Kai rudenį moliūgai jau būna gerai sunokę, dalį jų būtinai sunaudoju naminėms sultims. Jos išeina ryškios, tirštos ir švelnios, o konsistenciją galiu lengvai reguliuoti pagal savo skonį.
Turinys (6)
Apelsinai suteikia malonaus aromato ir gaivumo, citrina subalansuoja saldumą, todėl moliūgo skonis niekur nedingsta. Man tai vienas paprasčiausių būdų sunaudoti didesnį moliūgą, kai sriubų ir kepinių jau būna gana.
Naminės moliūgų sultys su apelsinais ir citrina
Šiame recepte nėra sudėtingų etapų – moliūgą išverdu iki visiško minkštumo, sutrinu, pagardinu citrusinių vaisių sultimis ir cukrumi. Jei noriu tirštesnio gėrimo, vandens papildomai nepilu, o jeigu patinka skystesnės sultys, konsistenciją pakoreguoju karštu vandeniu.
Cukraus kiekio taip pat nelaikau nekintama taisykle, nes vieni moliūgai būna labai saldūs, o kiti gerokai neutralesnio skonio. Paruoštas sultis laikau šaldytuve, o didesnį kiekį patogiausia užšaldyti porcijomis.
Ingredientai
- 3 kg nulupto ir nuo sėklų išvalyto moliūgo minkštimo;
- 2–2,5 l vandens;
- 250–350 g cukraus arba pagal skonį;
- 2 apelsinai;
- 1 citrina.
Kaip gaminu žingsnis po žingsnio
Pirmiausia moliūgą nulupu, pašalinu sėklas bei minkštą pluoštinę dalį, o minkštimą supjaustau nedideliais, panašaus dydžio gabalėliais. Sudedu juos į pakankamai didelį puodą ir užpilu vandeniu. Užvirus sumažinu kaitrą ir verdu maždaug 20–25 minutes, kol moliūgo gabalėliai tampa visiškai minkšti ir juos lengva sutraiškyti šaukštu.
Puodo turinį atsargiai sutrinu panardinamuoju trintuvu iki vientisos masės. Stengiuosi nepalikti didesnių moliūgo gabalėlių, nes tuomet gėrimo konsistencija būna daug malonesnė. Šiuo metu įvertinu tirštumą – jei masė man atrodo per tiršta, įpilu šiek tiek karšto vandens ir dar kartą gerai išmaišau.
Iš apelsinų ir citrinos išspaudžiu sultis ir supilu jas į sutrintą moliūgą. Suberiu maždaug 250 g cukraus, išmaišau ir paragauju, o likusį cukrų dedu tik tada, jei jo tikrai reikia. Taip daug lengviau išgauti malonų skonį, nes natūralus skirtingų moliūgų saldumas gali labai skirtis.
Puodą vėl užkaitinu ir nuolat pamaišydama leidžiu masei užvirti. Užvirus paverdu dar kelias minutes, kad cukrus visiškai ištirptų ir skoniai susijungtų. Tirštas sultis svarbu maišyti, ypač prie puodo dugno, nes moliūgų tyrė gali lengvai pradėti svilti.
Svarbiausi patarimai iš mano patirties
Šioms sultims labiausiai mėgstu gerai sunokusį, ryškios spalvos ir natūraliai saldų moliūgą. Kuo skanesnis pats moliūgas, tuo mažiau cukraus paprastai prireikia. Todėl visų 350 g cukraus iš karto nesuberiu – pradedu nuo mažesnio kiekio ir saldumą pakoreguoju tik paragavusi.
Citrusinių vaisių sultis taip pat geriausia spausti šviežias. Apelsinas suteikia malonaus aromato, tačiau jo nėra tiek daug, kad visiškai užgožtų moliūgą. Citrina man čia ypač patinka dėl rūgštelės, kuri neleidžia tirštam ir saldžiam gėrimui tapti pernelyg prėskam.
Jeigu šeimoje vieni mėgsta tirštesnes, o kiti skystesnes sultis, viso puodo stipriai neskiedžiu. Palieku koncentraciją tirštesnę, o pilstydama į stiklines prireikus įpilu šiek tiek vandens. Taip lengviau kiekvienam prisitaikyti gėrimą pagal savo skonį.
Dažniausios klaidos
Viena dažniausių klaidų – cukrų suberti visą iš karto. Jei moliūgas labai saldus, 350 g gali būti daugiau, nei norisi, todėl cukrų visada dedu palaipsniui. Kita klaida – nepakankamai išvirti moliūgą, nes kietesnius gabalėlius sunkiau sutrinti iki visiškai vientisos ir švelnios konsistencijos.
Taip pat nepalieku tirštų sulčių verdančių be priežiūros. Sutrintas moliūgas yra gerokai tirštesnis už įprastas vaisių sultis, todėl kaitinant masę reikia reguliariai maišyti. Ypač perbraukiu šaukštu ar mentele per puodo dugną, kad tirštėjanti tyrė nepradėtų svilti.
Kaip laikyti ir kiek išsilaiko
Pagal šį receptą paruoštas sultis po atvėsinimo supilu į švarius, sandariai uždaromus indus ir laikau šaldytuve. Kadangi tai nėra specialiai ilgalaikiam konservavimui patikrintas receptas, vien karštų sulčių supilstymo į stiklainius nelaikau pagrindu laikyti jas kambario temperatūroje visą žiemą. Patogiausia pasiruošti tokį kiekį, kurį šeima
