Šveicarijoje, netoli Ciuricho, dirbau šešerius metus. Į Vilnių grįžau pernai. Šią vasarą pas mane atvažiavo buvęs kolega Markusas, šveicaras, kuris niekada nebuvo lankęsis Baltijos šalyse. Pirmą dieną nuėjome išgerti kavos senamiestyje. Kai padavėja atnešė sąskaitą, Markusas ilgai į ją žiūrėjo, tada pažiūrėjo į mane ir pasakė: „Jūs čia gyvenate rojuje.“
Turinys (11)
Aš nusijuokiau. Mano draugai Lietuvoje dažnai skundžiasi, kad viskas brangsta. Bet tą savaitę, kai rodžiau Markusui Vilnių, supratau, kad kainos yra labai santykinis dalykas.
Kava ir pietūs
Ciuriche puodelis kavos kavinėje kainuoja maždaug penkis–šešis frankus, o dienos pietūs restorane – kelis kartus daugiau. Vilniuje už kavą sumokėjome kelis eurus, o pietūs su sriuba, karštu patiekalu ir gėrimu Markusui kainavo mažiau nei Šveicarijoje kava su pyragaičiu.
Kitą dieną jis nuėjo į kirpyklą. Grįžo nustebęs: Ciuriche už paprastą vyrišką kirpimą jis paprastai moka keliasdešimt frankų, o čia sumokėjo kelis kartus mažiau. Jis pasakė, kad kitą kartą atvažiuos su visa šeima ir visi čia kirpsis.
Odontologas ir sveikata
Didžiausią įspūdį Markusui padarė odontologų kainos. Šveicarijoje įprastas sveikatos draudimas odontologo paslaugų dažniausiai nedengia, o jos labai brangios. Kai kurie šveicarai važiuoja gydytis dantų į kaimynines šalis. Markusas pasiteiravo vienoje Vilniaus klinikoje ir sakė, kad gydymas, kuriam namuose jam reikėtų kelių tūkstančių frankų, čia kainuotų kelis kartus mažiau.
Be to, Šveicarijoje privalomasis sveikatos draudimas suaugusiam žmogui kainuoja kelis šimtus frankų per mėnesį. Aš pats ten už jį mokėdavau nemažą atlyginimo dalį. Lietuvoje privalomojo sveikatos draudimo įmokos dirbantiesiems išskaičiuojamos iš atlyginimo, todėl jos daug mažiau pastebimos.
„Wizz Air“ kviečia į Drakulos pilį: laimėtojui apmokės kelionę ir viešbutį
Lenkijos oro linijos mažina kainas: pigesni skrydžiai į Portugaliją, Čekiją ir Kazachstaną
Gavau pirmąją šildymo sąskaitą ir nustebau: kaimynas tokiame pačiame bute moka mažiau – paaiškėjo, ką darome ne taip
Mėnesį stebėjau televizoriaus kainą prieš Juodąjį penktadienį: „nuolaida“ mane tiesiog prajuokino
Tikrinu seną patarimą kelionę pirkti iš anksto: ar už 7 naktis Egipte mokėčiau mažiau?
Lapkričio 11-oji – didžiausias kinų parduotuvių išpardavimas: šiemet už pigų siuntinį sumokėsite daugiau, nei manoteTransportas ir paslaugos
Viešasis transportas Šveicarijoje puikus, bet brangus. Traukinio bilietas iš Ciuricho į Berną kainuoja tiek, kiek Lietuvoje kainuotų kelios kelionės traukiniu tarp didžiųjų miestų. Vilniuje Markusas važinėjo autobusais ir troleibusais ir negalėjo patikėti, kokie pigūs bilietai.
Taksi, valymo paslaugos, automobilio remontas, kosmetologė, masažas – visos paslaugos, kurias atlieka žmonės, Lietuvoje kainuoja gerokai mažiau. Tai ir yra didžiausias skirtumas tarp turtingų ir mažiau turtingų šalių.
Bet kodėl lietuviams brangu
Markusui viskas atrodė pigu, nes jis uždirba šveicarišką atlyginimą. Šveicarijoje atlyginimai yra kelis kartus didesni nei Lietuvoje. Todėl tai, kas jam atrodo smulkmena, daugeliui lietuvių yra apčiuopiama išlaida.
Kai dirbau Šveicarijoje, irgi nesiskaičiuodavau, kiek išleidžiu kavai. Dabar, gaudamas lietuvišką atlyginimą, kasdienės kavos kavinėje jau nebelaikau savaime suprantamu dalyku. Kaina ta pati, bet jos svoris kitas.
Kas Lietuvoje nėra pigu
Markusas pastebėjo ir tai, kad ne viskas Lietuvoje pigu. Elektronika, drabužiai, automobiliai, kai kurie maisto produktai čia kainuoja panašiai kaip Šveicarijoje ar net brangiau. Jis nustebo, kad telefonas, kurį jis nusipirko Ciuriche, Vilniuje kainuoja beveik tiek pat.
Tai dar kartą parodo, kad prekės, kuriomis prekiaujama tarptautiniu mastu, visur kainuoja panašiai. O štai paslaugos ir vietiniai produktai labiausiai priklauso nuo šalies atlyginimų ir gyvenimo lygio.
Ką aš pastebėjau grįžęs
Grįžęs iš Šveicarijos supratau, kad Lietuvoje galima gyventi labai gerai, jei moki planuoti. Butas Vilniuje, nors ir nepigus, kainuoja kur kas mažiau nei Ciuriche. Mano mėnesio išlaidos būstui, transportui ir paslaugoms sumažėjo kelis kartus, nors sumažėjo ir pajamos.
Taip pat čia turiu daugiau laisvo laiko, artimuosius šalia ir mažiau streso. Šveicarijoje viskas veikia kaip laikrodis, bet gyvenimas ten buvo labai įtemptas ir brangus.
Ar tikrai rojus
Ar Lietuva tikrai rojus? Žinoma, ne. Daug žmonių čia uždirba nedaug, o kainos dažnai auga greičiau nei atlyginimai. Pensininkams, jaunoms šeimoms ir mažas pajamas gaunantiems žmonėms gyventi nelengva. Markusas tai matė tik iš turisto pusės.
Bet jo žodžiai privertė mane pažvelgti į savo šalį kitaip. Kartais, kai nuolat skundžiamės, pamirštame, kad turime ir gerų dalykų, kurių kitur nėra arba kurie kainuoja daug daugiau.
Kodėl kainos atrodo kitaip
Ekonomistai turi paprastą paaiškinimą. Kai lyginame kainas tarp šalių, svarbu ne pats skaičius, o tai, kiek valandų reikia dirbti, kad tą dalyką nusipirktum. Šveicarui puodelis kavos Vilniuje kainuoja kelias darbo minutes, o daugeliui lietuvių – gerokai daugiau.
Todėl vienas ir tas pats kainų lygis vieniems atrodo kaip rojus, kitiems – kaip kova už išgyvenimą. Abu teisūs, tik matuoja skirtingomis liniuotėmis.
Kodėl kai kurie lietuviai grįžta
Pažįstu ne vieną lietuvį, kuris po kelerių metų Šveicarijoje, Norvegijoje ar Vokietijoje grįžo namo. Dažniausiai jie grįžta ne dėl kainų, o dėl šeimos, draugų ir gyvenimo ritmo. Tačiau daugelis pripažįsta, kad grįžus su santaupomis gyventi Lietuvoje gerokai lengviau nei išvykstant.
Su užsienyje sukauptais pinigais kai kurie nusiperka būstą, pradeda verslą ar tiesiog gyvena ramiau. Tai, ką Markusas pavadino rojumi, jiems iš tikrųjų tampa geresniu gyvenimu.
Maisto parduotuvėje
Markusas norėjo pamatyti ir lietuvišką prekybos centrą. Ten jo įspūdžiai buvo mišrūs. Mėsa, pieno produktai, daržovės ir duona jam atrodė gerokai pigesni nei Šveicarijoje, kur maistas yra vienas brangiausių Europoje. O štai kava, šokoladas ir kai kurie importiniai produktai kainavo panašiai.
Jis juokėsi, kad Šveicarijoje vienas kilogramas gerų braškių kartais kainuoja tiek, kiek čia visas krepšys vaisių.
Ką Markusas išsivežė
Išvažiuodamas Markusas išsivežė lagaminą lietuviškos duonos, sūrio ir kelis butelius giros. Jis sakė, kad Šveicarijoje tokios duonos nėra. Dar jis užsiregistravo pas Vilniaus odontologą kitai kelionei.
Kai atsisveikinome oro uoste, jis pasakė: „Jūsų kainos geros, bet jūs patys to nevertinate.“ Gal jis ir teisus. O gal mes tiesiog matome kitą pusę, kurią turistai pamato retai.
