Kai obuolių prisirenka tiek, kad dubenys jau nebetelpa ant virtuvės stalo, pirmoji mintis paprastai būna obuolienė, džemas ar pyragas. Aš ir pati ilgą laiką sukdavausi tame pačiame rate, kol vieną rudenį panorau visai kitokio rezultato – ne skaidraus džemo ir ne tirštos obuolienės, o glotnaus kremo, kurį būtų galima kabinti šaukštu ir tepti ant dar šilto blyno.
Turinys (7)
Taip mano virtuvėje atsirado obuolių kremas su kondensuotu pienu. Iš pirmo žvilgsnio derinys skamba labai saldžiai, tačiau pasirinkus rūgštesnius obuolius atsiranda būtent tas balansas, dėl kurio norisi paragauti dar kartą.
Įdomiausia akimirka ateina pačioje pabaigoje. Išvirti ir sutrinti obuoliai dar primena paprastą vaisių tyrę, bet įmaišius kondensuotą pieną spalva pašviesėja, tekstūra tampa kremiškesnė, o skonis pasikeičia beveik neatpažįstamai. Atvėsusi masė dar labiau sutirštėja, todėl puikiai tinka ne tik prie blynų ar varškėčių, bet ir pyragėlių įdarui, sluoksniuoti kepiniams ar tiesiog tepti ant skrudintos duonos.
Vienintelis dalykas, kurį čia vertinu rimtai, – laikymas, nes dėl pieno produkto tai nėra klasikinis konservas, kurį saugiai padėtume į virtuvės spintelę iki pavasario.
Ingredientai
- 2 kg jau nuluptų ir nuo sėklalizdžių išvalytų obuolių
- 400–500 g cukraus
- 1 skardinė saldinto kondensuoto pieno, apie 370 g
- 100 ml vandens
- 10 g vanilinio cukraus, jei norisi
Kaip gaminu žingsnis po žingsnio
Obuolius nulupu, išpjaunu sėklalizdžius ir tik tada pasveriu reikalingus 2 kilogramus. Supjaustau nedideliais panašaus dydžio gabalėliais ir sudedu į puodą storesniu dugnu, nes vėliau masė taps tiršta ir ją reikės saugoti nuo prisvilimo. Supilu 100 ml vandens, uždengiu ir kaitinu ant nedidelės ugnies maždaug 25–35 minutes. Per tą laiką obuoliai turi visiškai suminkštėti ir lengvai suirti paspaudus šaukštu.
Kai vaisiai jau minkšti, puodą trumpam patraukiu nuo kaitros ir viską sutrinu elektriniu trintuvu iki visiškai glotnios tyrės. Būtent šiame etape verta neskubėti, nes nuo to priklauso galutinė kremo tekstūra – kuo mažiau liks obuolių gabalėlių, tuo labiau rezultatas primins desertinį kremą, o ne įprastą obuolienę. Suberiu cukrų ir, jei naudoju, vanilinį cukrų. Grąžinu puodą ant mažos kaitros ir verdu dar apie 10 minučių nuolat pamaišydama, ypač per dugną ir kampus.
Birutė ištraukė iš orkaitės pilną skardą ir pasidalijo šeimos sausainių receptu: „Tokius kepdavo dar mano mama“
Mėsos atskirai nebekepu – sudedu su bulvėmis į vieną formą ir vakarienė pati iškepa orkaitėje
Saliamį sutarkavau kartu su sūriu ir suvyniojau į sluoksniuotą tešlą – rezultatas nuo skardos dingo dar šiltasTada ateina ingredientas, kuris viską pakeičia – kondensuotas pienas. Jį supilu į karštą obuolių tyrę ir kruopščiai išmaišau, kol masė tampa vienodos spalvos ir konsistencijos. Kaitinu ant silpnos ugnies, leidžiu kremui lengvai užvirti ir nuo to momento verdu dar maždaug 5–7 minutes. Ilgai virti nereikia, nes tikslas nėra dar labiau nugarinti obuolius, o tiesiog gerai sujungti visus ingredientus.
Paruoštą kremą supilu į labai švarius karščiui atsparius stiklainius ar kitus sandarius indelius. Palieku atvėsti, o tada perkeliu į šaldytuvą. Atvėsusi masė sutirštėja pastebimai labiau nei puode, todėl nereikia išsigąsti, jei karšta ji atrodo kiek skystesnė. Man skaniausia jos konsistencija būna kitą dieną, kai obuolių rūgštelė ir pieniškas saldumas jau būna visiškai susijungę.
Svarbiausi patarimai iš mano patirties
Šiam kremui sąmoningai renkuosi ne pačius saldžiausius obuolius. Rūgštesnės ar saldžiarūgštės veislės daug geriau atsveria ir cukrų, ir saldintą kondensuotą pieną, todėl galutinis skonis nėra vien cukrinis. Jei obuoliai labai saldūs, laikyčiausi apatinės recepte nurodyto cukraus ribos. Su rūgštesniais vaisiais galima naudoti daugiau, bet pirmiausia įvertinu pačių obuolių skonį.
Dar viena svarbi detalė – puodo dugnas ir kaitra. Kai obuoliai sutrinami, masė tampa tiršta ir jau nebecirkuliuoja taip laisvai kaip vandeningas kompotas, todėl gali pradėti svilti nepastebimai. Dėl to po sutrynimo nepalieku puodo vieno ir maišau reguliariai. Ypač atidi būnu po kondensuoto pieno įmaišymo, nes šiame etape stipri kaitra visiškai nereikalinga.
Dažniausios klaidos
Viena dažniausių klaidų – tikėtis, kad kremas dar puode bus toks tirštas, kaip atvėsęs. Bandant jį pernelyg ilgai virti galima gauti per saldžią, sunkią masę arba tiesiog prisvilinti dugną. Karštas kremas natūraliai atrodo skystesnis, o vėsdamas sutvirtėja. Todėl laikausi trumpesnio virimo po kondensuoto pieno įmaišymo ir leidžiu temperatūrai atlikti likusią darbo dalį.
Kita problema atsiranda, kai obuoliai sutrinami nepakankamai. Maži vaisių gabalėliai skoniui nepakenks, bet tada gausime ne tokį glotnų kremą, kokio siekiame šiame recepte. Jei noriu ypač švelnios tekstūros, trinu ilgiau ir prieš tęsdama virimą patikrinu kelis šaukštus masės. Tai nedidelė detalė, tačiau būtent ji labiausiai atskiria šį kremą nuo paprastos obuolienės.
Kaip laikyti ir kiek išsilaiko
Šito kremo nelaikau kambario temperatūroje ir nestatau į sandėliuką kaip įprastos obuolienės. Recepte yra kondensuoto pieno, o pieno produktai nėra tinkami savavališkai namuose konservuoti ilgam laikymui lentynoje. Vien tai, kad labai karšta masė supilta į sterilų stiklainį ir dangtelis įsitraukė, dar nereiškia, kad produktas tapo saugiu ilgalaikiu konservu. Todėl atvėsusius indelius laikau šaldytuve ir gaminu tokiu kiekiu, kurį galėsime suvartoti per trumpesnį laiką.
Jeigu obuolių turiu labai daug ir noriu šį skonį išsaugoti ilgesniam laikui, man praktiškesnis sprendimas yra kremą užšaldyti nedidelėmis porcijomis tinkamuose šaldymo indeliuose. O jei tikslas yra obuolių atsargas laikyti paprastoje vėsioje spintelėje ar rūsyje, tada renkuosi patikrintą konservavimo receptą be pieno produktų. Taip nereikia rizikuoti vien dėl to, kad norisi paruošti daugiau stiklainėlių iš karto.
Su kuo skaniausia valgyti
Pirmą indelį beveik visada atidarau prie lietinių. Šiltas blynas ir šaltas, tirštas obuolių kremas man yra pats geriausias derinys, nes viena tekstūra papildo kitą. Jis taip pat labai tinka prie varškėčių, mažų purių blynelių, kruasanų ar baltos skrudintos duonos. Jei kremą naudoju pyragėlių ar kitų kepinių įdarui, dedu jo saikingai, nes šildomas jis vėl šiek tiek suminkštėja.
Dar vienas mano mėgstamas būdas – šaukštą kremo įmaišyti į natūralų jogurtą ar varškę. Tada nereikia papildomo cukraus, o obuolių skonis lieka aiškiai juntamas. Kartais atrodo, kad pagaminau tris indelius skirtingiems tikslams – vieną blynams, vieną kepiniams, vieną desertams. Praktikoje pirmasis dažniausiai baigiasi dar nespėjus rimtai pagalvoti apie kitus du.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima naudoti pirktinę obuolių tyrę?
Galima, jei ji natūrali, be papildomų tirštiklių ir nėra jau stipriai pasaldinta. Tokiu atveju cukraus kiekį reikėtų koreguoti pagal skonį, nes priešingu atveju kremas gali tapti pernelyg saldus. Tekstūra taip pat priklausys nuo to, kiek vandeninga yra pati tyrė.
Ar galima sumažinti cukraus kiekį?
Taip, ypač jei obuoliai saldūs, nes kondensuotas pienas pats turi daug cukraus. Tačiau recepte cukrus veikia ne tik skonį – jis keičia ir galutinę konsistenciją, todėl labai stipriai sumažinus jo kiekį rezultatas gali būti kiek kitoks. Jei noriu mažiau saldaus varianto, pirmiausia renkuosi rūgštesnius obuolius ir naudoju mažesnę nurodyto kiekio ribą.
Ar šį kremą galima laikyti sandėliuke kaip obuolienę?
Ne, tokio varianto nerekomenduočiau. Dėl kondensuoto pieno tai nėra įprastas vaisių konservas, kuriam automatiškai tiktų tradicinis karštas supilstymas į stiklainius. Šį kremą laikau šaldytuve arba užšaldau porcijomis, o ilgalaikiam laikymui kambario temperatūroje renkuosi patikrintą receptą be pieno produktų.
