Vieną vakarą atidariau šaldytuvą ir supratau, kad vakarienės reikalai prasti. Mėsos nėra, sūrio likęs vos gabalėlis, o iki parduotuvės eiti taip nesinorėjo, lyg lauke būtų ne paprastas rudens vakaras, o pūga. Užtat spintelėje radau grikių, kiaušinių ir kelias daržoves. Prisiminiau, kaip močiutė iš tokių paprastų produktų mokėdavo pagaminti vakarienę, po kurios niekas nuo stalo nepakildavo alkanas.
Turinys (7)
Nusprendžiau iškepti grikių kotletus, tik namiškiams iš anksto nepasakiau, kad juose nebus nė trupučio mėsos. Kai virtuvėje pasklido kepamų svogūnų ir česnakų kvapas, visi pradėjo domėtis, kas vakarienei. Pasakiau, kad kotletai, ir niekas daugiau neklausinėjo, kol ant stalo neatsirado pirmoji lėkštė.
O tada išgirdau klausimą, kurio ir laukiau: „Palauk, tai iš ko jie pagaminti, nes skonis tobulas?“ Man beliko nusišypsoti – štai taip paprasti grikiai dar kartą išgelbėjo vakarienę.
Ingredientai
Šie grikių kotletai man patinka dėl to, kad jiems nereikia brangių produktų. Daugumą ingredientų visada turiu namuose, o pakepintos daržovės suteikia patiekalui daugiau skonio ir sultingumo. Iš šio kiekio pagaminu maždaug 12–14 nedidelių kotletų, priklausomai nuo jų dydžio.
- 300 g grikių kruopų
- 500 ml vandens grikiams virti (jei prireiks, dar šiek tiek papildomai)
- 3 kiaušiniai
- 1 vidutinio dydžio svogūnas
- 1 vidutinio dydžio morka
- 3 česnako skiltelės
- 3 valg. š. grietinės
- Šviežių krapų arba petražolių pagal skonį
- Druskos pagal skonį
- Žiupsnelis maltų juodųjų pipirų
- Mėgstamų prieskonių pagal skonį
- Apie 80–100 g džiūvėsėlių apvolioti
- Aliejaus arba sviesto kepti
Jeigu mėgstate ryškesnį skonį, į grikių masę galima įberti šiek tiek maltos saldžiosios paprikos. Aš dažniausiai apsiriboju juodaisiais pipirais, česnaku ir krapais, nes šių skonių man visiškai pakanka. Dar šiek tiek džiūvėsėlių pasilieku pačiai masei sutvirtinti, jei ji pasirodytų per minkšta.
Kaip gaminu žingsnis po žingsnio
Pirmiausia išverdu grikius. Kruopas perplaunu, suberiu į puodą ir užpilu vandeniu. Įberiu truputį druskos, užvirinu, sumažinu kaitrą ir verdu uždengusi maždaug 15–20 minučių, kol grikiai suminkštėja ir sugeria vandenį. Jeigu matau, kad skysčio nebeliko, o kruopos dar kietokos, įpilu šlakelį karšto vandens ir paverdu ilgiau. Išvirusius grikius palieku visiškai atvėsti, nes į karštą košę kiaušinių nemaišau.
Vienas burokėlis, viena bulvė ir silkė: tokio užkandžio ant traškios duonos dar nebuvote ragavę
Tik 4 ingredientai naminiam kreminiam sūriui: paprastas būdas, bet viena detalė labai svarbi
Grybai grietinės padaže bus nepaprastai skanūs: viena smulkmena lemia, ar padažas bus švelnus
Šį tortą anksčiau kepdavome tik didžiosioms šventėms – vienas gabalėlis nebūdavo paskutinis
2 kg morkų, paprikos ir pomidorai – kiek paruošiu, tiek ir pritrūksta
Kiaulių ausytės su česnaku ir prieskoniais: viena gudrybė, kad būtų maloniai traškiosKol grikiai vėsta, paruošiu daržoves. Svogūną nulupu ir supjaustau smulkiais kubeliais, o morką sutarkuoju vidutinio stambumo tarka. Keptuvėje įkaitinu šiek tiek aliejaus arba ištirpinu gabalėlį sviesto ir pirmiausia apkepinu svogūną, kol jis tampa minkštas ir skaidrus. Tuomet sudedu morką ir kepu dar apie 5–7 minutes, kol daržovės suminkštėja ir pasklinda malonus aromatas. Nukėlusi nuo ugnies leidžiu joms šiek tiek atvėsti.
Dabar prasideda svarbiausias momentas – grikių masės paruošimas. Atvėsusius grikius sudedu į didesnį dubenį, įmušu tris kiaušinius ir trumpai sutrinu elektriniu trintuvu, kad masė pradėtų lipti. Nesistengiu jos paversti visiškai glotnia tyre, nes man patinka, kai kotletuose dar šiek tiek jaučiama grikių tekstūra. Jei naudojate labai galingą trintuvą, geriau masę smulkinti trumpais intervalais ir stebėti jos tirštumą.
Į paruoštą grikių masę sudedu pakepintus svogūnus su morkomis, išspaustą česnaką ir tris šaukštus grietinės. Įberiu druskos, pipirų, smulkintų krapų arba petražolių ir viską gerai išmaišau. Masė turi būti minkšta, tačiau pakankamai tiršta, kad iš jos būtų galima formuoti kotletus. Jei atrodo per skysta, įmaišau vieną ar du šaukštus džiūvėsėlių ir palieku maždaug 10 minučių, kad jie sugertų dalį drėgmės.
Tuomet formuoju kotletus. Rankas šiek tiek sudrėkinu vandeniu, pasemiu porciją grikių masės ir suformuoju nedidelį, maždaug 1,5–2 cm storio kotletą. Kiekvieną atsargiai apvolioju džiūvėsėliuose, kad iš visų pusių pasidengtų plonu sluoksniu. Stengiuosi kotletų nedaryti labai didelių, nes mažesnius lengviau apversti, jie gražiau apskrunda ir tolygiau iškepa.
Galiausiai kepu keptuvėje. Įkaitinu šiek tiek aliejaus ir sudedu kotletus palikdama tarpus. Kepu ant vidutinės kaitros maždaug po 4–5 minutes iš kiekvienos pusės, kol susidaro graži rusva plutelė. Kadangi masėje yra žalių kiaušinių, svarbu, kad kotletai iškeptų ir viduje, todėl prireikus sumažinu kaitrą ir dar trumpai pakepu uždengusi dangčiu. Iškepusius perkeliu į lėkštę ir patiekiu su mėgstamu padažu.
Svarbiausi patarimai iš mano patirties
Didžiausia mano gudrybė – naudoti visiškai atvėsusius grikius. Kai pirmą kartą skubėdama bandžiau maišyti dar šiltą košę su kiaušiniais, masė gavosi gerokai minkštesnė, negu tikėjausi. Dabar dažnai grikius išverdu iš anksto, todėl gaminimas vyksta kur kas sklandžiau. Be to, šiam receptui puikiai tinka ir nuo ankstesnės dienos likę virti grikiai, jei jie buvo tinkamai laikomi šaldytuve.
Labai svarbu neskubėti ir su trintuvu. Jeigu viską sutrinsite iki skystos tyrės, formuoti kotletus bus gerokai sunkiau. Aš mėgstu tokią masę, kurioje dalis grikių jau susijungusi su kiaušiniais, bet dar lieka šiek tiek kruopų. Taip kotletai būna ne tik tvirtesni, bet ir malonesnės tekstūros.
Dar vieną dalyką išmokau iš savo klaidų – pakepintų svogūnų ir morkų neverta praleisti. Kartą bandžiau viską sudėti žaliai, tikėdamasi sutaupyti kelias minutes, tačiau skonis buvo ne toks sodrus. Lengvai apkepintos daržovės suteikia natūralaus saldumo ir malonaus aromato. O jei kepu svieste, visa virtuvė pakvimpa taip gardžiai, kad namiškiai prie keptuvės pradeda rinktis anksčiau, nei baigiu kepti.
Dažniausios klaidos
Dažniausia klaida – per skysta grikių masė. Taip gali nutikti, jei grikiuose liko per daug vandens, jie dar šilti arba įdėta pernelyg daug grietinės. Tokiu atveju nereikia iš karto pulti berti pusės pakelio miltų. Geriau įmaišyti nedidelį kiekį džiūvėsėlių, palaukti kelias minutes ir tik tada įvertinti tirštumą.
Kita klaida – kotletų vartymas per anksti. Kai tik sudedu juos į keptuvę, stengiuosi bent kelias minutes nejudinti, kad apačioje spėtų susiformuoti tvirta plutelė. Jei nuolat kilnosite mentele, minkšti kotletai gali pradėti byrėti. Geriausia palaukti, kol krašteliai apskrus, ir tik tada atsargiai apversti.
Taip pat nereikia kepti ant pernelyg stiprios ugnies. Išorėje kotletai gali greitai patamsėti, o viduje likti nepakankamai iškepę. Todėl renkuosi vidutinę kaitrą ir neskubu, ypač kai kotletai šiek tiek storesni. Taip gaunu tą rezultatą, kuris man patinka labiausiai – rusvą plutelę ir minkštą, sultingą vidų.
Kaip laikyti ir kiek išsilaiko
Jei grikių kotletų lieka, leidžiu jiems trumpai atvėsti ir sudedu į sandarų indą. Šaldytuve, ne aukštesnėje kaip 4 °C temperatūroje, tinkamai paruoštus kotletus galima laikyti apie 3–4 dienas. Svarbu jų nepalikti kambario temperatūroje ilgiau kaip dvi valandas. Jeigu gaminau iš jau anksčiau virtų grikių, bendrą laikymo laiką skaičiuoju nuo jų išvirimo dienos.
Kitą dieną kotletus mėgstu pašildyti keptuvėje su lašeliu aliejaus. Taip plutelė vėl tampa maloniai traški, o vidus sušyla. Galima šildyti ir orkaitėje, tik svarbu gerai įkaitinti visą kotletą. Beje, šie kotletai visai skanūs ir šalti, ypač jei patiekiu juos su jogurtiniu arba grietinės padažu.
Su kuo skaniausia valgyti
Man grikių kotletai labiausiai patinka su paprastu grietinės ir česnako padažu. Į kelis šaukštus grietinės įspaudžiu nedidelę česnako skiltelę, įberiu druskos, smulkintų krapų ir viską išmaišau. Jei norisi šiek tiek aštrumo, įdedu pusę šaukštelio garstyčių. Toks padažas puikiai dera su grikiais ir dar labiau išryškina pakepintų daržovių skonį.
Šalia dažniausiai patiekiu šviežių agurkų, pomidorų arba raugintų kopūstų salotų. Kai norisi sotesnių pietų, prie kotletų tinka ir lengvai troškintos daržovės. Kartais į pačią grikių masę įmaišau smulkiai pjaustytų, iš anksto apkepintų pievagrybių – tuomet kotletai būna dar aromatingesni. Tačiau ir be jokių papildomų priedų jie tikrai skanūs.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima šiuos kotletus gaminti iš vakarykščių grikių? Taip, tai vienas patogiausių būdų sunaudoti likusią košę. Svarbiausia, kad grikiai būtų greitai atvėsinti po virimo ir tinkamai laikyti šaldytuve. Jei košė jau pagardinta sviestu ar druska, tiesiog atitinkamai sumažinu šių ingredientų kiekį kotletų masėje.
Ką daryti, jei kotletai byra formuojant? Dažniausiai tai reiškia, kad masė nepakankamai lipni arba joje per daug drėgmės. Galima dalį grikių dar šiek tiek patrinti trintuvu ir įmaišyti truputį džiūvėsėlių. Taip pat padeda trumpas masės palaikymas šaldytuve prieš formuojant. Jei ji labai minkšta, verčiau formuoti mažesnius, ne per storus kotletukus.
Ar galima grikių kotletus kepti orkaitėje? Taip, galima, nors jų plutelė bus šiek tiek kitokia nei keptuvėje. Suformuotus kotletus sudedu ant kepimo popieriumi išklotos skardos, lengvai patepu aliejumi ir kepu apie 20–25 minutes iki 190 °C įkaitintoje orkaitėje. Kepimo viduryje atsargiai apverčiu, o pabaigoje patikrinu, kad kotletai būtų visiškai iškepę.
Štai taip iš paprastų grikių, kiaušinių ir kelių daržovių pagaminu visai šeimai tinkamą vakarienę. Šis receptas man primena močiutės virtuvę, kurioje niekas neskubėdavo išmesti vakar likusios košės, nes iš jos dar buvo galima sugalvoti ką nors skanaus. Ir kiekvieną kartą, kai ant stalo atsiranda šie rusvi grikių kotletai, pagalvoju, kad geram naminiam patiekalui tikrai nebūtina išleisti daug pinigų.
O jūs esate kepę grikių kotletus be mėsos? Gal į juos dedate grybų, sūrio ar turite kitą iš močiutės paveldėtą gudrybę? Pasidalykite savo receptais ir patirtimi komentaruose – man labai įdomu sužinoti, kaip grikius ruošiate jūs!
