Vos ištraukiau iš orkaitės šokoladinį biskvitą, virtuvėje pasirodė pirmasis smalsuolis. „O jau galima paragauti?“ – išgirdau klausimą, nors ant stalo dar nebuvo nei kremo, nei paties torto. Nusijuokiau, nes prisiminiau vaikystės šventes: tada naminio torto tekdavo laukti visą dieną, o kartais ir iki kito ryto. Ir visai nesvarbu, kiek ant stalo būdavo kitų vaišių – visi labiausiai laukdavo deserto.
Turinys (7)
Tokius tortus ypač prisimenu iš 90-ųjų, kai šventei dažnai kepdavome patys, o ne skubėdavome į konditerijos parduotuvę. Šviesūs ir šokoladiniai biskvitai, storas sluoksnis saldaus kremo, trupiniais papuoštas viršus – viskas atrodydavo taip gražiai, kad net gaila būdavo pjaustyti. Kartą pati neištvėriau ir prapjoviau tortą jam dar gerai nesustingus: gabalėlis skanus, bet lėkštėje truputį išsiklaipęs, o kremas slysta į šonus. Nuo tada žinau, kad šiam desertui reikia ne tik gerų ingredientų, bet ir vieno labai svarbaus dalyko – kantrybės.
Ingredientai
Šiam tortui kepu du atskirus biskvitus – vieną šviesų, kitą šokoladinį. Vėliau kiekvieną perpjaunu pusiau, todėl gaunu keturis sluoksnius, kuriuos pertepusi kremu sudedu pakaitomis. Patogiausia naudoti maždaug 22 cm skersmens kepimo formą, o patį tortą ruošti iš vakaro, kad jis spėtų gerai susigerti ir sutvirtėti.
Šviesiam biskvitui:
- 4 kiaušiniai
- 130 g kvietinių miltų
- 100 g cukraus
- 30 ml rafinuoto, neutralaus skonio aliejaus
- ½ arb. š. kepimo miltelių
- Žiupsnelis druskos
Šokoladiniam biskvitui:
- 4 kiaušiniai
- 100 g kvietinių miltų
- 100 g cukraus
- 30 g nesaldintos kakavos
- 30 ml rafinuoto aliejaus
- ½ arb. š. kepimo miltelių
- Žiupsnelis druskos
Kremui:
Norėjau išmesti pernokusius bananus, bet iškepiau pyragą, kurio dabar visi prašo pakartoti
Sutarkavau du burokėlius, įdėjau česnako ir grietinės – paprastas receptas per 5 minutes
Tik 4 ingredientai naminiam kreminiam sūriui: paprastas būdas, bet viena detalė labai svarbi
2 kg morkų, paprikos ir pomidorai – kiek paruošiu, tiek ir pritrūksta
Prisiminiau močiutės pyragėlius su mėsa ir ryžiais: iškepiau, ir namuose vėl pakvipo vaikyste
Per šeimos vakarienę visi prašė tik šios silkės: paslaptis slypi ne žuvyje, o marinate- 400 ml gerai atšaldytos 30–35 proc. riebumo plakamosios grietinėlės
- 300 g saldinto sutirštinto pieno
Biskvitams sudrėkinti ir papuošti:
- Apie 80–120 ml pieno, pagal poreikį
- Šviesaus ir šokoladinio biskvito nuopjovos trupiniams
Kaip gaminu žingsnis po žingsnio
Pirmiausia iškepu šviesų biskvitą. Kiaušinių baltymus atsargiai atskiriu nuo trynių ir supilu į švarų, sausą dubenį. Įberiu žiupsnelį druskos ir pradedu plakti, pamažu berdama cukrų. Plaku tol, kol susidaro tiršta, puri masė, kuri pakėlus plakiklius išlaiko formą. Tuomet po vieną įmaišau trynius, stengdamasi neprarasti suplaktų baltymų purumo.
Miltus sumaišau su kepimo milteliais ir persijoju. Juos per kelis kartus įmaišau į kiaušinių masę mentele, lengvais judesiais keldama tešlą nuo dubens dugno. Aliejų pirmiausia sumaišau su keliais šaukštais paruoštos tešlos, o tada šį mišinį atsargiai įmaišau į likusią masę. Taip aliejus pasiskirsto tolygiau, o tešla mažiau sukrinta.
Kepimo formos dugną iškloju kepimo popieriumi ir supilu tešlą. Kepu iki 170 °C įkaitintoje orkaitėje maždaug 30–35 minutes, kol viršus gražiai pagelsta, o į vidurį įsmeigtas medinis pagaliukas ištraukiamas be žalios tešlos. Pirmąsias 25–30 minučių orkaitės durelių be reikalo neatidarinėju, nes biskvitas dar tik kyla ir gali sukristi. Iškepusį palieku kelias minutes formoje, vėliau atsargiai išimu ir visiškai atvėsinu.
Šokoladinį biskvitą gaminu beveik taip pat. Vėl išplaku baltymus su cukrumi, įmaišau trynius, o atskirame dubenyje sujungiu miltus, kakavą ir kepimo miltelius. Sausus ingredientus persijoju, kad neliktų kakavos gumulėlių, ir atsargiai įmaišau į kiaušinių masę. Pabaigoje įmaišau aliejų ir kepu tokio pat dydžio formoje, 170 °C temperatūroje, maždaug 30–35 minutes. Tikslų kepimo laiką nustatau pagal biskvito būklę, nes kiekviena orkaitė kepa šiek tiek kitaip.
Kol biskvitai vėsta, ruošiu kremą. Gerai atšaldytą grietinėlę supilu į dubenį ir plaku, kol ji tampa puri ir pradeda laikyti formą. Tuomet dalimis supilu saldintą sutirštintą pieną, kaskart trumpai išmaišydama nedideliu greičiu. Svarbiausia neperplakti, nes grietinėlė gali pradėti skirtis ir tapti grūdėta. Kremas turi išlikti vientisas, purus ir pakankamai tirštas, kad laikytųsi tarp torto sluoksnių.
Tuomet prasideda maloniausia dalis – torto surinkimas. Abu visiškai atvėsusius biskvitus ilgu peiliu atsargiai perpjaunu horizontaliai pusiau. Gaunu keturis lakštus: du šviesius ir du šokoladinius. Ant torto padėklo dedu šviesų biskvitą, lengvai sudrėkinu pienu ir aptepu kremu. Ant viršaus dedu šokoladinį lakštą, vėl jį šiek tiek sudrėkinu ir paskirstau kitą kremo sluoksnį.
Taip toliau kaitalioju biskvitus, kol sudedu visus keturis sluoksnius. Likusiu kremu aptepu torto viršų ir šonus, stengdamasi išlyginti paviršių. Jeigu lygindama biskvitus nupjoviau jų kraštelius arba viršūnėles, šias nuopjovas sutrupinu. Šviesiais ir tamsiais trupiniais papuošiu torto viršų, kad susidarytų gražus dviejų spalvų raštas.
Galiausiai tortą palieku ramybėje. Nors ką tik suteptas jis jau atrodo labai viliojančiai, jokiu būdu neskubu jo pjaustyti. Padedu į šaldytuvą bent 4–5 valandoms, o geriausia – visai nakčiai. Per tą laiką biskvitai švelniai sudrėksta, kremas sutvirtėja, o skoniai susijungia į vieną visumą. Būtent kitą dieną šis tortas man būna pats skaniausias.
Svarbiausi patarimai iš mano patirties
Geriausią rezultatą gaunu tada, kai biskvitams leidžiu visiškai atvėsti. Jei skubu ir dar šiltą biskvitą perpjaunu, jis gali trupėti, o tepamas kremas pradėti minkštėti. Todėl dažnai biskvitus išsikepu iš vakaro arba ryte, o tortą surenku vėliau. Kai jie jau atvėsę ir šiek tiek pastovėję, pjaustyti būna gerokai lengviau.
Man labai svarbu ir nepadauginti pieno, kuriuo drėkinu biskvitus. Visą tortą sudrėkinti dažniausiai pakanka maždaug 80–120 ml pieno, tačiau tikslus kiekis priklauso nuo iškepusių lakštų sausumo. Pieną paskirstau šaukšteliu arba konditeriniu šepetėliu, kad jis susigertų tolygiai. Biskvitai turi būti drėgni ir minkšti, bet tikrai ne permirkę.
Dar viena gudrybė susijusi su kremu. Grietinėlė turi būti labai šalta, todėl ją iš šaldytuvo išimu tik prieš plakdama. Jei virtuvėje karšta, kelioms minutėms atšaldau ir dubenį, kuriame ją plaksiu. Taip lengviau išgauti purų kremą, ypač kai naudoju 30 proc. riebumo grietinėlę.
Dažniausios klaidos
Viena dažniausių klaidų – per ilgai maišyti biskvito tešlą, kai jau sudėti miltai. Norisi, kad neliktų nė mažiausio gumulėlio, tačiau intensyviai maišant suplakta kiaušinių masė gali prarasti daug oro. Dėl to biskvitas iškepa žemesnis ir tankesnis. Todėl sausus ingredientus įmaišau atsargiai ir baigiu vos tik tešla tampa vientisa.
Kita klaida – perplakti grietinėlę. Kartą pati taip įsijaučiau, kad kremas vietoje glotnios masės pradėjo darytis grūdėtas. Nuo tada plaku tik iki reikiamo tirštumo ir sutirštintą pieną įmaišau pamažu. Jei matau, kad kremas jau pakankamai tvirtas, plakiklį išjungiu, net jei atrodo, jog dar kelios sekundės nepakenktų.
Trečioji klaida man pati skaudžiausia – torto pjaustymas per anksti. Šviežiai surinktas tortas gali būti minkštas, o biskvitai dar nespėję įsigerti kremo ir pieno. Dėl to gabalėliai ne visada gražiai laikosi, nors skonis jau geras. Todėl prieš šventę tortą visuomet stengiuosi paruošti iš vakaro.
Kaip laikyti ir kiek išsilaiko
Šį tortą su plakta grietinėle laikau tik šaldytuve, geriausia ne aukštesnėje kaip 4 °C temperatūroje. Uždedu torto gaubtą arba atsargiai pridengiu, kad kremas neprisigertų kitų šaldytuve esančių produktų kvapų. Dėl geriausio skonio ir tekstūros stengiuosi jį suvalgyti per 2–3 dienas. Kuo ilgiau tortas stovi, tuo minkštesni tampa biskvitai.
Ant šventinio stalo jo taip pat nelaikau visą vakarą. Iš šaldytuvo išimu prieš patiekdama, o likusią dalį kuo greičiau grąžinu į šaltį. Jei tortas kambario temperatūroje stovėjo ilgiau kaip dvi valandas, likučių vėlesniam vartojimui nepalieku. Taip galiu ramiau mėgautis naminiu desertu, kuriame yra greitai gendančios grietinėlės.
Su kuo skaniausia valgyti
Man šis tortas skaniausias su puodeliu nesaldintos juodos kavos. Kremas su sutirštintu pienu gana saldus, todėl stipresnė kava labai maloniai subalansuoja skonį. Tačiau prie jo puikiai tinka ir juodoji arbata arba švelni vaisinė arbata. Šventėms dažniausiai nieko papildomai nebededu, nes pats tortas jau pakankamai sodrus.
Jeigu patiekiu tortą kitą dieną po pagaminimo, iš anksto pasirūpinu aštriu peiliu. Jį trumpam pamirkau šiltame vandenyje, nušluostau ir tik tada pjaunu pirmą gabalėlį. Po kiekvieno pjūvio peilį nuvalau, kad gražiai matytųsi šviesūs ir šokoladiniai sluoksniai. Toks paprastas triukas ypač praverčia, kai norisi tortą gražiai patiekti svečiams.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima biskvitus išsikepti iš anksto? Taip, ir man tai netgi patogiausias būdas. Visiškai atvėsusius biskvitus sandariai suvynioju ir iki kitos dienos laikau vėsiai, kad neišdžiūtų. Kitą dieną juos perpjaunu, sudrėkinu pienu ir sutepu kremu, todėl visas gaminimas atrodo gerokai paprastesnis.
Ar galima naudoti virtą kondensuotą pieną? Galima, tačiau tuomet torto skonis ir kremo spalva bus kitokie. Virtas sutirštintas pienas suteiks karamelės skonį, kuris taip pat gerai dera su šokoladiniu biskvitu. Tik jis tirštesnis, todėl prieš maišant su plakta grietinėle jį reikėtų atskirai išmaišyti iki vientisos konsistencijos.
Kodėl biskvitas kartais sukrinta? Dažniausiai taip nutinka dėl nepakankamai iškepto vidurio, per intensyvaus tešlos maišymo arba per anksti atidarytų orkaitės durelių. Taip pat svarbu gerai išplakti kiaušinius ir kepant neskubėti. Jei biskvitas dar minkštas viduryje, jį reikėtų toliau kepti ir tikrinti mediniu pagaliuku.
Kiekvieną kartą gamindama šį tortą prisimenu tuos laikus, kai šventėms desertus ruošdavome iš vakaro, o kitą dieną visi nekantriai laukdavo, kada pagaliau bus galima juos paragauti. Jame nėra nei sudėtingų įdarų, nei įmantrių papuošimų, tačiau šviesūs ir šokoladiniai sluoksniai atrodo labai gražiai. O švelnus kremas su sutirštintu pienu suteikia būtent tą naminį skonį, kurį taip malonu prisiminti.
Man didžiausias šio torto privalumas tas, kad jis dar skanesnis tampa kitą dieną. Todėl nereikia visko gaminti paskutinę minutę prieš atvykstant svečiams, o šventės dieną lieka daugiau laiko pasimėgauti pačia švente. Tik viena problema niekur nedingo – visada atsiranda norinčių torto paragauti dar prieš jam sustingstant.
O jūs prisimenate tokius naminius tortus iš 90-ųjų? Gal jūsų šeimoje buvo savas šviesių ir šokoladinių biskvitų receptas, o gal labiausiai mėgote medutį ar Napoleoną? Pasidalykite prisiminimais ir mėgstamiausiais tortais komentaruose – labai įdomu, kokie desertai anuomet dažniausiai puošdavo jūsų šventinį stalą!
