Pirmą kartą tikras Cezario salotas valgiau ne restorane, o draugės virtuvėje, kai ji grįžo iš darbo Londone ir pažadėjo parodyti, „kaip jas ten daro“. Nustebau, kad ji nepirko jokio buteliuko su padažu: į indą įspaudė citrinos, sudėjo kelias ančiuvių filė, šaukštą majonezo, sutarkavo sūrio ir viską sutrynė per kelias minutes. Tą vakarą supratau, kad Cezario salotų skonį lemia ne vištiena ir net ne skrebučiai, o būtent padažas.
Turinys (7)
Nuo tada jas gaminu namuose bent kartą per mėnesį. Per kelerius metus šiek tiek pakeičiau proporcijas: dalį majonezo pakeičiau graikišku jogurtu, kad padažas būtų lengvesnis, o vištienos krūtinėlę pradėjau perpjauti išilgai, kad ji iškeptų per kelias minutes ir liktų sultinga. Dabar tai mano patikimiausias receptas, kai norisi sočių, bet ne sunkių pietų.
Kodėl šios salotos visada pavyksta
Gerose Cezario salotose turi susitikti keli skirtingi pojūčiai: traškūs romaninių salotų lapai, šilta ir sultinga vištiena, sūrios sūrio drožlės, traškūs skrebučiai ir kremiškas, šiek tiek rūgštokas padažas. Jei kurio nors iš šių elementų trūksta, salotos tampa tiesiog „salotomis su vištiena“.
Todėl kiekvieną dalį ruošiu atskirai ir sujungiu tik prieš pat patiekdama. Tai neužima daug laiko, bet būtent dėl to lapai nesuglemba, o skrebučiai lieka traškūs iki paskutinio kąsnio.
Ką naudoju dviem porcijoms
- 1 vištienos krūtinėlė (apie 350–400 g)
- 1 čiabatos bandelė arba 2 riekės baltos duonos
- ½ didelės romaninių salotų galvos
- 2 griežinėliai karšto rūkymo kiaulienos šoninės (nebūtina)
- 4 valg. š. smulkiai tarkuoto kietojo sūrio (parmezano arba džiugo)
- 2 valg. š. alyvuogių aliejaus
- Gabalėlis sviesto
- Druska, juodieji pipirai, saldžioji paprika ir džiovintas česnakas vištienai
Padažui
- ⅓ stiklinės majonezo
- ¼ stiklinės graikiško jogurto
- 2 valg. š. tarkuoto kietojo sūrio
- 3 ančiuvių filė
- 1 česnako skiltelė
- 1–2 valg. š. šviežių citrinos sulčių
- ⅓ arb. š. Vorčesterio padažo
- Žiupsnelis juodųjų pipirų
Kaip gaminu žingsnis po žingsnio
1. Vištienos krūtinėlę perpjaunu išilgai į dvi plonesnes dalis. Jei viena pusė storesnė, ją lengvai išmušu per maistinę plėvelę, kad visa mėsa būtų vienodo storio. Apšlakstau šaukštu aliejaus, pabarstau druska, pipirais, paprika ir česnaku, įtrinu ir palieku bent 15 minučių. Jei turiu laiko, marinuoju šaldytuve per naktį – tada vištiena būna dar skanesnė.
2. Kol vištiena marinuojasi, paruošiu padažą. Į aukštą indą sudedu majonezą, jogurtą, sūrį, ančiuvius, nuluptą česnaką, citrinos sultis ir Vorčesterio padažą. Sutrinu trintuvu iki vientisos masės ir paragauju. Jei padažas per tirštas, įpilu šaukštą vandens, jei per švelnus – dar šlakelį citrinos.
3. Čiabatą supjaustau maždaug 2 cm kubeliais, apšlakstau likusiu aliejumi, pabarstau žiupsneliu druskos ir pipirų. Paskrudinu sausoje keptuvėje ant vidutinės ugnies, vis pamaišydama, kol kubeliai tampa auksiniai ir traškūs. Taip pat juos galima paskrudinti orkaitėje 180 °C temperatūroje apie 8–10 minučių.
4. Šoninę supjaustau juostelėmis ir pačirškinu sausoje keptuvėje, kol ji tampa traški. Sudedu ant popierinio rankšluosčio, kad susigertų riebalai.
5. Keptuvėje įkaitinu šlakelį aliejaus ant vidutinės–stiprios ugnies ir kepu vištieną po 3–4 minutes iš kiekvienos pusės. Kepimo pabaigoje įdedu gabalėlį sviesto ir šaukštu apšlakstau juo mėsą. Iškeptą vištieną perkeliu ant lentelės ir palieku pailsėti 5 minutes, tik tada pjaustau juostelėmis.
6. Romaninių salotų lapus atskiriu, nuplaunu ir labai gerai nusausinu – geriausia salotų džiovykle. Sausus lapus suplėšau rankomis į didesnius gabalus.
7. Didesniame dubenyje lapus išmaišau su dviem trimis šaukštais padažo, kad visi būtų lengvai padengti. Sudedu į lėkštes, ant viršaus dedu vištienos juosteles, šoninę ir skrebučius, apšlakstau likusiu padažu ir pabarstau sūriu. Patiekiu iš karto.
Mano patarimai
Svarbiausia taisyklė – sausi salotų lapai. Net keli vandens lašai atskiedžia padažą ir lapai greitai suglemba. Todėl lapus nusausinu kruopščiau nei bet kurioms kitoms salotoms.
Ančiuvių nebijokite, net jei jų nemėgstate atskirai. Sutrinti padaže jie neatrodo kaip žuvis, o tiesiog suteikia sūrumo ir gilaus skonio. Jei visai jų nenorite, įdėkite daugiau sūrio ir šiek tiek daugiau Vorčesterio padažo.
Su kuo patiekiu
Šios salotos man yra pilnas patiekalas, todėl jokio garnyro prie jų nereikia. Dažniausiai patiekiu jas pietums su stikline šalto vandens su citrina arba gaiviu naminiu limonadu, o svečiams – su lengvu baltuoju vynu.
Jei ruošiu didesnei kompanijai, salotas sudedu į didelį plokščią dubenį, o papildomo padažo ir skrebučių pastatau šalia. Taip kiekvienas įsideda tiek, kiek nori, o skrebučiai išlieka traškūs net ir po pusvalandžio ant stalo.
DUK
Ar galima Cezario salotas pasigaminti iš anksto?
Atskiras dalis – taip. Padažą galima paruošti dieną anksčiau ir laikyti sandariai uždarytą šaldytuve, skrebučius – sausame inde kambario temperatūroje, o vištieną iškepti ir atvėsinti.
Tačiau sumaišyti salotas verta tik prieš pat patiekiant. Padaže pastovėję lapai praranda traškumą, o skrebučiai sudrėksta.
Kuo pakeisti parmezaną?
Puikiai tinka lietuviškas džiugas ar kitas kietasis, ilgai brandintas sūris. Svarbu, kad jis būtų sūrus ir gerai tarkuotųsi, nes būtent toks sūris suteikia padažui charakterio.
Minkšti sūriai šioms salotoms netinka – jie neturi tokio ryškaus skonio ir padažas tampa blankus.
Ar būtina dėti šoninės?
Ne, klasikinėse Cezario salotose šoninės nėra. Aš ją dedu tada, kai noriu sotesnio patiekalo, nes ji suteikia traškumo ir rūkyto aromato.
Jei norite lengvesnio varianto, šoninę galite praleisti arba pakeisti keliais virtais kiaušiniais.
Kiek laiko galima laikyti padažą?
Šaldytuve sandariame inde padažą laikau iki dviejų dienų. Prieš naudodama visada jį išmaišau, nes jogurtas gali šiek tiek atsiskirti.
Jei padažą gaminate su žaliu kiaušinio tryniu, kaip klasikiniame recepte, jį suvartokite tą pačią dieną.























