Kai vasario pradžioje ant mano palangės pražydo trys hiacintai – rožinis, mėlynas ir baltas, – virtuvė prisipildė tokio kvapo, kad kaimynė, užėjusi pasiskolinti druskos, paklausė, kokius kvepalus naudoju. Lauke buvo dvidešimt laipsnių šalčio ir sniego pusnys iki kelių. O ant palangės – pavasaris. Ir visa tai iš trijų svogūnėlių, šaldytuvo, kelių stiklinių ir dešimties savaičių kantrybės.
Turinys (5)
Kas yra hiacintų varymas
Hiacintai, kaip ir tulpės ar narcizai, gamtoje žydi pavasarį, po šaltos žiemos. Šaltis jiems būtinas: be jo svogūnėliai nesuformuoja žiedų. Varymas – tai būdas „apgauti“ augalą. Mes dirbtinai suteikiame jam žiemą šaldytuve, o paskui pavasarį ant šiltos palangės. Svogūnėlis mano, kad žiema praėjo, ir pražysta, nors lauke dar sniegas.
Parduotuvėse kartais galima rasti jau paruoštų, atšaldytų hiacintų svogūnėlių, kurie pražysta greičiau. Bet aš naudoju paprastus sveikus svogūnėlius, kuriuos rudenį nusiperku sodinimui, ir atšaldau juos pati.
Šaldytuve – dešimt savaičių
Svogūnėlius renkuosi didelius, kietus, be dėmių ir pelėsio. Įdedu juos į popierinį maišelį ir padedu į šaldytuvo daržovių stalčių, kur temperatūra apie 5–8 laipsniai. Svarbu, kad šalia nebūtų obuolių ar kitų vaisių. Jie išskiria etileną, kuris gali pakenkti būsimiems žiedams.
Šaldytuve svogūnėliai praleidžia apie dešimt savaičių. Kartą per kelias savaites patikrinu, ar jie nepradėjo pelyti. Jei kuris suminkštėja, jį išmetu, kad neužkrėstų kitų.
Kada pradėti, priklauso nuo to, kada norite žiedų. Jei svogūnėlius į šaldytuvą įdėsite dabar, lapkričio pabaigoje, jie pražys maždaug vasario pradžioje. Norint, kad pražystų per Kalėdas, šaldyti reikia pradėti jau rugsėjo pabaigoje.
Stiklinė ir vanduo
Po šaldymo svogūnėlius įstatau į specialias hiacintų stiklines, kurios yra siauresnės viršuje, kad svogūnėlis nekristų į vandenį. Galima naudoti ir paprastą siaurą stiklinę ar stiklainį. Vandens įpilu tiek, kad jis vos nesiektų svogūnėlio dugno. Svarbiausia, kad pats svogūnėlis nestovėtų vandenyje, nes jis greitai supūtų. Šaknys pačios nusileis iki vandens.
Pirmas dvi ar tris savaites stiklines laikau vėsioje ir tamsioje vietoje, pavyzdžiui, spintelėje ar po kartoniniu gaubtu. Tuo metu svogūnėliai augina šaknis. Kai šaknys užpildo pusę stiklinės, o viršūnėlė išauga keleto centimetrų, perkeliu stiklines į šviesą, bet ne iš karto ant karštos palangės virš radiatoriaus.
Žydėjimas ant palangės
Šviesoje lapai greitai žaliuoja, o po kelių savaičių pasirodo žiedynas. Kai jis pradeda dažytis spalva, hiacintus perkeliu į vėsesnę vietą, ne arčiau kaip metras nuo radiatoriaus. Vėsoje žiedai laikosi ilgiau, apie dvi ar tris savaites.
Vandenį papildau, kai jo sumažėja. Kas savaitę jį pakeičiu šviežiu, kad nepradėtų dvokti. Jei žiedynas sunkus ir linksta, pastatau ploną lazdelę atramai.
Po žydėjimo
Vandenyje varyti svogūnėliai po žydėjimo būna labai išsekę. Kitais metais antrą kartą jų varyti nebandau. Kai lapai pagelsta, svogūnėlius pasodinu sode, ir po kelerių metų jie atsigauna ir vėl žydi lauke pavasarį.
Šiais metais į šaldytuvą jau įdėjau penkis svogūnėlius. Vaikai pasirinko spalvas ir kiekvienas turi savo hiacintą. Vasarį, kai lauke bus pilka ir šalta, mūsų virtuvėje vėl kvepės pavasariu.























