Rudenį obelų ir vyšnių netręšiu taip pat, kaip pavasarį. Prasidėjus naujam sezonui medžiams aktualus aktyvus augimas, o artėjant žiemai svarbiausia, kad jie tinkamai užbaigtų vegetaciją ir pasiruoštų šalčiams.
Turinys (12)
- Obelų ir vyšnių tręšimas rudenį: kokias trąšas rinktis prieš žiemą
- Kuo galima tręšti obelis ir vyšnias rudenį
- Kodėl rudenį atsargiai naudoju azotą
- Kur berti trąšas aplink vaismedį
- Kompostas ir perpuvęs humusas – kitas pasirinkimas
- Ar verta rudenį berti medžio pelenų
- Daugiau trąšų nereiškia daugiau vaisių
- Svarbiausi rudens darbai aplink obelis ir vyšnias
- Svarbiausi patarimai iš mano patirties
- Dažniausios klaidos tręšiant vaismedžius rudenį
- Ar rudeninis tręšimas garantuoja gerą kitų metų derlių
- Dažniausiai užduodami klausimai
Todėl rudenį be reikalo nenaudoju daug azoto turinčių trąšų, kurios gali skatinti jaunų ūglių augimą. Šiuo laikotarpiu daugiau dėmesio paprastai skiriama fosforui ir kaliui.
Obelų ir vyšnių tręšimas rudenį: kokias trąšas rinktis prieš žiemą
Tačiau ir rudeninių trąšų neberiu principu „kuo daugiau, tuo geriau“. Trąšų poreikis priklauso nuo dirvožemio, medžio amžiaus, jo būklės ir anksčiau naudotų trąšų, todėl universali dozė negali idealiai tikti kiekvienam sodui.
Jeigu medžiai auga prastai arba sodas didesnis, dirvožemio tyrimas gali suteikti daug daugiau naudingos informacijos nei tręšimas iš akies. O rudeninę priežiūrą visada vertinu kompleksiškai – svarbios ne tik trąšos, bet ir drėgmė, sodo higiena bei bendra medžių būklė.
Kuo galima tręšti obelis ir vyšnias rudenį
Vienas iš galimų variantų suaugusiam vaismedžiui – dvigubas superfosfatas ir kalio sulfatas. Orientacinė norma gali būti maždaug 30–40 g dvigubo superfosfato ir 20–30 g kalio sulfato vienam kvadratiniam metrui tręšiamo ploto. Vis dėlto prieš naudodama konkrečias trąšas visada perskaitau jų gamintojo nurodymus, nes skirtingų produktų sudėtis bei koncentracija gali skirtis.
Jauniems medeliams automatiškai netaikau suaugusiam medžiui skirtų normų. Jų šaknų sistema ir maisto medžiagų poreikis yra mažesni, todėl trąšų kiekį reikia atitinkamai koreguoti. Jei nesu tikra dėl poreikio, verčiau naudoju mažiau, o ne bandau medelį „pastiprinti“ didele mineralinių trąšų doze.
Kodėl rudenį atsargiai naudoju azotą
Azotas skatina vegetatyvinį augimą, todėl pavasarį jo vaidmuo visiškai kitoks nei artėjant žiemai. Rudenį be reikalo duodama didelė azoto dozė gali skatinti naujų ūglių augimą tuo metu, kai medis jau turėtų ruoštis ramybės laikotarpiui. Jauni, tinkamai nesubrendę ūgliai gali būti jautresni žiemos sąlygoms.
Dėl šios priežasties rudenį nesirenku trąšų vien pagal gražią etiketę ar užrašą „vaismedžiams“. Pirmiausia pasižiūriu į jų sudėtį ir azoto, fosforo bei kalio santykį. Jei produktas skirtas būtent rudeniniam naudojimui, vis tiek laikausi gamintojo nurodytų normų ir nedidinu dozės savo nuožiūra.
Kur berti trąšas aplink vaismedį
Mineralinių trąšų nesuberiu į vieną krūvelę prie pat kamieno. Jas paskirstau plačiau po medžio laja, nes aktyvios šaknys išsidėsčiusios ne vien ties kamieno pagrindu. Kuo medis didesnis, tuo didesnį plotą užima ir jo šaknų sistema.
Paskirsčiusi granules jas atsargiai įterpiu į viršutinį dirvos sluoksnį, stengdamasi nepažeisti šaknų. Po tręšimo dirvą palaistau, jei ji sausa. Trąšų nepalieku didelėmis koncentruotomis krūvelėmis, nes didesnis jų kiekis vienoje vietoje medžiui nėra naudingesnis.
Kompostas ir perpuvęs humusas – kitas pasirinkimas
Rudenį galima panaudoti ir gerai subrendusį kompostą arba perpuvusį humusą. Jį paskleidžiu aplink medį kelių centimetrų sluoksniu, tačiau neapkasu ir neapipilu paties kamieno. Aplink kamieno pagrindą palieku šiek tiek laisvos vietos.
Organinė medžiaga veikia kitaip nei koncentruotos mineralinės trąšos. Ji palaipsniui tampa dirvožemio dalimi, padeda palaikyti jo struktūrą ir papildo maisto medžiagų atsargas. Todėl kompostą vertinu ne kaip greitą „derliaus stipriklį“, o kaip ilgalaikės dirvožemio priežiūros priemonę.
Ar verta rudenį berti medžio pelenų
Medžio pelenuose yra kalio, kalcio ir kitų mineralinių medžiagų, todėl sodininkai juos dažnai naudoja vaismedžiams. Tačiau pelenai nėra universali trąša, tinkanti kiekvienam sodui. Jie taip pat veikia dirvožemio pH, todėl šarminėje žemėje nuolatinis jų naudojimas gali būti visai nereikalingas.
Jeigu nežinau savo dirvožemio rūgštingumo, pelenų neberiu vien todėl, kad jų liko po kūrenimo. Taip pat nebandau jų vienu metu maišyti su visomis kitomis naudojamomis trąšomis. Tręšimo schemą geriau laikyti paprastą ir aiškią, o esant abejonių pirmiausia išsiaiškinti, ko dirvožemiui iš tiesų trūksta.
Daugiau trąšų nereiškia daugiau vaisių
Viena svarbiausių taisyklių mano sode – neviršyti trąšų normų tikintis didesnio derliaus. Mineralinių medžiagų perteklius taip pat gali sukelti problemų ir sutrikdyti normalų augalo maitinimąsi. Todėl nurodytus kiekius vertinu kaip orientyrą, o konkretaus produkto instrukcijos ir reali dirvožemio būklė man yra svarbesnės.
Jei vaismedžiai daugelį metų auga silpnai, lapai atrodo neįprastai arba derlius nuolat prastas, problema nebūtinai išsispręs papildoma sauja trąšų. Tokiu atveju verta įvertinti dirvožemio pH ir maisto medžiagų kiekį. Dirvožemio tyrimas leidžia tręšti tikslingiau, o ne bandyti įvairias priemones spėliojant.
Svarbiausi rudens darbai aplink obelis ir vyšnias
Rudeninė vaismedžių priežiūra man nesibaigia trąšų išbėrimu. Nukritus lapams surenku sergančius ar pažeistus vaisius, apžiūriu kamieną ir pagrindines šakas. Taip lengviau pastebėti pažeidimus ir palaikyti tvarkingą pomedį prieš prasidedant žiemai.
Jeigu ruduo buvo sausas, nepamirštu ir drėgmės. Prieš įšąlant žemei dirvožemyje turi būti pakankamai vandens, todėl esant ilgalaikei sausrai medžius gerai palaistau. Kiek vandens reikės, priklauso nuo medžio dydžio, dirvožemio ir to, kiek kritulių iškrito konkrečiame sode.
Svarbiausi patarimai iš mano patirties
Trąšų niekada neberiu prie pat kamieno ir nesistengiu visos dozės sutalpinti į mažą plotą. Jas paskirstau plačiau po laja ir vadovaujuosi konkretaus produkto naudojimo instrukcija. Jauniems medeliams trąšų kiekį mažinu, o ką tik pasodintų medelių apskritai neskubu intensyviai tręšti, jei tam nėra aiškios priežasties.
Rudenį taip pat nesivaikau greito efekto. Vaismedis ruošiasi ne naujam augimo šuoliui, o žiemai, todėl priežiūros tikslas yra sudaryti jam tinkamas sąlygas ramybės laikotarpiui. Subalansuotas tręšimas, pakankama dirvos drėgmė ir sveikas medis man yra daug svarbiau nei kuo didesnis panaudotų trąšų kiekis.
Dažniausios klaidos tręšiant vaismedžius rudenį
Viena dažniausių klaidų – rudenį naudoti daug azoto turinčių trąšų taip pat, kaip pavasarį. Kita – mineralines trąšas suberti prie pat kamieno arba viršyti rekomenduojamą dozę tikintis, kad medis kitąmet užmegs daugiau vaisių. Tręšimas nėra tas atvejis, kai dvigubai didesnė dozė reiškia dvigubai geresnį rezultatą.
Taip pat nereikėtų pamiršti, kad prastas derlius ne visada reiškia maisto medžiagų trūkumą. Tam įtakos gali turėti pavasarinės šalnos, oro sąlygos žydėjimo metu, apdulkinimas, genėjimas, ligos, kenkėjai, medžio amžius ir konkrečios veislės savybės. Todėl prieš didindama trąšų kiekį pirmiausia bandau suprasti tikrąją problemos priežastį.
Ar rudeninis tręšimas garantuoja gerą kitų metų derlių
Ne, vien trąšomis būsimo derliaus garantuoti negalima. Net puikiai prižiūrėta obelis ar vyšnia gali prasčiau derėti, jei žydėjimo metu pasitaikys šalnos, bus nepalankios sąlygos apdulkinimui ar medis susidurs su kitomis problemomis. Derlius yra daugelio veiksnių rezultatas.
Tačiau tinkama rudeninė priežiūra padeda medžiui geromis sąlygomis pasitikti žiemą ir pradėti kitą sezoną. Būtent taip vertinu rudens tręšimą – ne kaip pažadą, kad šakos kitąmet lūš nuo vaisių, o kaip vieną iš bendros vaismedžio priežiūros darbų.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima obelis ir vyšnias rudenį tręšti tomis pačiomis trąšomis?
Rudenį abiem vaismedžiams gali būti naudojamos fosforo ir kalio turinčios trąšos, tačiau konkretų jų poreikį lemia dirvožemis ir medžio būklė. Dėl to visada atsižvelgiu ir į konkretaus produkto naudojimo instrukciją. Jaunam medeliui automatiškai nenaudoju tokios pat dozės kaip dideliam suaugusiam medžiui.
Kiek dvigubo superfosfato berti rudenį?
Suaugusiam medžiui kaip orientacinis kiekis gali būti naudojama maždaug 30–40 g dvigubo superfosfato vienam kvadratiniam metrui tręšiamo ploto. Tačiau skirtingų trąšų sudėtis gali skirtis, todėl konkretaus produkto etiketėje nurodyta norma yra labai svarbi. Dar tiksliau tręšti galima žinant dirvožemio tyrimo rezultatus.
Ar rudenį galima naudoti kompostą?
Taip, gerai subrendusį kompostą galima paskleisti pomedyje kelių centimetrų sluoksniu. Jo nepristumiu prie pat kamieno ir neformuoju aplink medį aukštos komposto krūvos. Organinė medžiaga palaipsniui gerina dirvožemį ir yra naudinga kaip ilgalaikės jo priežiūros dalis.
Ar būtina rudenį tręšti kiekvieną vaismedį?
Ne kiekvienam medžiui kasmet automatiškai reikia vienodos mineralinių trąšų dozės. Jei dirvožemis pakankamai derlingas, medis sveikas ir anksčiau buvo tinkamai tręštas, papildomų medžiagų poreikis gali būti kitoks. Kai kyla abejonių, dirvožemio tyrimas yra patikimesnis pagrindas sprendimui nei tręšimas vien pagal kalendorių.
