalo skonis jau bus kitoks. Sūrį reikėtų rinktis ne per drėgną ir nepadauginti, kad kepant masė neišskystų.
Kiek laiko galima laikyti iškeptus kotletukus?
Iškeptus kotletukus galima laikyti šaldytuve sandariame inde iki 2 dienų. Prieš dėdama į šaldytuvą juos visiškai atvėsinu, nes karšti uždarytame inde pradeda rasoti, o plutelė suminkštėja.
Šildyti geriausia keptuvėje ant nedidelės kaitros arba orkaitėje, kad paviršius vėl šiek tiek apskrustų. Mikrobangų krosnelėje jie taip pat sušyla, bet tampa minkštesni, todėl šį būdą renkuosi tik tada, kai labai skubu.
Ką daryti, jei bulvių masė limpa prie rankų?
Lengvas lipnumas yra normalus, nes masėje yra bulvių ir sviesto. Aš tokiu atveju sudrėkinu delnus vandeniu arba patepu juos trupučiu aliejaus. Taip kotletukai formuojasi glotniau, o papildomų miltų nereikia berti per daug.
Jeigu masė labai skysta, greičiausiai bulvėse liko per daug drėgmės. Tada verta leisti masei kelias minutes pastovėti arba įmaišyti visai nedidelį papildomą žiupsnį miltų, bet atsargiai: per didelis jų kiekis gali atimti iš kotletukų švelnumą.
Kodėl kotletukai kepant skyla arba sunkiai apsiverčia?
Dažniausia priežastis – per anksti bandyti juos pajudinti. Reikia palaukti, kol apačioje susiformuos tvirtesnė auksinė plutelė. Tada kotletukas pats lengviau atšoka nuo keptuvės ir jį galima saugiai apversti plačia mentele.
Kita priežastis gali būti per dideli kotletukai. Mažesni kepa tolygiau, todėl juos lengviau valdyti. Aš stengiuosi formuoti ne aukštus, o vidutinio storio kotletukus – taip vidus išlieka minkštas, o išorė spėja gražiai apskrusti.
Su kuo skaniausia patiekti šiuos bulvių kotletukus?
Karšti jie labai skanūs su paprastu grietinės ir žalumynų padažu. Jei norisi gaivumo, į padažą galima įmaišyti smulkiai tarkuoto agurko arba kelis lašus citrinos sulčių. Toks priedas gerai atsveria bulvių ir dešrelių sotumą.
Lengvesnei vakarienei šalia dedu šviežių daržovių: agurkų, pomidorų, salotų lapų ar ridikėlių. Jei patiekiu kaip sotesnį užkandį, užtenka padažo ir kelių daržovių griežinėlių – kotletukai patys savaime yra pakankamai maistingi.























