Į Vieną persikėliau 2017 metais, kai vyras gavo darbą tarptautinėje įmonėje. Dabar dirbu buhaltere, mūsų vaikai lanko austrišką mokyklą, ir Viena tapo mūsų namais. Bet kiekvieną kartą, kai grįžtame į Lietuvą pas tėvus, išvažiuojame su sunkiu lagaminu. Mano vyras juokiasi, kad pusė mūsų bagažo yra maistas. Ir jis teisus.
Turinys (12)
Ilgai galvojau, kad tai nostalgija. Bet kai pradėjau skaičiuoti, supratau, kad kai kuriuos dalykus vežu ir dėl kainų, ir dėl to, kad Austrijoje jų tiesiog nėra.
Ruginė duona
Pirmas dalykas lagamine visada yra ruginė duona. Vienoje galima rasti puikios duonos, austrai turi stiprią kepinių tradiciją, bet tokios tamsios ruginės duonos su kmynais kaip Lietuvoje rasti beveik neįmanoma. Parsivežu kelis kepalus ir užšaldau.
Vaikai, kurie gimė jau Austrijoje, sako, kad lietuviška duona skaniausia pasaulyje. Kai ji baigiasi, šeimoje prasideda tikra krizė.
Grikiai, varškė ir sūreliai
Grikių Austrijoje galima nusipirkti ekologinių produktų parduotuvėse, bet jie ten brangūs ir ne tokie, prie kokių esame įpratę. Todėl vežu kelis kilogramus. Varškė Austrijoje taip pat yra, bet kitokia, švelnesnė, labiau panaši į kremą.
Varškės sūrelius parsivežame šaltkrepšyje, jei kelionė neilga. Vaikai juos suvalgo per kelias dienas. Austrijos parduotuvėse nieko panašaus nėra.
Rūkyta mėsa ir medus
Rūkyta lietuviška mėsa ir dešros taip pat keliauja su mumis. Austrai turi puikių mėsos gaminių, bet jų skonis kitoks. Medų perku iš pažįstamo bitininko netoli tėvų sodybos. Vienoje kokybiškas medus kainuoja gerokai daugiau.
Mama visada įdeda ir savo uogienių, raugintų agurkų ar kopūstų. Austrijoje rauginti kopūstai populiarūs, bet mamos – kitokie.
Paslaugos Lietuvoje
Be maisto, Lietuvoje naudojamės ir paslaugomis. Kirpyklą, kosmetologę, odontologą planuoju per atostogas Lietuvoje. Vienoje šios paslaugos kainuoja kelis kartus daugiau, o pas gerą odontologą reikia laukti.
Kartą per metus vaikai pasitikrina dantis Lietuvoje, o aš suplanuoju kelis grožio procedūrų vizitus. Sutaupome tiek, kad tai kompensuoja dalį kelionės išlaidų.
Kodėl Austrijoje maistas brangus
Austrijoje dažnai kalbama, kad maistas ten brangesnis nei kaimyninėje Vokietijoje, net tie patys produktai tų pačių prekybos tinklų parduotuvėse. Tai aiškinama mažesne rinka, prekybos tinklų struktūra ir kitais veiksniais. Austrams tai jautri tema.
Vis dėlto austrų atlyginimai dideli, todėl daugumai žmonių maisto išlaidos sudaro mažesnę pajamų dalį nei Lietuvoje. Be to, maistui ten taikomas lengvatinis PVM tarifas.
Sekmadieniais viskas uždaryta
Vienas dalykas, prie kurio ilgai pratau, – sekmadieniais Austrijoje beveik visos parduotuvės uždarytos. Atviros tik kelios parduotuvės traukinių stotyse ir oro uoste. Jei šeštadienį pamiršai nusipirkti duonos, sekmadienį gali likti be jos.
Iš pradžių tai erzino, bet dabar vertinu. Sekmadieniai tapo šeimos diena: pasivaikščiojimai, ekskursijos, pietūs su draugais. Lietuvoje sekmadieniais dažnai eidavome į prekybos centrą, o dabar to net nepasiilgstu.
Ką vežu į Lietuvą
Grįždami į Lietuvą taip pat vežame lauktuvių: austrišką šokoladą, saldainius, kavą, vyną, kai kuriuos sūrius. Tėvams labai patinka austriški vafliai ir šokoladiniai saldainiai.
Kartais vežame ir vaistinės prekių ar kosmetikos, kurios Lietuvoje nėra. Bet dažniausiai tai dovanos, o ne taupymas.
Kas Lietuvoje stebina
Kiekvieną kartą grįžusi stebiuosi, kaip greitai kyla kainos Lietuvoje. Kai kurie produktai, kuriuos anksčiau laikiau pigiais, dabar kainuoja panašiai kaip Vienoje. Tėvai sako, kad jų pensijos neauga taip greitai kaip kainos parduotuvėse.
Tačiau paslaugos, transportas ir kavinės Lietuvoje vis dar gerokai pigesni. Su draugėmis Vilniuje galiu pavakarieniauti už tiek, kiek Vienoje kainuotų užkandis su gėrimu.
Ar verta vežti maistą lėktuvu
Žinoma, vežti maistą lagaminuose turi savo kainą. Reikia mokėti už papildomą bagažą, o ir ne visus produktus galima vežti. Asmeniniam naudojimui mėsos ir pieno produktus vežti iš vienos ES šalies į kitą galima, bet vežti juos iš ne ES šalių griežtai ribojama.
Mes skaičiuojame, kad tai apsimoka, kai vežame daug ir turime užsakytą bagažą. Bet net jei neapsimokėtų, vis tiek vežtume. Kai kurie skoniai yra namų dalis.
Kur austrai sutaupo
Gyvendama Vienoje pastebėjau, kad austrai turi savų būdų sutaupyti. Jie dažnai perka akcijų metu, renkasi pigesnių prekybos tinklų parduotuves, o kai kurie, gyvenantys prie sienos, važiuoja apsipirkti į Vokietiją, Čekiją ar Vengriją. Ten tie patys produktai kartais pigesni.
Taip pat Vienoje labai populiarūs turgūs ir ūkininkų prekyvietės. Kai kurie produktai ten kainuoja panašiai kaip parduotuvėse, bet būna šviežesni. Mes šeštadieniais dažnai einame į turgų su vaikais.
Viešasis transportas
Vienas dalykas, kuriuo Viena tikrai nustebino, – viešasis transportas. Metinis bilietas visam miesto transportui ten santykinai nebrangus, palyginti su atlyginimais, o transportas puikus. Todėl daug vieniečių automobilio išvis neturi.
Mes taip pat pardavėme automobilį po pirmųjų metų. Sutaupome draudimui, kurui, parkavimui ir remontui. Kai reikia išvažiuoti už miesto, išsinuomojame automobilį. Tai daug pigiau nei laikyti savą.
Ką patarčiau
Lietuviams, kurie planuoja persikelti į Austriją ar kitą Vakarų Europos šalį, patarčiau neskubėti lyginti kainų. Pirmiausia pažiūrėkite, kiek uždirbsite ir kiek kainuos būstas. Maistas ir paslaugos tėra dalis visos lygties.
Ir pasiruoškite, kad lagaminas, grįžtant iš Lietuvos, visada bus sunkesnis nei vykstant į ją. Tai, matyt, neišvengiama.
Kai neseniai lėktuve sutikau kitą lietuvę, skrendančią į Vieną, ji, išgirdusi, kad mano lagaminas sveria beveik ribą, tik nusišypsojo ir pasakė: „Mano irgi. Duona, varškė ir mamos uogienės.“ Matyt, tai ir yra tikroji emigrantų taupymo paslaptis, kurią visi žinome.























