Šiemet nusprendžiau pirkti naują televizorių. Senasis tarnavo dešimt metų, ir jau seniai planavau jį pakeisti. Kolega patarė palaukti Juodojo penktadienio, nes „tada viskas pigiau“. Bet aš nusprendžiau padaryti eksperimentą. Rugsėjo pabaigoje išsirinkau konkretų modelį ir kas kelias dienas užsirašydavau jo kainą trijose parduotuvėse. Rugsėjį jis kainavo 549 eurus. Spalio pradžioje vienoje parduotuvėje kaina staiga pakilo iki 649 eurų. O lapkričio antrą savaitę toje pačioje parduotuvėje pasirodė didelis raudonas užrašas: „−23 %! Dabar tik 499 eurai!“
Turinys (9)
Iš tikrųjų nuolaida buvo ne 150 eurų, kaip atrodė iš etiketės, o 50 eurų, palyginti su rugsėjo kaina. Kitose dviejose parduotuvėse tas pats modelis visą laiką kainavo 529–549 eurus, be jokių didelių užrašų. Tada supratau, kad didelis procentas dar nieko nereiškia.
Kaip tai įmanoma, jei yra 30 dienų taisyklė
Daugelis girdėjo, kad nuo 2022 metų Europos Sąjungoje galioja taisyklė: skelbdamas kainos sumažinimą, pardavėjas turi nurodyti mažiausią kainą, kuri buvo taikoma per 30 dienų iki nuolaidos. Ši taisyklė atsirado būtent tam, kad pardavėjai negalėtų prieš akciją pakelti kainos ir tada ją „sumažinti“.
Tačiau taisyklė apima tik 30 dienų. Jei kaina pakeliama anksčiau, po 30 dienų ta aukštesnė kaina jau tampa „mažiausia per 30 dienų“. Mano atveju kaina pakilo spalio pradžioje, o „nuolaida“ pasirodė praėjus daugiau nei mėnesiui. Todėl ant etiketės mažu šriftu buvo parašyta, kad mažiausia kaina per 30 dienų buvo 649 eurai. Formaliai viskas teisinga.
Ne visos parduotuvės taip daro
Noriu būti sąžiningas: iš trijų parduotuvių taip pasielgė tik viena. Kitos dvi kainų beveik nekeitė, o lapkričio viduryje viena iš jų pasiūlė tikrą nuolaidą – 499 eurus be jokio ankstesnio kainos kilimo. Taigi išpardavimai nėra vien apgaulė. Tikrų pasiūlymų būna, tik juos reikia mokėti atskirti. Dažniausiai jie pasirodo ne su didžiausiu triukšmu, o tyliai, be plakatų ir laikmačių, todėl juos pastebi tik tie, kurie kainą sekė iš anksto.
Tačiau iš savo eksperimento padariau išvadą: didelis procentas ant etiketės dažniausiai daugiau pasako apie rinkodarą nei apie tai, kiek iš tikrųjų sutaupysite.
Paskubėkite: „Ryanair“ siūlo pigius skrydžius, tačiau akcija baigsis lapkričio 1 dieną
Planuodamas 7 naktis Madeiroje rinkčiausi kitaip: ar pigesnis viešbutis tikrai taupo?
Ieškote antrosios pusės? Suomija kviečia į nemokamas atostogas su aklu pasimatymu
Indaplovės tablečių antrą kartą taip nepirkčiau: pirmiausia tikrinčiau tą pačią dėžutę
Po 12 metų Anglijoje grįžo į Lietuvą ir nustebo parduotuvėje: „Kodėl sviestas čia kainuoja tiek pat kaip Londone?“
Žiūriu lapkričio keliones į Žaliojo Kyšulio Salą: ar dabar verta pirkti 7 naktis?Kaip patikrinti kainos istoriją
Paprasčiausias būdas – kainų palyginimo svetainės, kurios rodo, kaip kito prekės kaina per kelis mėnesius. Jose dažnai matyti grafikas, iš kurio aišku, ar prieš akciją kaina buvo pakelta. Taip pat galima pasitikrinti kelių parduotuvių kainas vienu metu.
Antras būdas – stebėti patiems. Jei planuojate didesnį pirkinį, išsirinkite modelį iš anksto ir kelias savaites užsirašinėkite kainą. Užtenka kelių nuotraukų telefone su data. Tai užtrunka kelias minutes, bet gali sutaupyti dešimtis ar net šimtus eurų.
Į ką žiūrėti etiketėje
Pirmiausia – ne į procentą, o į galutinę kainą. Ar ji iš tikrųjų mažesnė nei kitose parduotuvėse? Antra – į mažiausią 30 dienų kainą, kuri turi būti nurodyta šalia nuolaidos. Jei ji beveik tokia pati kaip dabartinė, nuolaida tėra žodis.
Trečia – į užrašus „iki −70 %“. Tokiu atveju dažniausiai tik kelioms prekėms taikoma didelė nuolaida, o daugumai – daug mažesnė. Ir ketvirta – į tai, ar tai tas pats modelis. Kartais išpardavimams atvežami šiek tiek kitokie, paprastesni modeliai, kurių pavadinimai skiriasi viena raide.
Kodėl perkame net žinodami
Psichologai aiškina, kad didelė nuolaida sukelia jausmą, jog laimime. Kai matome perbrauktą 649 eurų kainą ir naują 499 eurų kainą, smegenys užfiksuoja 150 eurų „laimėjimą“, net jei tikroji nauda daug mažesnė. Tai vadinama inkaravimu: pirmas skaičius, kurį matome, tampa atskaitos tašku.
Prie to prisideda skuba. Užrašai „tik šiandien“, „liko 3 vienetai“ ar laikmačiai puslapyje skatina pirkti nedelsiant ir nepalyginus. Būtent tada dažniausiai ir permokame.
Ką pirkti išpardavimų metu
Iš savo patirties ir pokalbių su draugais padariau išvadą, kad išpardavimų metu verta pirkti tik tai, ką planavote pirkti ir taip. Jei ieškojote televizoriaus, skalbimo mašinos ar žiemos batų, išpardavimas gali būti gera proga, jei kainą patikrinote iš anksto.
O štai „gerų pasiūlymų“ medžioklė be konkretaus tikslo dažniausiai baigiasi pirkiniais, kurių nereikia. Net ir su 50 procentų nuolaida nereikalingas daiktas yra išmesti pinigai.
Kur skųstis
Jei manote, kad pardavėjas nurodė klaidinančią nuolaidą arba nenurodė mažiausios 30 dienų kainos, galima kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Verta turėti įrodymų: nuotraukų su kainomis ir datomis, ekrano kopijų.
Žinoma, jei pardavėjas formaliai laikosi taisyklių, kaip mano atveju, skundas greičiausiai nepadės. Tačiau kuo daugiau pirkėjų atkreipia dėmesį į tokius dalykus, tuo mažiau pardavėjai linkę rizikuoti.
Kiek galiausiai sumokėjau
Televizorių nusipirkau lapkričio viduryje už 499 eurus parduotuvėje, kuri kainos prieš tai nekėlė. Sutaupiau 50 eurų, palyginti su rugsėjo kaina. Ne tiek daug, kiek žadėjo raudoni užrašai, bet tai buvo tikras sutaupymas, o ne iliuzija.
Kolegai, kuris patarė laukti Juodojo penktadienio, papasakojau apie savo eksperimentą. Jis nusijuokė ir pasakė, kad pernai pirko kavos aparatą su 40 procentų nuolaida. Kai patikrinome kainų istoriją, paaiškėjo, kad tikroji nuolaida buvo apie dešimt procentų.
Mano taisyklės išpardavimams
Dabar turiu kelias paprastas taisykles. Perku tik tai, ką planavau. Kainą stebiu bent kelias savaites iš anksto. Lyginu kelias parduotuves. Žiūriu į galutinę kainą, o ne į procentą. Ir niekada neperku vien todėl, kad „liko paskutinis“.
Šios taisyklės nesugadina malonumo apsipirkti. Priešingai – kai žinai, kad iš tikrųjų sutaupei, pirkinys džiugina daug labiau. O raudonas užrašas su dideliu procentu dabar man kelia ne norą pirkti, o šypseną ir norą patikrinti.
