Esu pensininkas, ir laiko turiu daugiau nei pinigų. Mūsų mieste yra keturios didelės maisto parduotuvės, ir visos skelbiasi, kad jose pigiausia. Kaimynas tvirtina, kad pigiausia viena, žmona – kad kita. Vieną spalio antradienį nusprendžiau tai patikrinti. Sudariau sąrašą dvidešimties prekių, kurias perkame kas savaitę, ir apėjau visas keturias parduotuves, užsirašydamas kainas į sąsiuvinį.
Turinys (12)
Sąraše buvo pienas, kefyras, varškė, sviestas, sūris, kiaušiniai, duona, batonas, bulvės, morkos, svogūnai, obuoliai, bananai, vištiena, malta mėsa, makaronai, grikiai, cukrus, kava ir aliejus. Rinkausi panašias prekes: pigiausias tos pačios rūšies arba to paties gamintojo, jei jis buvo visur.
Rezultatai
Pigiausioje parduotuvėje visas krepšelis tą dieną kainavo apie 41 eurą, brangiausioje – beveik 50 eurų. Kitos dvi buvo per vidurį. Skirtumas tarp pigiausios ir brangiausios – beveik 9 eurai, arba apie penktadalis.
Jei taip apsiperkame kas savaitę, per mėnesį skirtumas susidaro apie 35 eurus, o per metus – keli šimtai. Pensininkui tai nemaži pinigai.
Bet ne viskas taip paprasta
Įdomiausia buvo ne bendros sumos, o tai, kad kiekvienoje parduotuvėje kai kurios prekės buvo pigiausios. Brangiausioje parduotuvėje tą dieną pigiausios buvo vištiena ir kava, nes jos buvo su akcija. Pigiausioje – pienas, duona ir daržovės, bet sūris kainavo daugiau.
Taigi nėra vienos parduotuvės, kurioje visada viskas pigiausia. Kainos priklauso nuo akcijų, savaitės ir prekės.
Akcijos keičia viską
Kitą savaitę pakartojau eksperimentą, ir rezultatai buvo kitokie. Viena parduotuvė, kuri pirmą kartą buvo trečia, šį kartą buvo antra, nes turėjo didelių akcijų mėsai ir pieno produktams. Skirtumas tarp parduotuvių sumažėjo.
Todėl supratau, kad svarbu ne tik rinktis parduotuvę, bet ir sekti akcijas. Kartais akcija vienai ar dviem brangesnėms prekėms gali nulemti, kur visas krepšelis bus pigiausias.
Lojalumo kortelės
Dar vienas dalykas, į kurį reikia atsižvelgti, – lojalumo kortelės. Kai kuriose parduotuvėse dalis kainų taikoma tik su kortele. Be jos tas pats krepšelis būtų buvęs brangesnis. Savo eksperimente skaičiavau kainas su kortele, nes jas turime.
Jei kortelės neturite, verta ją pasidaryti tose parduotuvėse, kuriose apsiperkate dažniausiai. Tai nemokama, o sutaupyti galima. Tik nereikia pirkti daugiau vien dėl to, kad turite kortelę.
Prekybos tinklų prekių ženklai
Didžiausias skirtumas buvo tarp žinomų gamintojų ir prekybos tinklų prekių ženklų. Jei visur rinkčiausi tik pigiausius tinklo prekių ženklus, krepšelis kiekvienoje parduotuvėje būtų dar pigesnis, o skirtumas tarp parduotuvių – mažesnis.
Su žmona išbandėme kai kuriuos tinklų prekių ženklus ir supratome, kad daug jų nė kiek ne prastesni. Ypač miltai, cukrus, makaronai, aliejus. Kai kurie sūriai ir kava mums labiau patinka žinomų gamintojų.
Kiek kainuoja važinėjimas
Žinoma, važinėti po keturias parduotuves kas savaitę neapsimoka. Kuras, laikas ir nuovargis taip pat kainuoja. Aš tai dariau kaip eksperimentą, bet įprastai apsiperkame vienoje ar dviejose parduotuvėse, kurios yra arčiausiai.
Bet dabar žinome, kur ką pirkti. Pieną, duoną ir daržoves perkame vienoje, o mėsą ir sūrį – kitoje, kai jie su akcija. Abi parduotuvės pakeliui, todėl tam nereikia papildomų kelionių.
Akcijų leidiniai ir programėlės
Anksčiau akcijų leidinius išmesdavome nepažiūrėję. Dabar žmona kas savaitę peržiūri kelių parduotuvių akcijas ir sudaro sąrašą, ką kur verta pirkti. Anūkė parodė, kad tą patį galima daryti ir telefone, parduotuvių programėlėse.
Tai užtrunka gal penkiolika minučių per savaitę. O sutaupome daugiau, nei tikėjomės.
Kainos keičiasi
Svarbu suprasti, kad mano eksperimentas parodė situaciją tik tam tikromis dienomis. Kainos keičiasi kas savaitę, todėl kitą mėnesį rezultatai gali būti visai kitokie. Todėl nereikia aklai tikėti, kad viena parduotuvė visada pigiausia.
Geriausia kartais palyginti patiems. Užtenka kelių pagrindinių prekių, kurias perkate dažniausiai.
Ką pasakė kaimynas
Kai papasakojau kaimynui apie savo rezultatus, jis ilgai ginčijosi, kad jo parduotuvė vis tiek pigiausia. Tada parodžiau jam sąsiuvinį. Jis ilgai žiūrėjo, paskui pasakė, kad pats pabandys. Po savaitės jis atėjo ir pripažino, kad sutaupė.
Dabar mūsų laiptinėje pensininkai dalijasi informacija apie akcijas. Tai tapo savotišku žaidimu ir pokalbių tema.
Turgus ir mažos parduotuvės
Kitą mėnesį į savo eksperimentą įtraukiau ir turgų. Daržovės, obuoliai, kiaušiniai ir varškė iš ūkininkų tą dieną kainavo panašiai ar net pigiau nei prekybos centruose, o kokybė buvo geresnė. Bet mėsa, sviestas ir sūris turguje kainavo daugiau.
Mažos kaimo ar miestelio parduotuvės dažniausiai brangesnės nei didieji prekybos centrai. Bet jei iki prekybos centro reikia važiuoti, kartais apsimoka nusipirkti kelias prekes vietoje. Viską lemia kuras ir laikas.
Kas lemia kainų skirtumus
Paklausiau anūkės, kuri studijuoja ekonomiką, kodėl kainos tarp parduotuvių taip skiriasi. Ji paaiškino, kad tinklai turi skirtingas strategijas: vieni siūlo nuolat žemas kainas, kiti – aukštesnes kainas, bet daug akcijų. Dar vieni orientuojasi į kokybę ir platesnį pasirinkimą.
Pirkėjui svarbu suprasti, kokia strategija taikoma toje parduotuvėje, kurioje jis apsiperka. Tada lengviau žinoti, kada ir ką ten verta pirkti.
Mano patarimas
Jei norite sutaupyti apsipirkdami, sudarykite įprasto savo krepšelio sąrašą ir vieną kartą palyginkite kelias parduotuves. Tada sekite akcijas ir rinkitės tinklų prekių ženklus ten, kur tai nepablogina kokybės. Ir nepirkite daugiau, nei reikia, vien dėl akcijų.
Mums tai padėjo sutaupyti kelias dešimtis eurų per mėnesį. Pensininkui tai reiškia papildomą dovaną anūkams ar kelionę į sanatoriją kartą per metus. O sąsiuvinis su kainomis dabar guli ant virtuvės stalo visada po ranka.























