Šią vasarą moliūgai užaugo tokie, kokių dar neturėjau: aštuoni dideli oranžiniai, keli žali muskatiniai ir dar keliolika mažesnių. Spalio pradžioje, prieš pirmąsias šalnas, juos visus nuskyniau, sukroviau į pintines ir sunešiau į sandėliuką. Tikėjausi, kad užteks iki pavasario: sriuboms, košėms, pyragams. Po mėnesio, užėjęs į sandėliuką, pajutau saldžiai rūgštų kvapą. Trys didžiausi moliūgai buvo suminkštėję prie koto, o po jais pintinėje telkšojo lipnus skystis. Dar du turėjo tamsias, minkštas dėmes ten, kur gulėjo vienas ant kito.
Turinys (9)
Kodėl moliūgai pūva nuo koto
Kai papasakojau apie tai daržininkei, kuri turguje prekiauja moliūgais jau dvidešimt metų, ji iš karto paklausė: „O kotus palikote?“ Prisipažinau, kad kai kuriems moliūgams kotą nulaužiau, kai jie buvo per sunkūs nešti, o kitiems nukirpau labai trumpai, kad tilptų į pintinę.
Ji paaiškino, kad kotas yra moliūgo „kamštis“. Kol jis sveikas, ilgas ir sausas, jis saugo moliūgą nuo bakterijų ir grybelių. Kai kotas nulaužiamas ar nukerpamas per trumpai, atsiranda atvira žaizda, pro kurią į vaisių patenka infekcija. Būtent todėl moliūgai dažniausiai pradeda pūti nuo koto.
Ji taip pat paklausė, ar moliūgus nešiojau laikydamas už koto. Taip, didelius moliūgus kartais keldavau už koto, nes taip patogiau. Tai irgi klaida: kotas gali įtrūkti ar atitrūkti nuo vaisiaus, ir pro įtrūkimą patenka puvinys.
Kaip teisingai nuskinti
Dabar moliūgus skinu kitaip. Kotą nupjaunu aštriu peiliu ar sekatoriumi, palikdamas penkių–dešimties centimetrų ilgio kotelį. Jo niekada nelaužau. Moliūgus nešu laikydamas už vaisiaus, iš apačios, o ne už koto.
Skinu, kai moliūgai prinokę: kai jų žievė sukietėja ir pirštu nagu sunku ją pradurti, kai spalva tampa sodri, o kotas pradeda džiūti ir kietėti. Svarbu nuskinti prieš stipresnes šalnas, nes nušalę moliūgai laikosi blogai.
Bendradarbė pusmetį laukė naujų zamiokulko ūglių: paaiškėjo, kad jam trukdė jos pačios rūpestis
Kardelių svogūnėliai pavasarį buvo minkšti kaip kempinė: viena džiovinimo klaida rudenį kainavo visą gėlyną
Astrus galima pasėti dar prieš žiemą: bet viena rudens klaida gali pražudyti visus daigelius
Kieme liko keli beržo rąstai: sužinojau, kaip ant jų galima užsiauginti valgomųjų grybų
Šių 4 medžių neskubėkite sodinti prie namo: problemos gali išryškėti tik po 10–15 metų
Bulvės rūsyje pažaliavo ir pasidarė kartokos: ar jas dar galima valgyti ir kodėl tai nutinkaDešimties dienų taisyklė
Svarbiausias dalykas, kurio nežinojau, – moliūgus po nuskynimo reikia „subrandinti“. Daržininkė tai vadina žievės grūdinimu. Nuskintus moliūgus reikia palaikyti šiltoje, sausoje vietoje maždaug dešimt–keturiolika dienų. Per tą laiką jų žievė sukietėja dar labiau, smulkios žaizdelės ir įbrėžimai užgyja, o kotas visiškai išdžiūsta. Moliūgas tampa atsparesnis puviniui ir laikosi daug ilgiau.
Šiltas oras čia labai svarbus. Daržininkė sakė, kad tam tinka šilta, saulėta veranda ar šiltas kambarys, kur temperatūra apie dvidešimt ar daugiau laipsnių. Vėsiame sandėliuke tokio grūdinimo nebūna.
Aš savo moliūgus iš karto nunešiau į vėsų sandėliuką. Jie neturėjo laiko pasiruošti ilgam laikymui.
Kaip laikyti po grūdinimo
Po dešimties dienų šilumoje moliūgus jau galima perkelti į ilgalaikę laikymo vietą. Jiems tinka vėsi, bet ne šalta, sausa ir vėdinama vieta. Daržininkė patarė maždaug dešimt–penkiolika laipsnių šilumos. Per šalta, arti nulio, moliūgams kenkia, o drėgname rūsyje jie greitai pelija.
Moliūgų nekraunu vieno ant kito. Kiekvienas guli atskirai, ant medinės lentynos ar ant kartono, kad nesiliestų tarpusavyje. Ten, kur moliūgai liečiasi, kaupiasi drėgmė, ir prasideda puvinys. Mano du moliūgai su tamsiomis dėmėmis buvo būtent tie, kurie gulėjo vienas ant kito pintinėje.
Kas kelias savaites moliūgus apžiūriu. Jei pastebiu minkštą dėmę, tą moliūgą iš karto sunaudoju, išpjovęs pažeistą vietą, kol puvinys neišplito.
Ne visi moliūgai laikosi vienodai
Daržininkė papasakojo, kad skirtingi moliūgai laikosi skirtingai. Kietažieviai, tokie kaip muskatiniai ar didieji, tinkamai paruošti ir laikomi gali išsilaikyti kelis mėnesius, kartais iki pavasario. Plonažieviai, pavyzdžiui, cukinijos ar patisonai, laikosi trumpai. Dekoratyviniai moliūgai išsilaiko ilgai, bet jie dažniausiai nevalgomi.
Taip pat nesunokę moliūgai laikosi blogiau. Jei moliūgas nuskintas dar žalias, jis gali šiek tiek prinokti šiltoje vietoje, bet ilgai jo laikyti nepavyks. Tokius geriau sunaudoti pirmiausia.
Nuplauti ar ne
Kitas klausimas, kurį uždaviau daržininkei, buvo, ar moliūgus prieš laikymą reikia plauti. Ji patarė jų neplauti vandeniu. Drėgmė ant žievės gali paskatinti puvinį. Jei ant moliūgo yra žemių, užtenka nuvalyti jas sausa šluoste ar minkštu šepečiu. Kai kurie daržininkai nuvalo moliūgų žievę skiestu acto tirpalu ar silpnu dezinfekuojančiu tirpalu ir gerai nusausina, kad sunaikintų pelėsio sporas. Aš kol kas tik nuvalau sausai, bet atidžiai rūšiuoju.
Taip pat moliūgus apžiūriu prieš dėdamas laikyti. Moliūgus su įpjovimais, sumušimais, minkštomis vietomis ar be koto iš karto atskiriu ir sunaudoju pirmiausia. Jie ilgai neišsilaikys, o šalia sveikų gali tapti puvinio židiniu.
Kai moliūgų per daug
Jei moliūgų užaugo daugiau, nei suspėsite suvalgyti, juos galima perdirbti iš anksto. Moliūgų tyrę lengva užšaldyti porcijomis, o moliūgo gabaliukus – išdžiovinti ar užkonservuoti. Moliūgų sėklas verta išdžiovinti ir paskrudinti: jos tinka užkandžiui ar salotoms.
Ką padariau su pūvančiais moliūgais
Iš tų trijų moliūgų, kurie pradėjo pūti nuo koto, du dar buvo galima išgelbėti. Išpjoviau minkštą vietą su atsarga ir likusią dalį sunaudojome iš karto. Dalį išviriau ir užšaldžiau trintą, dalį iškepiau orkaitėje. Trečias buvo supuvęs per daug ir iškeliavo į kompostą.
Kitus moliūgus iškart apžiūrėjau. Tie, kurie buvo sveiki, bet gulėjo vienas ant kito, keliavo į šiltą kambarį kelioms dienoms, o paskui – į sandėliuko lentyną, išdėlioti atskirai.
Moliūgai iki pavasario
Dabar, praėjus dar dviem mėnesiams, likę moliūgai vis dar kieti ir sveiki. Kotai sausi, žievė kieta, o kvapas sandėliuke – tik obuolių ir žemės.
Jei ką tik nuskynėte moliūgus, nepakartokite mano klaidų. Palikite ilgą kotą ir niekada jo nelaužykite. Neneškite moliūgų už koto. Palaikykite juos dešimt dienų šiltoje vietoje, o tik paskui perkelkite į vėsią ir sausą. Ir neskraukite jų vieno ant kito. Tada moliūgų sriuba ant jūsų stalo bus ir per Kalėdas, ir gal net kovo mėnesį.
