Vieną šeštadienį su mama nutarėme gaminti naminius cepelinus. Ji pasirūpino bulvėmis, o man patikėjo paruošti mėsos įdarą, nes, kaip pati sakė, „su mėsmale juk kiekviena susitvarkys“. Iš pradžių viskas atrodė puikiai, tačiau vos pradėjau malti kiaulieną, supratau, kad šiandien lengvos dienos nebus.
Turinys (10)
- Kodėl mėsmalė ne mala, o traiško mėsą?
- Ką pirmiausia patikrinu prieš galąsdama mėsmalės peilį?
- Kokių priemonių gali prireikti peiliui atnaujinti?
- Kaip atsargiai atnaujinu mėsmalės peilio darbinį paviršių?
- Kodėl būtina apžiūrėti ir mėsmalės sietelį?
- Ką darau po galandimo?
- Svarbiausi patarimai iš mano patirties
- Dažniausios klaidos galandant mėsmalės peilį
- Kaip prižiūrėti mėsmalę, kad peilis ilgiau išliktų tinkamas naudoti?
- Dažniausiai užduodami klausimai
Vietoj gražaus faršo pro sietelio skylutes lindo suspausta, į košę panaši mėsa, o aplink sraigtą ėmė vyniotis gyslos. Mama pažvelgė į mano pastangas ir nusijuokė: „Dukra, mes čia cepelinus darome ar mėsai masažą atliekame?“
Prisipažinsiu, pirmoji mintis buvo pirkti naują mėsmalę, nes atrodė, kad senoji jau visai pavargo. Tačiau mama pasiūlė pirmiausia ją išardyti ir patikrinti peilį bei metalinį sietelį. Pasirodo, šios dvi detalės turi glaudžiai liestis, kad mėsa būtų pjaunama, o ne tiesiog spaudžiama pro skylutes.
Kai kurių senesnių rankinių mėsmalių metalines detales galima labai atsargiai atnaujinti, tačiau tai nėra universalus sprendimas visiems prietaisams. Nuo tada žinau, kad prieš kaltindama variklį ar pirkdama naują peilį pirmiausia turiu suprasti, kodėl mėsmalė nebeatlieka savo darbo.
Kodėl mėsmalė ne mala, o traiško mėsą?
Dažniausiai problema atsiranda tada, kai mėsmalės peilis nebegali tinkamai pjauti mėsos prie sietelio paviršiaus. Peilis ir sietelis veikia kaip viena pjovimo sistema, todėl svarbu ne tik aštrūs kraštai, bet ir geras jų tarpusavio prigludimas. Jeigu peilio darbinė pusė nelygi, sietelis susidėvėjęs arba detalės netinkamai sumontuotos, mėsa gali būti ne pjaustoma, o traiškoma. Tuomet faršas tampa lipnus, mėsmalė kemšasi, o darbas užtrunka gerokai ilgiau.
Tačiau atšipęs peilis nėra vienintelė priežastis. Panašiai nutinka, kai mėsa per šilta, joje daug kietų sausgyslių arba į mėsmalę dedami pernelyg dideli gabalai. Kartais pakanka neteisingai įstatyti peilį arba nepakankamai pritvirtinti sietelio laikiklį, kad malimo kokybė suprastėtų. Todėl prieš griebdamasi švitrinio popieriaus visada patikrinu paprastesnius dalykus.
Ką pirmiausia patikrinu prieš galąsdama mėsmalės peilį?
Pirmiausia įsitikinu, kad mėsmalė išjungta, o elektrinį prietaisą būtinai atjungiu nuo elektros tinklo. Tuomet išardau malimo mechanizmą pagal gamintojo nurodymus ir apžiūriu peilį, sietelį bei sraigtą. Patikrinu, ar tarp detalių neliko apsivijusių gyslų, mėsos likučių ar kitų nešvarumų. Kartais vien kruopštaus išvalymo ir teisingo surinkimo pakanka, kad mėsmalė vėl pradėtų normaliai veikti.
Ypač svarbu patikrinti peilio kryptį. Daugelyje įprastų mėsmalių plokščioji pjovimo peilio pusė turi būti nukreipta į sietelį, tačiau visada verta vadovautis konkretaus modelio instrukcija. Jeigu peilis sumontuotas atvirkščiai, mėsa gali būti spaudžiama, o ne pjaunama. Taip pat apžiūriu, ar peilio kraštai nenuskilę ir ar ant metalinių paviršių nėra gilių įbrėžimų.
Kokių priemonių gali prireikti peiliui atnaujinti?
Jeigu mėsmalės gamintojas leidžia rankiniu būdu lyginti metalinį peilį ir sietelį, pasiruošiu smulkų, vandeniui atsparų P800–P1000 grūdėtumo švitrinį popierių. Taip pat naudoju tvirtą, visiškai lygų stiklo ar kitą standų plokščią pagrindą, truputį vandens ir švarią šluostę. Man svarbiausia, kad švitrinis popierius gulėtų lygiai, nes netolygus pagrindas gali dar labiau sugadinti darbinį paviršių. Dirbu ant stabilaus stalo, kur nėra maisto produktų.
Šis metodas skirtas tik tam tinkamiems paprastiems metaliniams peiliams, kurių darbinę plokštumą leidžiama atnaujinti. Jo netaikau keraminėms, specialiai dengtoms, nestandartinės konstrukcijos ar gamintojo nenumatytoms galąsti detalėms. Be to, netinkamas šlifavimas gali pakeisti peilio ir sietelio geometriją, todėl naminis atnaujinimas ne visada bus geresnis už naujos detalės įsigijimą. Jei nesu tikra dėl konstrukcijos, renkuosi gamintojo rekomenduojamą servisą.
Kaip atsargiai atnaujinu mėsmalės peilio darbinį paviršių?
Išardytą peilį ir sietelį kruopščiai nuplaunu, pašalinu riebalus bei mėsos likučius ir gerai nusausinu. Ant lygaus pagrindo padedu smulkų švitrinį popierių ir šiek tiek jį sudrėkinu vandeniu. Peilį priglaudžiu ta plokščiąja darbine puse, kuri įprastai liečiasi su sieteliu. Tada labai lengvais, tolygiais judesiais vedžioju peilį per švitrinį paviršių, stengdamasi jo nekreipti į vieną pusę.
Po kelių trumpų judesių sustoju ir apžiūriu metalą. Jeigu matyti tik nedideli paviršiaus nelygumai, atsargiai tęsiu, tačiau nesiekiu nušlifuoti daug metalo. Šio darbo esmė – atnaujinti lygų kontaktinį paviršių, o ne pakeisti paties peilio formą. Jeigu pastebiu gilias duobutes, atskilusius kampus arba akivaizdų netolygų nusidėvėjimą, naminio galandimo nebetęsiu.
Labai svarbu suprasti, kad toks lyginimas nėra tas pats, kas įprasto virtuvinio peilio galandimas. Mėsmalėje metalinės dalys turi tiksliai dirbti kartu, todėl net nedidelis netinkamas šlifavimas gali pabloginti malimą. Jei po kelių atsargių bandymų pagerėjimo nėra, toliau metalo nešlifuoju. Tokiu atveju geriau patikrinti sietelio būklę, detalių suderinamumą arba kreiptis į specialistą.
Kodėl būtina apžiūrėti ir mėsmalės sietelį?
Viena dažniausių klaidų – visą dėmesį skirti vien peiliui. Net jeigu peilis atrodo pakankamai aštrus, susidėvėjęs ar nelygus sietelio paviršius gali neleisti jam tinkamai pjauti mėsos. Todėl sietelį apžiūriu taip pat atidžiai, ypač tą jo pusę, kuri liečiasi su peiliu. Jeigu gamintojas leidžia tokį atnaujinimą, labai lengvas kontaktinio paviršiaus prilyginimas gali padėti pašalinti smulkius nelygumus.
Tačiau sietelio negalima stipriai šlifuoti ar pastebimai ploninti. Tai gali pakeisti jo storį, darbinę geometriją ir prigludimą prie peilio. Jeigu skylučių kraštai smarkiai susidėvėję, metalas deformuotas arba matyti gilūs pažeidimai, saugiau pakeisti sietelį tinkama nauja detale. Kartais geriausias rezultatas pasiekiamas keičiant peilį ir sietelį kartu, ypač jei jie abu gerokai nusidėvėję.
Ką darau po galandimo?
Baigusi darbą pirmiausia pašalinu visus šlifavimo likučius. Peilį ir sietelį kruopščiai plaunu šiltu vandeniu su indų plovikliu, ypatingą dėmesį skirdama skylutėms ir kampams, kuriuose gali likti metalo dulkių bei abrazyvo dalelių. Po to detales gerai išskalauju švariu vandeniu ir visiškai išdžiovinu. Tik įsitikinusi, kad neliko nešvarumų, surenku mėsmalę pagal jos instrukciją.
Jeigu mėsmalė iš pradžių dirbo blogai dėl netinkamai įstatyto peilio, šis momentas ypač svarbus. Patikrinu, ar peilio darbinė pusė nukreipta tinkamai, ar sietelis gerai įstatytas ir ar visos detalės pritvirtintos taip, kaip nurodo gamintojas. Tada išbandau mėsmalę su nedideliu tinkamai paruoštos mėsos kiekiu. Jeigu ji vis tiek kemšasi ar neįprastai sunkiai dirba, prietaiso neapkraunu ir ieškau kitos priežasties.
Svarbiausi patarimai iš mano patirties
Pastebėjau, kad mėsmalei labai padeda tinkamai paruošta mėsa. Prieš maldama ją palaikau šaldytuve, kad būtų gerai atvėsusi, o jei mėsa riebi ir labai minkšta, trumpai įdedu į šaldiklį, tik neleisdama visiškai sušalti. Šaltesnę mėsą peiliui paprastai lengviau tvarkingai pjauti, todėl faršas būna gražesnės tekstūros. Tačiau šis patarimas nepakeičia būtinybės turėti tvarkingą ir tinkamai surinktą mėsmalę.
Taip pat mėsą iš anksto supjaustau mažesniais gabalėliais ir pašalinu labai kietas sausgysles. Nemėginu jėga stumti per mėsmalę gabalų, kurie akivaizdžiai per dideli. Elektrinei mėsmalei visada naudoju tik tam skirtą stūmiklį, o ne pirštus, šakutę ar kitus virtuvės įrankius. Tokie paprasti įpročiai ne tik pagerina malimo kokybę, bet ir padeda saugiau naudoti prietaisą.
Dažniausios klaidos galandant mėsmalės peilį
Pirmoji klaida – manyti, kad kiekvieną mėsmalės peilį galima galąsti taip pat, kaip įprastą virtuvinį peilį. Kai kuriems modeliams toks bandymas gali tik pakenkti, todėl prieš darbą patikrinu instrukciją ir detalių konstrukciją. Antroji klaida – naudoti stambų švitrinį popierių arba stipriai spausti metalą prie jo. Taip galima pašalinti per daug medžiagos ir sugadinti paviršių, kuris turi būti tiksliai lygus.
Trečioji klaida – pamiršti sietelį arba po šlifavimo nepakankamai kruopščiai išplauti detales. Metalo dulkės ir abrazyvo likučiai neturi patekti į maistą, todėl švarai skiriu tiek pat dėmesio, kiek pačiam darbui. Taip pat nebandau atnaujinti peilio, jeigu jo kraštai ištrupėję, detalė deformuota arba stipriai surūdijusi. Tokiais atvejais nauja, konkrečiam modeliui tinkama dalis yra protingesnis sprendimas.
Kaip prižiūrėti mėsmalę, kad peilis ilgiau išliktų tinkamas naudoti?
Po kiekvieno naudojimo mėsmalę išardau ir kruopščiai pašalinu visus mėsos bei riebalų likučius. Detales plaunu pagal gamintojo nurodymus, nes ne visos metalinės mėsmalių dalys tinkamos indaplovei. Nuplautą peilį ir sietelį visiškai nusausinu, kad ant jų nesikauptų drėgmė ir neprasidėtų korozija. Laikau sausoje vietoje ir kartais patikrinu, ar metalas nepakitęs.
Dar vienas geras įprotis – nenaudoti mėsmalės produktams, kuriems ji nėra pritaikyta. Kietos gyslos, kaulai ar kiti netinkami produktai gali apkrauti variklį, pažeisti peilį ar sietelį. Taip pat neverta stipriai veržti detalių daugiau, nei numatyta gamintojo. Tvarkingai naudojama ir prižiūrima mėsmalė dažniausiai tarnauja gerokai ilgiau.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar tikrai galima pagaląsti mėsmalės peilį namuose?
Kai kurių senesnių ar paprastesnės konstrukcijos metalinių mėsmalių peilio kontaktinį paviršių galima atsargiai atnaujinti, jei tai leidžia gamintojas. Tačiau ne visiems modeliams toks būdas tinka, o netinkamai šlifuojant galima sugadinti detales. Jei kyla abejonių, geriau kreiptis į specialistą arba rinktis originalų pakaitinį peilį.
Ar užtenka pagaląsti tik peilį?
Ne visada, nes peilis ir sietelis dirba kaip viena sistema. Jeigu sietelio darbinis paviršius nelygus arba stipriai susidėvėjęs, vien peilio atnaujinimas problemos gali neišspręsti. Todėl prieš galandimą visada apžiūriu abi detales ir patikrinu, ar jos tinkamai priglunda.
Kodėl naujas peilis vis tiek blogai mala mėsą?
Priežastis gali būti netinkamai įstatytas peilis, nusidėvėjęs sietelis arba konkrečiam modeliui netinkanti pakaitinė detalė. Taip pat įtakos turi per šilta mėsa, kietos gyslos ir netinkamas prietaiso surinkimas. Jei problema išlieka, verta tikrinti visą malimo mechanizmą, o ne vien peilio aštrumą.
Dabar kiekvieną kartą, kai ruošiu naminį faršą, prisimenu tą cepelinų dieną su mama. Tada atrodė, kad mėsmalė visiškai sugedo, nors pirmiausia reikėjo ją išardyti, išvalyti ir apžiūrėti svarbiausias detales. Nuo tada išmokau neskubėti pirkti naujo prietaiso, bet taip pat nebandyti bet kokia kaina gelbėti aiškiai susidėvėjusio peilio. O jūs esate bandę namuose pagaląsti mėsmalės peilį? Parašykite komentaruose, ar toks būdas jums pasiteisino, ar vis dėlto geriau rinktis naują detalę!























