Jis stovi prie šaligatvio ir laukia užsakyto taksi. Mašina privažiuoja, sustoja, atsidaro durys. Lukas atsisėda gale, pasisveikina — ir tyla. Priekyje nėra kam atsakyti.
Turinys (7)
„Nėra vairuotojo. Žiūrėkit, mašina pati vairuojasi“ — sako jis į kamerą, o vairas tuo metu sukasi pats ir rodo posūkį.
Bet pradėkime nuo pradžių, nes tas taksi — tik vienas epizodas iš dienos, kurioje keista buvo beveik viskas.
Kas tas Lukas ir kodėl verta žiūrėti
Lukas Vainavičius — vienas iš tų lietuvių kūrėjų, kurie nefilmuoja turinio iš viešbučio balkono. Jo kanalas priklauso kelionių kategorijai, o maršrutai dažniausiai veda ten, kur paprastas turistas nenuvažiuoja: ne į atvirukus, o į kasdienybę.
Mes zek.lt kataloge stebime jo kanalo statistiką — prenumeratorių ir peržiūrų kreives, augimo dinamiką, naujausius įrašus. Duomenys atnaujinami kasdien, tad kanalo puslapyje visada matysite tikrą būklę, o ne pasenusį skaičių.
Pirma gudrybė — dar neišskridus
Lietuviui gauti įprastą Kinijos vizą nėra paprasta. Lukas pasinaudojo kitomis durimis: tranzitine viza, kuri leidžia šalyje būti 10 dienų.
Schema paprasta. Pirma skrendi į Honkongą — dažniausiai pigiau, nei tiesiai į žemyninę Kiniją. Tada iš Honkongo greituoju traukiniu įvažiuoji į šalį, o imigracijos formalumus gali susitvarkyti tiesiog traukinių stotyje.
Vienintelė sąlyga: privalai turėti atgalinį bilietą, įrodantį, kad iš šalies išvyksi ne vėliau nei po 10 dienų.
Miestas, kurio prieš 45 metus nebuvo
Kelionės tikslas — Šendženas. Ir čia prasideda įdomiausia dalis.
1980-aisiais čia buvo mažas žvejų miestelis. Praktiškai niekas. Tada tuometinė Kinijos valdžia nusprendė įkurti laisvą ekonominę zoną, atvėrė duris užsienio investuotojams, o pigi darbo jėga padarė likusį darbą.
Šiandien mieste gyvena apie 17 milijonų žmonių. Per mažiau nei vieno žmogaus gyvenimą.
Pirmas dalykas, kurį Lukas pamato gražiame parke — nedidelė platforma. Nuskenuoji kodą, atsidaro programėlė, užsisakai maistą iš „McDonald’s“ ar KFC. Netgi „Domino’s“ picą.
Ir tada virš galvų kažkas sugaudžia.
Dronas nuleidžia dėžutę ant platformos. Telefonu atrakini skyrelį, pasiimi maistą, dėžutę įmeti atgal į surinkimo angą. Visa procedūra — kelios sekundės.
Pats Lukas užsisakyti nesugebėjo — programėlė neišsivertė į lietuvių kalbą, o vietinių pagalba baigėsi mandagiu „I’m sorry, I don’t know“. Bet pamatyti, kaip tai veikia, pakako.
Ir tada atvažiavo taksi
Štai čia ir yra tas momentas, dėl kurio verta žiūrėti visą įrašą.
Lukas išsikviečia mašiną per programėlę Pony Pilot. Ji privažiuoja. Vairuotojo vietoje — niekas. Vairas uždengtas plastikine pertvara, kad keleivis net netyčia jo nepasiektų.
Prieš įsėdant reikia patvirtinti paskutinius du telefono numerio skaitmenis. Tada mašina pajuda.
„Puikiausiai mašina pati važiuoja. Vairas pats sukinėjasi, posūkį rodo.“
Važiavimas, pasak Luko, buvo švelnus ir tvarkingas. Jo paties žodžiais — galbūt net saugiau, nei kai vairuoja žmogus.
Bet labiausiai nustebino ne tai. O tai, kiek už tai paprašė.
Maždaug 10 minučių kelionė kainavo mažiau nei vieną eurą.
„Insane“ — tik tiek jis sugeba pasakyti.
Palyginimui: tame pačiame mieste robotas jam paruošė kavą už 4 eurus. Kava kainavo kelis kartus brangiau nei kelionė automobiliu be vairuotojo.
Kas dar buvo toje dienoje
Taksi — ryškiausias akcentas, bet ne vienintelis. Per tą pačią kelionę Lukas:
- išbandė egzoskeletą, kuris jutikliais atpažįsta, kokį judesį nori atlikti, ir variklis tau padeda. Skirtas vyresniems žmonėms, kuriems sunku vaikščioti, bet jausmas, sako Lukas, labai keistas: atpalaiduoji kojas, o jos vis tiek žingsniuoja;
- pavakarieniavo restorane, kur maistas atkeliauja pats, kažkokiu magnetiniu principu plaukdamas iki tavo staliuko. Sąskaita 16 eurų, o įspūdžiai atviri: „nebuvo labai skanu“, bet pristatymas tikrai neįprastas;
- užsuko į didžiausią pasaulyje elektronikos turgų, kur darbuotojai gali surinkti kompiuterį nuo nulio su tavo pasirinktais komponentais per mažiau nei valandą ir dar pristatyti į viešbutį.
O tada sėdo į greitąjį traukinį, kuris rieda 220 km/h greičiu, ir išvažiavo ten, kur mastas tampa sunkiai suvokiamas.
60 Litexpo viename pastate
Guangdžou vyksta Kanton mugė — didžiausia pasaulyje importo ir eksporto paroda. Kad į ją patektum, reikia užsiregistruoti ir gauti pirkėjo ženkliuką.
Lukas mastą paaiškina lietuviškai: visų parodos patalpų plotas prilygsta maždaug 60 Litexpo. Salių ten — apie 100. Paroda trunka tris savaites ir skyla į tris skirtingus etapus.
Viena milžiniška salė skirta vien kalėdinėms dekoracijoms. Šalia tokio pat dydžio — virtuvės reikmenims. Toliau juvelyrika, kur už 20 gramų deimantų apyrankę paprašo apie 67 tūkst. eurų, o perkant didmena pasiūlo beveik perpus mažesnę kainą.
Tarp stendų — robotas, žaidžiantis stalo tenisą. Lukas prieš jį pralaimėjo ir pats tai pripažino.
Ir pasiūlymas, kurio nesitikėjau
Įdomiausia, kuo viskas baigiasi. Lukas planuoja grįžti į trečiąjį parodos etapą ir pasiūlė savo žiūrovams štai ką:
jei turi verslą arba nori jį pradėti ir ieškai konkretaus produkto — jis nueis, suras kelis gamintojus, paklaus dėl kainų, terminų, siuntimo sąlygų ir savo nuožiūra įvertins kokybę. Nemokamai.
„Aš turėčiau jums mokėti pinigus už tokį palaikymą.“
Jis taip pat prasitarė, kad iš kiekvienos kelionės parsiveža smulkių vietinių kupiūrų ir dalija jas žmonėms, kurie jį atpažįsta gatvėje. Jei pamatysite — nebijokite prieiti.
Nori sekti Luko kanalo augimą?
zek.lt kataloge matysi prenumeratorių ir peržiūrų kreives, augimo dinamiką ir naujausius įrašus. Statistiką atnaujiname kasdien.
O kitas jo įrašas, kaip pats žada, bus skirtas vien keistiems Kinijos viešbučiams. Turint omenyje, kas tilpo į šitą — verta palaukti.




















