Atrodo, kad telefonai seniai turėjo išstumti popierinius kalendorius, tačiau taip nenutiko. Vis dar yra žmonių, kurie svarbiausias datas, susitikimus ir kasdienes užduotis mieliau užrašo ranka, o ne pasitiki vien ekranu, ir psichologai sako, kad tai nėra vien sentimentas ar senoviškas įprotis.
Turinys (4)
Maždaug 70 proc. suaugusiųjų naudojasi elektroniniais kalendoriais, o apie 28 proc. vis dar renkasi popierinius. Tyrinėdami, kaip žmonės organizuoja savo laiką, specialistai pastebi, kad „popierinė“ grupė turi kelis gana panašius bruožus: jiems svarbus pats rašymo procesas, aiškus vaizdas prieš akis ir pojūtis, kad dienotvarkė yra apčiuopiama, o ne tik paslėpta programėlėje.
Tokiems žmonėms dažnai svarbus ir fizinis kontaktas su planuote. Jie užrašo darbus ranka, brauko atliktus, klijuoja lipdukus, o skirtingoms užduotims naudoja įvairias spalvas. Psichologų teigimu, taip susidaro tarsi asmeninė gyvenimo kronika, kuri ne tik padeda nepamiršti, bet ir suteikia malonų kontrolės jausmą. Kalendorius tada tampa ne vien praktiniu įrankiu, o daiktu, su kuriuo siejasi prisiminimai.
Laukimas tampa stipresnis, kai data matoma kasdien
Dar vienas popieriaus gerbėjų bruožas – gebėjimas mėgautis laukimu. Kai atostogų diena, šventė ar koncertas apsibrauktas rašalu, ta data vis išnyra prieš akis kiekvieną kartą vartant puslapius, todėl laukimas tik stiprėja. Tai siejama su Roberto Zajonco (Robert Zajonc) „paprasto pažinimo“ efektu: kuo dažniau matome tą pačią pažymėtą dieną, tuo ji tampa mums svarbesnė ir patrauklesnė.
Prie šios minties dera ir psichologės Hale Matthews darbai. Ji yra nurodžiusi, kad žmonės, kurie savo tikslus užsirašo, juos pasiekia maždaug 40 proc. dažniau. Kalendorius tam ypač patogus, nes prie jo nuolat sugrįžtama, todėl ten patogu žymėti ne tik susitikimus, bet ir asmeninius siekius: sportą, skaitymą, taupymą ar laiką šeimai.
Šis mechanizmas ypač naudingas ir Lietuvoje, kur daugeliui šeimų tenka derinti darbo laiką, vaikų būrelius, pamokas, gydytojų vizitus ir sezoninius planus. Popierinis kalendorius ant virtuvės sienos ar darbo stalo gali tapti labai paprastu būdu matyti visą savaitę vienu žvilgsniu, ypač kai namuose daug skirtingų grafikų.
Trys nustatymai, kurie gali pažadinti seną Smart TV
Kodėl Vokietijoje prie konteinerių paliekami beveik nauji daiktai
Kuri silpnoji pusė jums labiausiai būdinga? Paprastas šešėlių testas
Kiek metų galima laikyti malkas ir kaip nepražiopsoti jų tinkamumo
Šaukštelis medaus kavoje gali nustebinti: kaip sumažinti kartumą be cukraus
Net vidutinių gebėjimų žmonės dažnai pasiekia daugiau: 5 savybės, kurios tai lemiaRanka rašyti planai dažnai būna tikslesni
Mokslinėje literatūroje taip pat yra įdomių duomenų. 2023 metais žurnale Journal of Consumer Psychology paskelbtame tyrime Janmei Huang (Yanmei Huang), Dženjanas Yangas (Zhenyang Yang) ir Viki Morvic (Vicki Morwitz) padarė išvadą, kad žmonės, naudojantys popierinius kalendorius, paprastai sudaro kokybiškesnius planus nei tie, kurie remiasi telefonu. Tokie planai buvo išsamesni, realesni ir dažniau įgyvendinami.
Vėliau tyrėjai pateikė darbo tęsinį vartotojų tyrimų konferencijoje. Duomenys rodė, kad popierinius kalendorius naudoję dalyviai įgyvendino apie 83 proc. suplanuotų darbų, o išmaniuosius telefonus pasirinkę žmonės – tik 72 proc. Aiškinama, kad ant popieriaus lengviau vienu metu aprėpti visą savaitę ar mėnesį, todėl žmogus geriau paskirsto laiką tarp darbo, šeimos ir poilsio.
Praktikoje tai reiškia paprastą dalyką: kuo aiškiau matome visumą, tuo mažesnė tikimybė, kad susidėliosime per daug užduočių vienai dienai. Dėl to popierinis kalendorius dažnai tinka tiems, kurie linkę nuolat persiplanuoti, o vėliau pajunta, kad diena tampa per ankšta.
Ką daro smegenys, kai rašome ranka
Į tą pačią pusę rodo ir neuromokslas. Tyrimai, kuriems vadovavo Rudas van der Veelas ir Odri van der Mer (Audrey van der Meer), naudojant elektroencefalografiją parodė, kad rašymas ranka įjungia platesnius smegenų tinklus, susijusius su atmintimi ir mokymusi, nei teksto rinkimas klaviatūra. Jei šį principą perkeliame į kalendorių, ranka užrašyti susitikimai ir terminai greičiausiai geriau įsitvirtina ilgalaikėje atmintyje.
Telefonas, priešingai, skatina vadinamąją kognityvinę perkrovą. Paprastai tariant, žmogus leidžia įrenginiui už jį prisiminti, priminti ir net susidėlioti prioritetus. Tai patogu, bet kartu mažiau treniruoja paties žmogaus gebėjimą susikurti savo laiko žemėlapį. Popierinis dienoraštis ar kalendorius švelniai skatina tą žemėlapį susidaryti pačiam, todėl daugelis žmonių sako jaučiantys didesnį savaitės valdymą.
Vis dėlto elektroniniai kalendoriai lieka labai naudingi tada, kai reikia bendro šeimos grafiko, greitai kintančių darbo planų, nuolat tikslinamų kelionių ar gydytojo vizitų, kuriuos svarbu priminti visiems dalyviams. Tokiais atvejais patogu, kad visi mato tą pačią atnaujintą informaciją savo telefonuose.
Geriausias sprendimas dažnai yra derinys
Dėl to produktyvumo specialistai ir terapeutai dažnai pataria neskubėti rinktis tik vieno metodo. Telefonas gali būti gyva bazė su laikais, vietomis ir bendrais įvykiais, o popierinis dienoraštis ar kalendorius – ramesnė vieta apmąstyti savaitę, susidėlioti prioritetus ir aiškiau suprasti, kas iš tiesų svarbu. Toks derinys ypač patogus žmonėms, kurių kasdienybė Lietuvoje dažnai susipina iš darbo, vaikų, buities ir sezoninių rūpesčių.
Jei norisi pasitikrinti, kas tinka būtent jums, galima atlikti visai paprastą bandymą. Savaitę naudokitės įprastu telefono kalendoriumi, tačiau kiekvieną vakarą svarbiausius darbus perrašykite į mažą užrašų knygelę. Taip pamatysite, ar ranka rašytas planavimas padeda geriau įsiminti dieną, sumažina chaoso pojūtį ir leidžia aiškiau matyti artimiausius planus.
Toks eksperimentas nieko nekainuoja, bet gali daug pasakyti apie jūsų įpročius. Vieniems užteks telefono priminimų, kitiems ramybę suteiks popieriaus lapas, kuriame viskas matosi iš karto. Svarbiausia ne forma, o tai, kad planavimas iš tiesų veiktų jūsų kasdienybėje.
