Sąskaitą atsidariau telefone stovėdama eilėje prie kasos, su krepšeliu, kuriame buvo pienas, duona ir maišelis mandarinų. Šildymas už mėnesį – 148 eurai. Kelias sekundes žiūrėjau į skaičių ir galvojau, kad kažkas negerai, nes dar neprasidėjo tikrieji šalčiai. Kasininkė jau du kartus paklausė, ar turiu nuolaidų kortelę, kol pagaliau atsitokėjau ir padėjau telefoną ant prekių juostos.
Turinys (4)
Man 39-eri, dirbu buhaltere nedidelėje įmonėje, su dvylikamete dukra gyvename dviejų kambarių bute senoje penkiaaukštėje Panevėžyje. Butą nusipirkau prieš septynerius metus, kai po skyrybų reikėjo naujos pradžios. Namas nerenovuotas, langus pasikeičiau pati, balkoną įstiklinau, radiatorius palikau senus. Kiekvieną rudenį jau iš anksto nusiteikiu, kad šildymas bus brangus, bet tą mėnesį suma vis tiek užkliuvo.
Kaimyno pasakymas laiptinėje
Po kelių dienų laiptinėje susitikau kaimyną iš viršutinio aukšto. Jis gyvena vienas, dirba pamainomis, dažnai matau jį grįžtantį vėlai vakare su kuprine ant peties. Pasiskundžiau, kad sąskaitos baisios, tikėdamasi tiesiog pritarimo. O jis nusišypsojo ir pasakė, kad jam šildymas kainavo apie 60 eurų. Butas toks pats, išplanavimas toks pats, tik aukštu aukščiau.
Pirmiausia pagalvojau, kad jis išsijungęs radiatorius ir sėdi su striuke. Paklausiau tiesiai. Jis net nesislėpė: radiatoriai beveik visą laiką užsukti, nes namuose jis būna mažai, o kai būna, vis tiek šilta. „Šiluma eina per sienas ir grindis, kodėl turėčiau mokėti daugiau?“ – pasakė ir nuėjo laiptais aukštyn. Aš likau stovėti su raktais rankoje ir pirmą kartą rimtai pagalvojau, kur iš tikrųjų dingsta mano šiluma.
Ką sužinojau iš sąskaitos ir bendrijos pirmininkės
Tą vakarą, kai dukra užmigo, išsitraukiau visų metų sąskaitas ir pirmą kartą perskaičiau jas ne tik iki galutinės sumos. Mūsų name ant radiatorių sumontuoti šilumos dalikliai. Dalis sąskaitos skaičiuojama pagal buto plotą, o kita dalis pagal tai, kiek parodo daliklis ant mano radiatorių. Kitaip tariant, kas daugiau šildosi savo radiatoriais, tas ir moka daugiau.
Kitą dieną paskambinau bendrijos pirmininkei. Ji nė kiek nenustebo. Pasakė, kad tokių butų name yra keli: žmonės užsuka radiatorius, o šiluma vis tiek ateina iš kaimynų butų pro sienas, grindis ir lubas. Dėl to vieni moka mažiau, o kiti, kurie šildosi įprastai, šiek tiek daugiau. Pasak jos, apie tai bendrijos susirinkimuose jau buvo ginčų, bet kol tvarka tokia, nieko pakeisti negalima. Dar patarė patikrinti, ar mano radiatoriai nėra apkrauti baldais ir ar termostatiniai ventiliai veikia.
Aštuonis mėnesius išlaikiau 57 metų vyrą. Kai paprašiau išsikraustyti, jis nusijuokė man į veidą
Tą patį pirkinių krepšelį nupirkau trijose Utenos parduotuvėse. Per mėnesį skirtumas siekė 74 eurus
Anyta slapta atvedė kitą moterį į marčios namus ir planavo ją iškraustyti. Bet viena smulkmena viską išdavė
Kaimynas trejus metus skolinosi mano kopėčias. Kai paprašiau grąžinti, išgirdau, kad jos „jau seniai jo“
Pirmoji moteris tikrino, ar atbėgsiu jai paskambinus, antroji paprašė milijono. Būdamas 72-ejų supratau vieną dalyką
„Tavo amžiuje saldumynų jau negalima!“ – išgirdau iš vyro per pasimatymą. Tai, ką padariau, jis prisimins ilgaiTada supratau dar vieną nemalonų dalyką. Mano butas yra kampinis, viena siena išorinė, o po manimi butas, kuriame niekas negyvena jau dvejus metus. Savininkė išvykusi į užsienį, radiatoriai ten taip pat užsukti. Vadinasi, šiluma iš mano buto keliauja ir žemyn, ir į šoną, o aš už tai moku per savo daliklius. Jaučiausi tarsi šildyčiau pusę laiptinės.
Pirmas pyktis ir tai, ką padariau vietoj jo
Pirmas noras buvo eiti pas kaimyną ir pasakyti, ką apie tai galvoju. Bet kuo ilgiau skaičiavau, tuo aiškiau mačiau, kad jis nieko nepažeidžia. Jis daro tai, ką leidžia tvarka, o aš tiesiog niekada nesidomėjau, kaip ta tvarka veikia. Pyktis iš pradžių buvo stiprus, paskui pavirto kažkuo panašiu į gėdą, kad septynerius metus mokėjau sąskaitas jų net neperskaičiusi.
Savaitgalį su dukra pastūmėme sofą, kuri visiškai uždengė didžiojo kambario radiatorių. Už jo radome dulkių sluoksnį ir seną dukros piešinį, nukritusį prieš kelerius metus. Ant miegamojo radiatoriaus ventilio rankenėlė buvo užstrigusi vienoje padėtyje, tad pasikviečiau santechniką. Už iškvietimą sumokėjau 35 eurus, jis patikrino ir sureguliavo visus ventilius. Už radiatorių ant sienos priklijavau šilumą atspindinčią foliją, kurią nupirkau statybinių prekių parduotuvėje.
Pakeičiau ir savo įpročius. Anksčiau radiatoriai būdavo atsukti iki galo visą parą, o langą miegamajame laikydavau praviręs, nes man patinka vėsus oras miegant. Dabar vėdinu trumpai ir intensyviai, o naktį ir kai išeiname į darbą bei mokyklą, ventilius pasuku žemyn. Dukra iš pradžių ironizavo, kad tapau taupymo detektyve, bet greitai pati ėmė užsukinėti radiatorių savo kambaryje, kai išeina.
Kitas mėnuo ir tai, ko neišspręsi viena
Kitą mėnesį sąskaita buvo 112 eurų, nors lauke buvo šalčiau. Tai ne 60, kaip kaimyno, bet skirtumas jaučiamas. Žinau, kad iš dalies tai lėmė orai, bet tikrai ne vien jie. Pirmą kartą per kelerius metus tikrinau sąskaitą ne su baime, o su smalsumu.
Į kitą bendrijos susirinkimą nuėjau pirmą kartą per kelerius metus. Pasirodė, kad ne aš viena skaičiuoju. Keli kaimynai kalbėjo apie renovaciją, apie tai, kad senas namas tiesiog leidžia šilumai bėgti pro sienas ir stogą, ir kad be apšiltinimo ginčai dėl daliklių niekada nesibaigs. Sprendimo vienu vakaru niekas nepriėmė, bet bent jau supratau, kad tai bendra namo problema, o ne vieno kaimyno kaltė.
Su kaimynu iš viršaus vis dar sveikinamės laiptinėje. Kartą jis paklausė, ar susitvarkiau su sąskaitomis. Pasakiau, kad iš dalies, ir kad jo dėka. Jis nusijuokė ir pasakė, kad jam irgi kartais būna vėsoka. Gal tai buvo atsiprašymas, gal ne. Bet jau nebepykstu.
Didžiausia pamoka man buvo labai paprasta: sąskaitą reikia skaityti ne tik iki galutinės sumos. Joje parašyta, už ką tiksliai moki ir kaip tai skaičiuojama. Kai to nežinai, lieka tik pyktis ant kaimyno, ant tiekėjo ir ant savęs. O kai žinai, atsiranda bent keli dalykai, kuriuos gali pakeisti pati, net jei visų jų neišspręsi.
