2026 m. lapkričio 4 d. duomenimis aštuonios Šengeno zonos valstybės laikinai taiko pasienio kontrolę kai kuriose arba visose vidaus sienose. Tai: Austrija, Vokietija, Danija, Italija, Norvegija, Lenkija, Prancūzija ir Švedija.
Turinys (4)
Be to, septynios iš jų jau informavo Europos Komisiją, kad patikros bus tęsiamos 2027 m., rašo SchengenVisaInfo.
Konkrečiai Danija, Norvegija ir Švedija pranešė įvesti kontrolę naujiems šešių mėnesių laikotarpiams — nuo 2026 m. lapkričio 12 d. iki 2027 m. gegužės 11 d. Šių priemonių pratęsimas įvyko penkis mėnesius po to, kai Europos Komisija rekomendavo šioms šalims pradėti palaipsniui atsisakyti patikrų.
Danija argumentuoja, kad sausumos ir jūrų sienų su Vokietija kontrolė būtina dėl sabotažo, terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo rizikos. Norvegija nurodo grėsmes savo energetikos sektoriui ir diversijų pavojų, o Švedija kaip priežastis įvardija tarpvalstybinį organizuotą nusikalstamumą, grėsmes iš Rusijos, hibridines grėsmes, migrantų naudojimą spaudimo priemone ir įvykius Seutoje.
Vis dėlto šalių sąrašas pamažu mažėja: Nyderlandai nutraukė kontrolę rugsėjo pabaigoje, o Italija ir Ispanija atsisakė abipusių patikrų lėktuvų reisams ir keltų maršrutams — priemonių, kurių imtasi viena prieš kitą dėl Seutos krizės tą pačią vasarą.
Kur keliautojai turėtų tikėtis pasienio kontrolės
Leidinys pabrėžia, kad turistai pirmiausia turėtų atkreipti dėmesį į patikrų mastą. Pavyzdžiui, Prancūzija ir Švedija įvedė kontrolę visuose savo vidaus pasieniuose, įskaitant skrydžius iš kitų Šengeno šalių, o Vokietija — visuose devyniuose sausumos pasieniuose.
Purvinesnė nei atrodo: kurį viešbučio kambario daiktą patariama iš karto nuimti nuo lovos
„Ryanair“ vėl išparduoda bilietus: skrydžiai po Europą – vos nuo 14 eurų
Tikrinu seną patarimą kelionę pirkti iš anksto: ar už 7 naktis Egipte mokėčiau mažiau?
Planuodamas 7 naktis Madeiroje rinkčiausi kitaip: ar pigesnis viešbutis tikrai taupo?
Maldyvų nebereikia: šalia Europos atrasta ideali vieta rudens poilsiui
Drąsus savavališkas statinys virto turistiniu perlu, bet bauda vis tiek paskirtaKitose valstybėse priemonės yra labiau ribotos: Italija tikrina tik sieną su Slovėnija, Lenkija — pasienius su Vokietija ir Lietuva, o Norvegija — tik uostus, turinčius keltų susisiekimą su kitomis Šengeno šalimis (taigi Norvegijos kontrolės priemonės netaikomos vairuotojams, įvažiuojantiems į Norvegiją iš Švedijos sausuma).
Ką tai reiškia keliautojams
Pagal Šengeno sienų kodeksą vidaus sienų kontrolė yra kraštutinė priemonė ir turi būti laikina. Po 2024 m. kodekso reformos, esant numatomai grėsmei, šalys gali įvesti kontrolę iki šešių mėnesių, o bendra tokių priemonių trukmė neturi viršyti dvejų metų. Esant reglamente nustatytoms „ypatingoms aplinkybėms“, šalis gali pratęsti kontrolę dar šešiems mėnesiams, o vėliau — dar vienam, paskutiniam šešių mėnesių laikotarpiui.
Praktikoje kai kurios valstybės patikrinimus vykdo kur kas ilgiau, kiekvieną kartą pranešdamos apie naują kontrolės laikotarpį ir dažnai nurodydamos atsirandančias grėsmes.
Pavyzdžiui, Vokietijoje kontrolė kai kuriose vidaus sienose taikoma nuolat nuo 2015 m. rugsėjo 13 d., Austrijoje — nuo 2015 m. rugsėjo 16 d., Švedijoje — nuo 2015 m. lapkričio 12 d., o Danijoje — nuo 2016 m. sausio 4 d. Prancūzija atlieka patikras nuolat nuo 2018 m. lapkričio 1 d., Norvegija — nuo 2021 m. lapkričio 12 d., Italija (prie sienos su Slovėnija) — nuo 2023 m. spalio 21 d., o Lenkija — nuo 2025 m. liepos 7 d.
Keliautojams tokios priemonės reiškia greičiau atrankines patikras, o ne pilną paso kontrolę kiekviename sienos kirtimo taške. Dauguma keliautojų, vykstančių automobiliu ar traukiniu, kertą sienas be sustojimų, tačiau bet kuriam asmeniui gali būti paprašyta pateikti tapatybės dokumentą.
Kad išvengtų nemalonumų, ES ir Šengeno zonos piliečiai turėtų turėti galiojantį pasą arba nacionalinį asmens tapatybės dokumentą. Vairuotojo pažymėjimas nėra dokumentas, suteikiantis teisę kirsti sieną.
Ne ES šalių piliečiams būtina turėti pasą, o jei reikalaujama — Šengeno vizą arba leidimą gyventi (net ir vienos dienos kelionės į kaimyninę šalį atveju).
Vairuotojai bei autobusų ir keltų keleiviai, kertantys šias minėtas sienas, turi numatyti galimus vėlavimus kontrolės punktuose.
Kas toliau
Kitas svarbus terminas — 2026 m. gruodžio 18 d.: iki tos dienos turi pasibaigti Italijos kontrolė pasienyje su Slovėnija. Italija juos taiko be pertraukos nuo 2023 m. spalio. Europos Komisijai rengiant paskutinį sąrašą iš Italijos nebuvo gauta pranešimo apie jų pratęsimą.
2027 m. pavasarį baigsis priemonių galiojimas keliuose šalyse: kovo 15 d. — Austrijoje ir Vokietijoje, kovo 30 d. — Lenkijoje, balandžio 30 d. — Prancūzijoje, o gegužės 11 d. — Danijoje, Norvegijoje ir Švedijoje. Kiekviena vyriausybė turės apsispręsti, ar pratęsti kontrolę. Jei patikros trunka daugiau nei metus, valdžios taip pat turės paaiškinti Europos Komisijai, kodėl įprastos policinės priemonės šalies viduje nepakankamos.
Dar ką reikėtų žinoti keliautojams
Anksčiau pranešta, kad nuo 2026 m. balandžio 10 d. pilnai pradėjo veikti nauja įvažiavimo į ES sistema trečiųjų šalių piliečiams. Dabar vietoj įprastų antspaudų pasuose keliautojams pirmąkart kertant sieną pasienyje paimami pirštų atspaudai ir daroma nauja nuotrauka.
Be to, ateityje turėtų pradėti veikti mokama įvažiavimo į ES sistema ETIAS, tačiau jos įdiegimas nuolat atidedamas.
