Bulvės man vis dar atrodo vienas universaliausių produktų virtuvėje: iš jų galima išvirti ką nors labai paprasto, bet kartu ir nepaprastai jaukaus. Šį kartą iš 1 kg bulvių man gavosi minkšti, sotūs kukuliai, kuriuos šeima pirmiausia ragavo su lašiniais ir aukso spalvos svogūnais.
Turinys (4)
Man labiausiai patinka, kad toks patiekalas niekada neatrodo brangus ar sudėtingas, nors ant stalo sukuria tikrą namų nuotaiką. O kai kukulius suformuoju ne tik į įprastus pailgus gabalėlius, bet ir į mažus grybus primenančius kąsnius, net paprasta vakarienė pasidaro įdomesnė.
Ko man prireikė
- Kartelės bulvių — 1 kg
- Lašinių — 200 g
- Svogūno — 1 vnt.
- Kiaušinių — 2 vnt.
- Druskos — 1 a. š.
- Pipirų ir džiovinto česnako — pagal skonį
- Miltų — 350 g
- Miltų pabarstymui — 50 g
Kaip juos gaminu
1. Pirmiausia bulves nuskutu, supjaustau gabalėliais ir verdu pasūdytame vandenyje, kol suminkštėja. Vandenį nupilu, bulves sutrinu bulvių grūstuve ir palieku atvėsti. Čia man labai svarbu neskubėti: jei bulvės dar karštos, tešla vėliau būna lipnesnė ir reikalauja daugiau miltų.
2. Kol bulvės vėsta, lašinius supjaustau mažais gabalėliais, o svogūną susmulkinu kubeliais. Keptuvėje su trupučiu aliejaus apkepu lašinius iki gražaus auksinio atspalvio, tada sudedu svogūną ir kepu, kol jis suminkštėja. Man patinka, kai svogūnas tikrai tampa minkštas, nes būtent tada įdaras būna saldesnis ir švelnesnis.
3. Į atvėsintas bulves įmušu kiaušinius, įberiu druskos, pipirų ir, jei noriu, džiovinto česnako. Viską gerai išmaišau ir po truputį beriu miltus. Tų 350 g gali prireikti šiek tiek skirtingai, nes viskas priklauso nuo to, kiek drėgnos buvo bulvės, todėl žiūriu į konsistenciją, o ne aklai į gramus. Tešla turi likti minkšta, elastinga ir beveik nelipti prie rankų. Dar 50 g miltų pasilieku paviršiui pabarstyti.
4. Tada tešlą padalinu į keturias dalis, iš kiekvienos volioju volelį ir supjaustau gabalėliais. Šį kartą formuoju ne tradicinius pailgus kukulius, o grybus: kiekvieną gabalėlį susuku į rutuliuką ir prie jo prispaudžiu miltais pabarstytą stiklinio butelio kaklelį. Taip išgaunu gražią formą, o paviršius lieka tvarkingas. Jei matau, kad tešla dar šiek tiek lipni, prieš formuodama rankas ir lentelę papildomai pabarstau miltais.
Cezario salotas pagaliau gaminu namuose: naminis padažas su ančiuviais ir traški šoninė per 30 minučių
280 g miltų, 200 g grietinės ir du įdarai: Napoleono sausainiai trapūs nuo pirmo kąsnio
Moliūgą supjaustau vos 2 mm griežinėliais: štai kaip iškepu gardžius traškučius orkaitėje
3–4 burokėliai, agurkai ir kiaušiniai: Olgos salotas sujungia švelnus pieno padažas
2 burokėliai, vištiena ir sūris sluoksniais: salotos Karalienė dingsta greičiau nei atvėsta
Draugė paragavo šio padažo ir paprašė viso puodo: vokiški šniceliai, kuriuos gaminu svečiams5. Kukulius verdu verdančiame pasūdytame vandenyje. Kai jie iškyla į paviršių, verdu dar 2 min. Man ši vieta labai svarbi, nes per trumpai išvirtas vidus būna tarsi žalias, o per ilgai laikomi kukuliai gali pradėti irti. Todėl vos tik jie iškyla, laikau laiką rankoje ir nebeišeinu iš virtuvės.
6. Išvirtus kukulius atsargiai išimu į lėkštes ir uždedu ant viršaus lašinių bei svogūnų apkepą. Jei noriu, dar pabarstau šviežiais žalumynais. Valgyti juos geriausia šiltus, kai vidus dar minkštas, o lašiniai su svogūnu pasklinda po visą lėkštę ir sujungia visą skonį į vieną sotų kąsnį.
Keli mano virtuvės triukai, kad viskas pavyktų sklandžiai
Jeigu bulvės labai vandeningos, papildomų miltų gali prireikti daugiau, bet aš jų visuomet dedu po truputį. Geriau sustoti anksčiau ir turėti minkštą tešlą, negu perlenkti lazdą ir gauti kietus kukulius. Būtent dėl to aš visada pirmiausia stebiu, kaip tešla elgiasi rankose, o tik paskui sprendžiu, ar dar reikia miltų.
Formuodama grybus mėgstu, kad rutuliukai būtų maždaug vienodo dydžio. Tada jie išverda tolygiai ir gražiai atrodo lėkštėje. Jei kurį nors gabalėlį padarau kiek didesnį, jam tiesiog skiriu papildomą minutę ar dvi prieš išgriebiant iš puodo.
Dar viena smulkmena, kuri man labai padeda: lašinius kepu tik iki gražios aukso spalvos, bet jų neperkepu. Jei perdeginu, skonis tampa per aštrus, o svogūnas netenka savo saldumo. O kai viską iškart patiekiu ant karštų kukulių, kvapas virtuvėje būna toks, kad prie stalo visi susirenka dar prieš man baigiant dėti paskutinius šaukštus.
Šis patiekalas man patinka ir dėl to, kad jis labai atlaidus. Nereikia jokių įmantrių produktų, tik gerų bulvių, šiek tiek kantrybės ir noro pasigaminti jaukius pietus ar vakarienę. Jei noriu paprastesnio varianto, kartais apkepą pasidarau iš mažiau lašinių, bet skonio pagrindas lieka tas pats: minkšti bulviniai kukuliai ir kvapnus svogūnų bei lašinių sluoksnis.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kuo galiu pakeisti lašinius?
Jei lašinių namuose neturiu, kartais naudoju rūkyto kumpio ar šoninės gabalėlius, tik tada sumažinu papildomo aliejaus kiekį, nes riebalų būna daugiau. Skonis bus kitoks, bet vis tiek išliks sotus ir naminis.
Jei noriu visai švelnesnio varianto, galiu apsieiti vien su keptais svogūnais ir trupučiu sviesto, tačiau tada patiekalas jau nebus toks sodrus kaip su lašiniais. Man asmeniškai būtent ši dalis suteikia tą tradicinį, kaimišką charakterį.
Ką daryti, jei tešla limpa prie rankų?
Dažniausiai tai reiškia, kad bulvės buvo labai drėgnos arba dar per šiltos. Tada aš dedu miltus po vieną saują ir vis patikrinu, ar tešla jau tapo elastinga, bet ne kieta. Geriau sustoti anksčiau, nes per daug miltų vėliau jaučiasi valgyjant.
Labai padeda ir miltais pabarstytos rankos bei stalas. Aš taip pat stengiuosi, kad viskas vyktų ramiai: jei tešla paliekama kelioms minutėms pailsėti, ji dažnai susitvarko pati ir tampa daug malonesnė formuoti.
Ar šiuos kukulius galima pasiruošti iš anksto?
Man patogiausia juos gaminti tą pačią dieną, kai verdamos bulvės, nes tada tešla būna pati šviežiausia. Vis dėlto, jei reikia sutaupyti laiko, galiu pasiruošti bulvių masę ir įdarą atskirai, o formavimą bei virimą palikti paskutinei minutei.
Jei jau išviriau kukulius, juos galima trumpai palaikyti šaldytuve ir vėliau atsargiai pašildyti keptuvėje arba garuose. Tiesa, šviežiai išvirti jie vis tiek skaniausi, nes tada būna minkščiausi ir geriausiai sugeria lašinių bei svogūnų skonį.
Ar galima juos užšaldyti?
Taip, galima užšaldyti ir dar žalius, jau suformuotus kukulius. Aš juos pirmiausia paskleidžiu vienu sluoksniu, kad nesuliptų, o tik tada, kai sustingsta, sudedu į maišelį ar dėžutę. Taip vėliau patogu virti tiesiai iš šaldiklio.
Verdant iš šaldiklio, aš tiesiog leidžiu jiems iškilti ir dar šiek tiek palaikau puode, kol pilnai išverda. Svarbiausia neperkrauti puodo, nes tuomet jie gali sušilti netolygiai ir pradėti lipti vienas prie kito.
Su kuo geriausia patiekti šį patiekalą?
Man jie skaniausi su tais pačiais lašiniais ir svogūnais, nes šis derinys ir yra viso patiekalo esmė. Tačiau šalia labai tinka ir šaukštas grietinės, jei norisi minkštesnio, švelnesnio skonio.
Jei noriu, kad lėkštė atrodytų dar jaukiau, kartais įdedu ir šviežių žalumynų arba paprastas daržovių salotas. Tada sotumas lieka, bet skonis tampa gaivesnis ir lengviau suvalgomas net vėlyvesnę vakarienę.
