Spalio pabaigoje paštu gavome pirmąją šio šildymo sezono sąskaitą. Žmona ją atplėšė ir tylėdama padavė man. Suma buvo didesnė nei tikėjomės, nors spalis nebuvo labai šaltas. Kitą dieną laiptinėje susitikau kaimyną iš to paties aukšto. Jo butas toks pats kaip mūsų, tik kitoje laiptinės pusėje. Jis pasakė, kad jo sąskaita gerokai mažesnė. Pagalvojau, kad tai kokia nors klaida, bet kai jis pakvietė mane į svečius, supratau, kad klaida buvo ne sąskaitoje, o mūsų įpročiuose.
Turinys (10)
Mūsų name prieš kelerius metus ant radiatorių buvo sumontuoti šilumos dalikliai ir termostatiniai ventiliai. Tai reiškia, kad dalis sąskaitos priklauso nuo to, kiek šilumos suvartojame patys. Ir mes jos, kaip paaiškėjo, švaistėme gana daug.
Pirma klaida – pravertas langas
Mano žmona mėgsta gryną orą, todėl miegamajame langas visą dieną būdavo šiek tiek pravertas, o radiatorius po juo – įjungtas. Kaimynas tik nusijuokė. Jis paaiškino, kad taip šildome kiemą. Pro pravertą langą šiluma nuolat išeina, o radiatorius dirba be sustojimo.
Vietoj to jis patarė vėdinti trumpai ir intensyviai: kelis kartus per dieną kelioms minutėms plačiai atidaryti langą, o tuo metu radiatorių užsukti. Oras pasikeičia greitai, o sienos ir baldai nespėja atvėsti.
Antra klaida – užuolaidos ir baldai
Mūsų svetainėje ilgos, storos užuolaidos dengė radiatorių iki pat grindų, o prie kito radiatoriaus stovėjo sofa. Kaimynas paaiškino, kad tokiu atveju šiluma lieka už užuolaidos ir kyla prie lango, o kambarys šyla prasčiau. Tada mes pasukame termostatą dar labiau.
Dabar užuolaidas pakeitėme trumpesnėmis, kurios baigiasi virš radiatoriaus, o sofą atitraukėme. Kambaryje iškart pasidarė šilčiau, nors termostatą pasukome mažiau.
Trečia klaida – visiškai užsukti radiatoriai
Prieš išvažiuodami pas vaikus savaitgaliui, mes visiškai užsukdavome radiatorius, manydami, kad taip taupome. Grįžę juos atsukdavome iki galo, kad greičiau sušiltų. Pasirodo, tai ne pats geriausias būdas. Kai butas labai atvėsta, jam vėl sušildyti reikia daug šilumos, o ant šaltų sienų gali kauptis drėgmė ir atsirasti pelėsis.
Geriau išvykstant radiatorius tik šiek tiek prisukti, o ne visai užsukti. Taip butas neatvėsta per daug, o grįžus nereikia jo šildyti nuo nulio.
Kokia temperatūra iš tikrųjų reikalinga
Mūsų bute žiemą būdavo apie 24 laipsnius. Žmonai patinka šilta, ir mes niekada apie tai negalvojome. Kaimynas pasakė, kad jo bute – apie 20–21 laipsnį, o miegamajame dar vėsiau. Energetikos specialistai dažnai skaičiuoja, kad kiekvienas papildomas laipsnis gali padidinti šildymo išlaidas keliais procentais.
Dabar svetainėje laikome apie 21 laipsnį, o miegamajame – 19. Iš pradžių buvo neįprasta, bet žmona apsivilko šiltesnį megztinį ir apsiavė šlepetes, o miegoti vėsesniame kambaryje, kaip paaiškėjo, net geriau.
Smulkmenos, kurios padeda
Kaimynas parodė ir kelias smulkmenas. Už radiatorių jis buvo priklijavęs specialią atspindinčią plėvelę, kad šiluma mažiau eitų į sieną. Ant langų – sandarinimo juostos. Naktį jis užtraukia užuolaidas, kad šiluma neišeitų pro stiklą, o dieną jas atitraukia, kad saulė šildytų kambarį.
Taip pat jis nedžiovina skalbinių ant radiatorių, nes drabužiai uždengia radiatorių, o drėgmė kambaryje didėja. Geriau naudoti atskirą džiovyklą.
Daugiabučio renovacija
Kalbėdamiesi su kaimynu, prisiminėme ir mūsų namo renovaciją, kuri buvo atlikta prieš kelerius metus. Daugelis gyventojų iš pradžių prieštaravo, bet dabar šildymo sąskaitos gerokai mažesnės nei kaimyniniame, nerenovuotame name.
Jei jūsų namas dar nerenovuotas, verta pasidomėti renovacijos galimybėmis savivaldybėje ar pas namo administratorių. Tai didelis sprendimas, bet ilgainiui jis gali sumažinti sąskaitas visiems gyventojams.
Kompensacija už šildymą
Ne visi žino, kad mažas pajamas gaunančios šeimos ir vieniši asmenys gali kreiptis į savivaldybę dėl kompensacijos už būsto šildymą. Ji skiriama, jei šildymo išlaidos viršija tam tikrą pajamų dalį. Tikslias sąlygas ir reikalingus dokumentus galima sužinoti savo savivaldybės socialinės paramos skyriuje.
Mano pažįstama pensininkė, gyvenanti viena, kelerius metus nesikreipė, nes manė, kad jai niekas nepriklauso. Kai pagaliau nuėjo pasiteirauti, paaiškėjo, kad kompensaciją ji galėjo gauti jau seniai.
Kaip skaityti sąskaitą
Kaimynas parodė, kaip skaityti šildymo sąskaitą. Joje paprastai nurodoma, kiek šilumos suvartota butui šildyti, kiek – karštam vandeniui ruošti ir cirkuliacijai, taip pat šilumos kaina. Dalis išlaidų paskirstoma visiems gyventojams pagal buto plotą, pavyzdžiui, laiptinių šildymas, o dalis – pagal daliklių rodmenis.
Anksčiau į sąskaitą žiūrėdavau tik į galutinę sumą. Dabar žinau, kurią jos dalį galiu sumažinti pats, o kurios – ne. Jei kyla klausimų dėl skaičiavimų, verta kreiptis į namo administratorių ar šilumos tiekėją ir paprašyti paaiškinimo.
Karštas vanduo
Kaimynas atkreipė dėmesį ir į karštą vandenį. Jo ruošimas taip pat kainuoja, o mes su žmona mėgome ilgai praustis po dušu ir indus plauti po tekančiu karštu vandeniu. Dabar indus plauname dubenyje arba indaplovėje, kai ji pilna, o dušą trumpiname.
Atrodo smulkmena, bet karšto vandens rodmenys per mėnesį pastebimai sumažėjo. Kartu sumažėjo ir šios sąskaitos dalis.
Kiek sutaupėme
Lapkričio sąskaita, nors lapkritis buvo šaltesnis už spalį, buvo mažesnė nei ankstesnė. Ne dramatiškai, bet pastebimai. Svarbiausia, kad nepakeitėme nieko brangaus: jokių naujų langų ar įrenginių, tik savo įpročius. Ir šalčiau mums tikrai nepasidarė.
Su kaimynu dabar kartais pasikalbame apie sąskaitas laiptinėje. Jis juokiasi, kad išmokė mus taupyti. O aš galvoju, kad ši pamoka galėjo įvykti daug anksčiau, jei tik būčiau anksčiau paklausęs. Todėl dabar patariu ir savo draugams: prieš skųsdamiesi sąskaita, pirmiausia apsižvalgykite savo bute ir pasikalbėkite su kaimynais.





















