Praėjus daugiau nei 12 metų po Malaysia Airlines reiso MH370 dingimo, ši aviacijos mįslė vis dar neįminta. Bendrovė Ocean Infinity vėl išsiuntė komandas į pietinę Indijos vandenyno dalį ir naudojo naujausios kartos povandeninius robotus, tačiau ir ši paieškų banga lėktuvo nuolaužų neatskleidė.
Turinys (4)
Vis dėlto istorija nėra sustingusi vien dėl nesėkmingų paieškų. Afrikos pakrantėse rastos atskiros nuolaužos ir palydoviniai duomenys leido gerokai susiaurinti tikėtiną katastrofos zoną, o tai reiškia, kad byla dar nėra užversta.
Kodėl MH370 iki šiol kelia tiek klausimų
MH370 dingo 2014 m. kovo 8 d., kai skrido iš Kvala Lumpūro į Pekiną. Lėktuve buvo 239 žmonės, o dingimas tapo vienu labiausiai aptarinėjamų įvykių civilinės aviacijos istorijoje. Didžiausia viltis atsakyti į klausimus visada buvo juodosios dėžės, nes jos paprastai padeda atkurti paskutines skrydžio minutes, pilotų veiksmus ir techninius gedimus.
Tačiau būtent čia ir slypi problema. Jei lėktuvas nukrenta į labai gilią ir atokią vandenyno vietą, paieškos tampa ne tik brangios, bet ir itin sudėtingos. Net ir turint palydovinius duomenis, reikia susieti skrydžio trajektoriją, jūros sroves, galimą nuolaužų dreifą ir dugno reljefą.
Tokiose bylose labai svarbus tampa ne vien pats radinys, bet ir jo kontekstas. Net maža detalė gali parodyti, kur kryptimi judėjo nuolaužos, kokioje vietoje galėjo įvykti smūgis į vandenį ir kokio masto galėjo būti lėktuvo suirimas. Dėl to tyrėjai dažnai dirba su daugybe skirtingų duomenų šaltinių vienu metu.
Pirmoji paieška vandenyne buvo tikras logistikos išbandymas
2014 m. gegužę Malaizija ir Kinija sutarė, kad paieškoms vadovaus Australija per Australijos transporto saugos biurą. Prie darbo prisidėjo ir Nyderlandų bendrovė Fugro, kuri tyrė vandenyno dugną daugiausia palei vadinamąją Septintąją arką – liniją, nustatytą remiantis Inmarsat palydoviniais duomenimis ir žymėjusią paskutinę tikėtiną lėktuvo vietą.
Kodėl plastikiniai indeliai ima nemaloniai dvokti — įprasta laikymo klaida
Pridėti antenų prie maršrutizatoriaus – iš tikrųjų pagerins Wi‑Fi signalą!
Ar kefyras prieš miegą tikrai naudingas? Štai ką verta žinoti apie jo poveikį skrandžiui
3 priežastys įjungti lėktuvo režimą telefone net jei neskrendate!
Android keičia bekontaktį mokėjimą – dar vienas žingsnis prieš pirkinius!
Kiek graikinių ir lazdynų riešutų valgyti per dienąTa sritis pasirodė nepaprastai sunki. Pietinėje Indijos vandenyno dalyje siautė stiprūs vėjai, audros ir beveik 10 metrų aukščio bangos, o pats dugnas buvo menkai ištirtas. Dar prieš pradedant sistemingą naršymą teko atlikti milžinišką kartografavimo darbą, kad būtų atskleistas kalnuotas, slėnių, ugnikalnių ir kanjonų išvagotas reljefas.
Per beveik trejus metus Fugro laivai sudarė šimtų tūkstančių kvadratinių kilometrų vandenyno dugno žemėlapį. Vis dėlto naudota įranga turėjo ribas: tuometinis autonominis povandeninis aparatas negalėjo leistis giliau nei maždaug 4 000 metrų, o kai kurios įdomios vietos buvo dar giliau.
Tai svarbus priminimas, kodėl didžiuliai vandenyno plotai vis dar slepia daug neatsakytų klausimų. Net moderniausia technika nėra visagalė, kai reikia tyrinėti atšiaurią ir mažai pažintą jūros gelmę. O kiekviena papildoma diena, kai nerandama aiškių pėdsakų, vis labiau didina tyrimo kainą ir sudėtingumą.
Afrikos pakrantėse rastos detalės pakeitė vaizdą
Kol vyko paieškos po vandeniu, buvo tikrinami ir paplūdimiai Indijos vandenyno regione. 2015 m. liepą Prancūzijai priklausančioje Reunjono saloje, daugiau nei už 5 600 kilometrų nuo Australijos, rastas sparno elementas – flaperonas.
Vėliau kitų nuolaužų aptikta Tanzanijoje ir salose prie rytinės Afrikos pakrantės. Iš viso surinkta daugiau nei 50 detalių, kurios, manoma, priklauso MH370. Dalis jų į Afrikos krantus galėjo būti atnešta vandenynų srovių, o tai sustiprino prielaidą, kad lėktuvas sudužo pietinėje Indijos vandenyno dalyje.
Šios detalės tapo vienais svarbiausių materialių įrodymų. Nors jos pačios neatskleidė viso skrydžio likimo, jos pakeitė tyrimo kryptį ir leido labiau susitelkti į pietinę Indijos vandenyno dalį. Kitaip tariant, vienas rastas sparno fragmentas padėjo atmesti dalį spėlionių ir sustiprino tikimybę, kad lėktuvo liekanos yra būtent ten, kur jų buvo ieškoma vėliau.
Kodėl byla dar neužversta
2017 m. sausį, kai paieškų zona buvo išplėsta iki daugiau nei 120 000 kvadratinių kilometrų, bet jokių lėktuvo nuolaužų taip ir nepavyko rasti, Australijos koordinuotos operacijos buvo sustabdytos. Tai buvo didelis smūgis, nes net ir po metų darbo aiškesnio atsakymo neatsirado.
Dabar Ocean Infinity teigia laikysis savo įsipareigojimo bendradarbiauti su Malaizijos vyriausybe ir grįžti į šią teritoriją, kai tam susidarys tinkamos sąlygos. Bendrovė ir toliau tikisi, kad tobulėjant technologijoms ateityje bus įmanoma sugrįžti į audringus vandenis prie Septintosios arkos, vėl skenuoti dugną ir rasti naujų užuominų apie vieną didžiausių neišspręstų aviacijos mįslių.
Ši istorija rodo, kad net šiuolaikinėje aviacijoje technika ne visada leidžia greitai atkurti įvykių grandinę, jei orlaivis dingsta toli nuo gyvenamų vietų. Tada tenka derinti palydovinius duomenis, jūrų srovių modelius, dugno kartografiją ir ilgą kantrybę.
