Kiekvieną rudenį mano kiemas pavirsta tikra lapų jūra. Vos sugrėbiu vieną krūvą, vėjas atneša kitą, o po nakties atrodo, kad vakar apskritai nieko nedariau. Anksčiau visus lapus grūsdavau į maišus ir išveždavau, kol vieną dieną mane pamatė kaimynas. Jis sustojo prie tvoros, pasižiūrėjo į pilnus maišus ir nusijuokė: „Tu rimtai išveži lapus, o pavasarį perki kompostą? Tai gal dar ir pinigus į šiukšlių konteinerį išmesi?“
Turinys (6)
Iš pradžių buvau įsitikinęs, kad nukritę lapai tėra papildomas rudens darbas. Tačiau kaimyno žodžiai privertė susimąstyti, todėl nusprendžiau dalį jų pasilikti ir išbandyti darže. Dabar žinau, kad sveiki medžių lapai yra vertinga organinė medžiaga, kuri palaipsniui irdama padeda gerinti dirvožemio struktūrą ir išlaikyti drėgmę. Svarbiausia tinkamai juos panaudoti, nes stora, šlapia lapų krūva lysvėje naudos gali duoti gerokai mažiau, nei tikimės.
1. Nukritusius lapus įterpiu į daržo žemę
Kai darže nuimu paskutinį derlių ir lysvės lieka tuščios, dalį sveikų lapų panaudoju tiesiai dirvai gerinti. Geriausiai tam tinka obelų, liepų, beržų, klevų ir kitų sveikų medžių lapai. Prieš naudodamas juos susmulkinu vejapjove arba kitu patogiu būdu, nes mažesni gabalėliai greičiau suyra. Tada paskleidžiu maždaug 3–5 cm purų sluoksnį ir negiliai įmaišau į viršutinį dirvos sluoksnį.
Iki pavasario lapai visiškai nesupus, tačiau irimo procesas jau bus prasidėjęs. Ilgainiui tokia organinė medžiaga padeda formuotis puresnei dirvai ir gerina jos gebėjimą išlaikyti drėgmę. Tik svarbu neprikrauti per daug lapų vienoje vietoje, kad nesusidarytų stora, sulipusi masė. Jei dirva labai šlapia, verčiau lapus palieku kompostuoti atskirai.
2. Pasigaminu vertingo lapų komposto
Šis būdas man ypač patinka, nes nereikia daug pastangų. Lapus surenku į atskirą komposto dėžę arba didelius maišus su ventiliacijos angomis. Jei jie visiškai sausi, šiek tiek sudrėkinu, kad būtų panašūs į išgręžtą kempinę. Tada palieku irti, tik retkarčiais patikrinu, ar masė neišdžiūvo ir netapo pernelyg šlapia.
Močiutės namuose visada buvo jauku: dabar suprantu, kodėl ji taip mėgo šiuos 7 augalus
Ką pilti po obelimis ir kriaušėmis spalį? 3 priemonės, kurios naudingos tik tinkamai naudojamos
Vos nesugadinau bijūnų, norėdama apsaugoti nuo šalčio: dabar žinau, kada juos dengti
Burokėlius galima sėti prieš žiemą, bet neskubėkite: viena klaida gali pražudyti visą derlių
8 augalai, kuriuos rudenį verta genėti: viena dažna klaida gali palikti be žiedų ir uogų
Vynmedžio auginiai gali neperžiemoti dėl vienos klaidos – štai kaip juos apsaugoti nuo šalčioLapų kompostas nesusidaro per kelias savaites, todėl čia reikia kantrybės. Priklausomai nuo medžių rūšies, drėgmės ir temperatūros, jam subręsti gali prireikti maždaug vienų ar dvejų metų. Kai lapai virsta tamsia, puria, žeme kvepiančia mase, ją paskleidžiu lysvėse arba panaudoju prie uogakrūmių. Toks kompostas ypač praverčia sunkesnei dirvai, kurią noriu palaipsniui padaryti puresnę.
3. Lapais mulčiuoju medžius ir krūmus
Dar vienas paprastas būdas – panaudoti lapus kaip mulčią. Juos susmulkinu ir maždaug 5 cm sluoksniu paskleidžiu aplink vaismedžius, serbentus, avietes arba ant laisvų lysvių. Toks sluoksnis padeda mažinti drėgmės garavimą, švelnina dirvos temperatūros svyravimus ir saugo paviršių nuo sukietėjimo. Palaipsniui irdamas jis taip pat papildo dirvą organine medžiaga.
Tačiau mulčio niekada nesustūmiu prie pat medžių kamienų. Aplink juos palieku kelių centimetrų tarpą, kad drėgni lapai nuolat nesiliestų su žieve. Taip pat vengiu labai storo nesmulkintų lapų sluoksnio, nes nuo lietaus jis gali sulipti į tankų kilimą. Tokiu atveju dirva prasčiau vėdinasi, todėl naudą geriau duoda purus, susmulkintas mulčias.
Kokių lapų į daržą geriau nenešti?
Ne visi rudenį sugrėbti lapai vienodai tinkami naudoti. Jei ant jų matau ryškių grybinės ligos požymių, ypač kai ta pati liga kasmet kartojasi, tokių lapų tiesiai į lysves nededu. Taip pat nerenku jų prie judrių kelių ar kitose galimai užterštose vietose. Geriau panaudoti mažiau, bet švarios ir sveikos organinės medžiagos.
Ąžuolo lapų nebūtina išmesti, tačiau jie gana lėtai suyra, todėl juos smulkinu ir maišau su kitais lapais. Graikinių riešutmedžių lapus taip pat geriau tinkamai kompostuoti, o ne storu šviežiu sluoksniu berti ant daržovių lysvių. Man svarbiausia ne kuo greičiau atsikratyti lapų, bet sudaryti sąlygas jiems palaipsniui suirti.
Maža gudrybė, kad lapai greičiau suirtų
Jeigu lapų prisikaupia labai daug, juos sumaišau su nupjauta žalia žole, sveikomis augalų liekanomis arba nedideliu kiekiu jau subrendusio komposto. Lapai daugiausia suteikia anglies turinčios medžiagos, o žalios augalų dalys papildomai aprūpina mikroorganizmus azotu. Toks derinys gali pagreitinti kompostavimą, ypač kai masė pakankamai drėgna ir gauna oro.
Mano svarbiausia taisyklė: lapai turi irti, o ne pūti be oro. Todėl nepalieku jų stora, permirkusia ir suslėgta krūva. Jei kompostas per šlapias, jį supurenu ir įmaišau sausesnių medžiagų.
Ar lapai gali visiškai pakeisti trąšas?
Nukritę lapai nėra stebuklinga trąša, galinti patenkinti visus augalų poreikius. Jų didžiausia vertė – organinė medžiaga, kuri ilgainiui gerina dirvos struktūrą ir sudaro palankesnes sąlygas dirvožemio organizmams. Jei darže trūksta konkrečių maisto medžiagų, vien lapų gali neužtekti. Todėl juos laikau naudingu dirvos priežiūros būdu, o ne visų trąšų pakaitalu.
Dabar rudenį grėbdamas lapus jau nebesinervinu taip, kaip anksčiau. Dalį palieku poilsio laukiančioms lysvėms, dalį supilu į komposto dėžę, o likusius panaudoju mulčiui. Kaimynas, žinoma, iki šiol nepraleidžia progos priminti, kad kadaise pats išveždavau „nemokamą kompostą“. Ir šį kartą turiu pripažinti – jis buvo teisus.
O jūs ką darote su rudenį nukritusiais lapais? Išvežate, kompostuojate ar naudojate lysvėms uždengti? Pasidalykite savo patirtimi komentaruose – gal turite dar vieną gudrybę, kurią verta išbandyti darže!
