Į Angliją išvažiavau 2012 metais, po studijų, kaip ir daugelis mano bendraamžių. Pradžioje dirbau sandėlyje, vėliau – biure netoli Londono. Pernai su vyru ir dukra nusprendėme grįžti į Kauną. Pirmąją savaitę nuėjau į prekybos centrą apsipirkti visai savaitei. Prie kasos pažiūrėjau į sumą ir nustebau. Krepšelis buvo panašus kaip Anglijoje, o suma – beveik tokia pati, tik eurais, ne svarais.
Turinys (10)
Nebuvau naivi ir žinojau, kad Lietuvoje kainos per tuos metus pakilo. Bet tikėjausi, kad skirtumas bus didesnis. Ypač nustebino kai kurios kasdienės prekės: sviestas, kava, šokoladas, kai kurie sūriai.
Kas kainuoja panašiai
Ilgai lyginau, ką prisiminiau ir ką buvau išsaugojusi telefone iš anglų parduotuvių kvitų. Kai kurių prekių kainos man atrodė labai panašios: sviestas, kava, kai kurie importiniai produktai, buitinė chemija, kosmetika. Kai kurios prekės Anglijos pigiuose prekybos tinkluose net atrodė pigesnės, ypač jų pačių prekių ženklo produktai.
Žinoma, kainos skiriasi pagal parduotuvę, savaitę ir akcijas, todėl tai ne tikslus tyrimas, o mano asmeniniai įspūdžiai. Bet ne tik aš tai pastebėjau. Draugės, grįžusios iš Airijos ir Anglijos, sako tą patį.
Skirtumas – atlyginime
Problema ne tiek pačiose kainose, kiek tame, kiek uždirbame. Anglijoje mano atlyginimas buvo kelis kartus didesnis nei dabar Lietuvoje. Ten savaitės pirkinių krepšelis sudarydavo nedidelę mėnesio pajamų dalį. Čia už tą patį krepšelį išleidžiu daug didesnę atlyginimo dalį.
Todėl kai žmonės sako, kad Lietuvoje kainos „kaip Vakaruose“, jie dažniausiai turi omenyje ne pačius skaičius, o tai, kiek tos kainos atsieina jiems patiems. Vienas ir tas pats sviestas atrodo visai kitaip, kai jį lygini su skirtingais atlyginimais.
Kodėl taip yra
Domėjausi, kodėl kai kurios prekės Lietuvoje nėra pigesnės. Ekonomistai dažnai aiškina, kad prekės, kuriomis prekiaujama tarptautiniu mastu, pavyzdžiui, kava, šokoladas ar elektronika, visoje Europoje kainuoja panašiai. Jų kainą lemia pasaulinės žaliavų kainos, gamyba, transportas, o ne vietiniai atlyginimai.
Be to, Lietuva yra nedidelė rinka, o Anglijoje milijonai pirkėjų leidžia prekybos tinklams derėtis dėl mažesnių kainų. Didelę įtaką daro ir mokesčiai: Didžiojoje Britanijoje daugumai maisto produktų taikomas nulinis PVM tarifas, o Lietuvoje maistui dažniausiai taikomas įprastas tarifas.
Bet kai kas čia gerokai pigiau
Nebūčiau sąžininga, jei sakyčiau, kad Lietuvoje viskas brangu. Kai kurie dalykai mane maloniai nustebino. Pirmiausia – būstas. Anglijoje už nedidelio buto nuomą atiduodavome beveik pusę šeimos pajamų. Kaune nusipirkome butą, už kurį mokama paskolos įmoka yra daug mažesnė nei mūsų nuoma Anglijoje.
Antra – paslaugos. Kirpykla, odontologas, automobilio remontas, kosmetologė čia kainuoja kelis kartus mažiau. Trečia – viešasis transportas ir traukiniai, kurie Anglijoje yra vieni brangiausių Europoje. Mėnesinio autobuso bilieto kaina Kaune man iš pradžių atrodė kaip pokštas.
Sąskaitos
Šildymo ir elektros sąskaitos – mišrus vaizdas. Anglijoje už dujas ir elektrą mokėjome nemažai, ypač po energetikos krizės. Lietuvoje šildymo sąskaita žiemą mūsų daugiabutyje taip pat nemaža, bet vasarą sąskaitos gerokai mažesnės.
Internetas ir mobilusis ryšys Lietuvoje, mano nuomone, yra vieni pigiausių ir geriausių, kokius esu mačiusi. Anglijoje už panašų paslaugų paketą mokėjome kelis kartus daugiau, o greitis buvo prastesnis.
Kaip prisitaikiau
Grįžusi turėjau išmokti apsipirkti kitaip. Anglijoje dažnai nesiskaičiuodavau, nes pirkinių suma sudarė nedidelę pajamų dalį. Dabar planuoju savaitės meniu, sudarau pirkinių sąrašą, lyginu kainas skirtinguose prekybos tinkluose ir sekau akcijas.
Taip pat pradėjau daugiau gaminti namuose ir rečiau pirkti paruoštą maistą. Pastebėjau, kad lietuviai, kurie niekada neemigravo, tai daro jau seniai. Kai kurie mano draugai Lietuvoje yra kur kas taupesni nei aš buvau Anglijoje.
Ką sako kiti grįžusieji
Kalbėjausi su keliais pažįstamais, kurie taip pat grįžo iš užsienio. Daugelis sako tą patį: pirmieji mėnesiai buvo šokas dėl kainų ir atlyginimų santykio. Bet daugelis taip pat sako, kad dabar gyvena ramiau, arčiau šeimos, turi daugiau laiko ir nesigaili grįžę.
Viena draugė, grįžusi iš Airijos, pasakė taiklią frazę: „Ten turėjau daugiau pinigų, čia turiu daugiau gyvenimo.“ Gal tai ir skamba romantiškai, bet aš ją suprantu.
Ką dar pastebėjau parduotuvėse
Lietuvos parduotuvėse mane nustebino ir akcijų gausa. Anglijoje kainos dažniausiai buvo stabilesnės, o čia beveik kiekvieną savaitę kas nors kainuoja pigiau su lojalumo kortele ar pagal akcijų leidinį. Iš pradžių tai erzino, nes sunku suprasti, kokia yra tikroji kaina. Dabar išmokau tuo naudotis: perku daugiau to, kas tą savaitę su nuolaida, ir mažiau to, kas brangu.
Taip pat pastebėjau, kad Lietuvoje daug geresnė vietinių produktų kokybė. Varškė, kefyras, duona, daržovės iš ūkininkų turgaus – to Anglijoje labai trūko. Už kai kuriuos produktus čia moku daugiau, bet jie ir skanesni.
Ką patarčiau grįžtantiems
Jei planuojate grįžti, mano patarimas paprastas: prieš grįždami suskaičiuokite ne tik būsimą atlyginimą, bet ir visas išlaidas – būstą, transportą, maistą, darželį ar mokyklą. Tada pamatysite tikrą vaizdą, o ne tik kainų etiketes parduotuvėje.
Ir nesitikėkite, kad viskas bus pigu. Kai kas bus brangiau nei įsivaizdavote, kai kas – daug pigiau. Svarbiausia, kad bendras vaizdas jums tiktų.
Ar gailiuosi
Ne, nesigailiu. Dukra auga šalia senelių, aš dirbu darbą, kuris man patinka, o savaitgaliais galime nuvažiuoti prie jūros ar į kaimą be ilgų skrydžių. Taip, kai kurios prekės parduotuvėje man vis dar atrodo per brangios. Bet gyvenimą sudaro ne vien sviesto kaina.
Tiesa, kai kas nors iš Anglijos atvažiuoja į svečius, vis tiek paprašau atvežti kelis pakelius mėgstamos arbatos. Kai kurie įpročiai nesikeičia.























