Šį desertą labiausiai mėgstu tomis dienomis, kai norisi tikro torto, bet mintis apie biskvitų kepimą, vėsinimą ir sluoksniavimą visai nevilioja. Pirmą kartą gamindama kokosų sūrio tortą be kepimo tikėjausi tiesiog paprasto šalto deserto, tačiau po nakties šaldytuve tekstūra mane maloniai nustebino. Sausainių pagrindas liko tvirtas ir lengvai traškus, o virš jo esantis kremas buvo toks švelnus, kad pjūvis atrodė tvarkingas, nors burnoje sluoksnis beveik tirpo.
Turinys (9)
Nuo tada supratau, kad šiame recepte skubėti neverta. Aktyvaus darbo tėra apie pusvalandį, bet tortui reikia kelių valandų ramybės šaldytuve, todėl dažniausiai jį ruošiu vakare kitai dienai.
Taip nereikia tikrinti kas pusvalandį, ar jau sustingo, o ryte belieka nuimti formos kraštą, apibarstyti kokosais ir supjaustyti.
Ingredientai
Pagrindui
- 250 g sviestinių sausainių
- 100 g sviesto
- 2 valg. š. kokosų drožlių
Kremui
- 500 g natūralaus kreminio sūrio
- 300 ml 33 % riebumo grietinėlės
- 120 g cukraus pudros
- 150 ml kokosų pieno
- 12 g želatinos
- 60 ml šalto vandens
- 1 arbat. š. vanilinio cukraus
- 50 g kokosų drožlių
Papuošimui
- 30–40 g kokosų drožlių
- kokoso gabalėlių arba migdolų plokštelių, nebūtina
Kaip gaminu žingsnis po žingsnio
Pirmiausia pasiruošiu 20–22 cm skersmens išardomą formą. Sausainius susmulkinu iki smulkių trupinių, sumaišau su ištirpintu sviestu ir dviem šaukštais kokosų drožlių. Masė turi priminti drėgną smėlį – suspaudus tarp pirštų ji turi laikytis, bet nebūti skysta.
Trupinius suberiu į formą ir stiklinės dugnu stipriai prispaudžiu. Man patinka padaryti ne tik lygų dugną, bet ir vos pakelti kraštelius, nes tada tortas atrodo gražiau išėmus iš formos. Pagrindą dedu į šaldytuvą maždaug 20–30 minučių, kad sviestas sustingtų.
Tešlą užmaišau vakare ir iki ryto apie ją pamirštu – ryte prikepu visą kalną purių blynelių
1 kg paprikos pirmiausia apkepu keptuvėje – po to marinatas ją pakeičia neatpažįstamai
vandutė parodė, kodėl suformuotų spurgų iškart nekepa – po 20 minučių jos pasikeičia akyse
Virga į kubilą sudėjo ne pjaustytas kopūstu galvas – žiemą jų lapai tapo tikru atradimu
Bulvytes sudėjote per tankiai? Štai kodėl orkaitėje jos minkštėja, o ne skrunda
900 g kreminio sūrio, obuoliai ir karamelė – iš šio pyrago išeina net 12–14 gabalėliųTuo metu želatiną užpilu 60 ml šalto vandens ir palieku maždaug 10 minučių išbrinkti. Išbrinkusią želatiną labai atsargiai pašildau, kol ji visiškai ištirpsta, tačiau neužverdu. Čia neskubu, nes perkaitinta želatina gali prasčiau stingdyti, o supilta tiesiai į labai šaltą kremą kartais sušoka mažais gumulėliais.
Kreminį sūrį sumaišau su cukraus pudra ir vaniliniu cukrumi iki lygios masės. Supilu kokosų pieną ir dar kartą trumpai išmaišau. Jei kokosų pienas skardinėje būna atsiskyręs į tirštesnę ir skystesnę dalį, prieš matuodama jį gerai išmaišau.
Atskirame dubenyje labai šaltą grietinėlę išplaku iki minkštų putų. Ji turi jau laikyti formą, tačiau dar nebūti kieta ir grūdėta. Plaktą grietinėlę dalimis mentele įmaišau į kreminio sūrio masę, kad kremas išliktų purus.
Prieš pilant želatiną darau vieną dalyką, kuris man padėjo išvengti nemalonių gumulėlių. Į ištirpintą, jau nekarštą želatiną įmaišau kelis šaukštus paruošto kremo ir tik tada plona srovele viską supilu atgal į pagrindinį dubenį. Nuolat maišau, kol masė tampa visiškai vientisa.
Galiausiai suberiu 50 g kokosų drožlių. Paruoštą kremą supilu ant atšaldyto sausainių pagrindo, išlyginu paviršių ir lengvai stuksteliu formą į stalą, kad neliktų didesnių oro ertmių. Viršų apibarstau dalimi kokosų drožlių.
Tortą dedu į šaldytuvą mažiausiai 5–6 valandoms, tačiau geriausią rezultatą gaunu palikusi per naktį. Kitą dieną kremas būna visiškai stabilus, bet vis dar labai švelnus. Formos kraštą nuimu tik tada, kai esu tikra, kad tortas gerai sustingęs.
Kodėl šį tortą dažniausiai gaminu iš vakaro
Anksčiau su desertais be kepimo vis norėdavau paskubėti ir patikrinti juos po kelių valandų. Rezultatas dažniausiai būdavo tas pats – kremas dar minkštas, peilis jį tempia, o pjūvis atrodo netvarkingas. Su šiuo tortu pagaliau nustojau skubėti ir pradėjau jį ruošti vakare.
Per naktį sausainių pagrindas gerai sutvirtėja, želatina stabilizuoja kremą, o kokosų skonis tampa ryškesnis. Ryte tortas jau būna toks, kad galima ramiai perkelti ant lėkštės ir gražiai pjaustyti. Man tai daug patogiau nei bandyti pagreitinti procesą šaldiklyje.
Kaip išgaunu tikrai švelnų kremą
Didžiausias skirtumas atsiranda nuo grietinėlės plakimo. Jei ją perplaku, kremas praranda švelnumą ir gali tapti kiek grūdėtas. Todėl sustoju ties minkštomis putomis ir toliau viską jungiu mentele.
Kreminį sūrį taip pat tik trumpai išmaišau su cukraus pudra. Ilgas agresyvus plakimas čia nereikalingas. Kuo mažiau nereikalingo plakimo, tuo lygesnė ir malonesnė galutinė tekstūra.
Svarbiausi patarimai iš mano patirties
Želatinos niekada nepilu tiesiai iš labai šilto indo į ledinį kremą. Pirmiausia sulyginu temperatūrą keliais šaukštais kremo, o tik tada viską sujungiu. Šitas mažas žingsnis man yra vienas svarbiausių, nes būtent dėl jo kremas lieka lygus.
Taip pat renkuosi riebesnį kokosų pieną, nes jo skonis sodresnis ir geriau jaučiamas deserte. Jei kokosų aromatas labai švelnus, galima įmaišyti šaukštą kokosų pastos, tačiau jos nėra būtina dėti. Pats tortas ir be papildomų priedų turi ryškų, bet neįkyrų kokosų skonį.
Dar pastebėjau, kad kokosų drožlių nereikia berti per daug vien todėl, kad tai kokosinis tortas. Jei jų kreme bus per daug, tekstūra taps sausesnė ir grubesnė. Man 50 g į kremą ir plonas sluoksnis ant viršaus yra pats maloniausias balansas.
Dažniausios klaidos
Dažniausia klaida – želatiną užvirti. Jai tereikia ištirpti, todėl kaitinu švelniai ir nuimu nuo karščio iš karto, kai nebelieka granulių. Kita klaida – pilti ją tiesiai į labai šaltą kremą, nes tuomet ji gali sustingti dar nespėjusi tolygiai pasiskirstyti.
Taip pat neverta skubėti nuimti formos. Jei tortas šaldytuve stovėjo tik kelias valandas ir centras dar juda, jam tiesiog reikia daugiau laiko. Desertas be kepimo dažniausiai nepakenčia skubėjimo, bet už kantrybę atsidėkoja labai gražiu pjūviu.
Kaip laikyti ir kiek išsilaiko
Paruoštą kokosų sūrio tortą laikau šaldytuve, geriausia uždengtą, kad neprisigertų kitų produktų kvapų. Skaniausias jis pirmas 2–3 dienas, kai pagrindas dar išlaiko malonią tekstūrą, o kremas išlieka šviežias ir purus.
Kambario temperatūroje ilgai nelaikau, nes deserte yra grietinėlės ir kreminio sūrio. Iš šaldytuvo išimu tik prieš pat patiekdama ir tai ypač svarbu šiltuoju metų laiku.
Su kuo skaniausia valgyti
Man šis tortas skaniausias tiesiog su kava, nes papildomų padažų jam nelabai reikia. Jei noriu gaivesnio kontrasto, prie gabalėlio dedu kelias avietes, braškes arba šiek tiek mangų. Vaisių rūgštelė labai gražiai subalansuoja sodrų kremą ir kokosų aromatą.
Puošimui dar kartais naudoju lengvai paskrudintas migdolų plokšteles. Jos suteikia daugiau traškumo ir gražiai dera su sausainių pagrindu, tačiau patį tortą vis tiek palieku pagrindiniu akcentu.
O jūs kokosų desertus mėgstate labai ryškius, ar tokius švelnius, kur kokosų skonis tik papildo kreminį sluoksnį? Parašykite komentaruose.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima gaminti be želatinos?
Šiame recepte želatina padeda tortui išlaikyti taisyklingą pjūvį, todėl jos tiesiog atsisakius kremas bus gerokai minkštesnis. Norint naudoti kitą stingdiklį, receptą reikėtų perskaičiuoti pagal konkretaus produkto instrukciją.
Ar galima vietoje kreminio sūrio naudoti maskarponę?
Galima, tačiau tortas taps riebesnis ir švelnesnis. Kreminis sūris suteikia lengvos rūgštelės, kuri man labai patinka prie saldaus kokosų skonio.
Kodėl kreme atsirado želatinos gumulėlių?
Dažniausiai taip nutinka dėl didelio temperatūrų skirtumo. Jei šilta želatina iš karto patenka į labai šaltą kremą, ji gali pradėti stingti akimirksniu. Todėl pirmiausia ją sumaišau su keliais šaukštais kremo ir tik tada pilu į visą masę.
Kiek laiko tortą būtina šaldyti?
Mažiausiai 5–6 valandas, tačiau aš beveik visada palieku per naktį. Tuomet kremas būna stabiliausias, o tortas pjaustosi daug gražiau.
Kaip gauti labai lygų pjūvį?
Peilį trumpam įmerkiu į karštą vandenį, tada gerai nusausinu ir pjaunu vieną gabalėlį. Po kiekvieno pjūvio ašmenis nuvalau ir procedūrą pakartoju.
