365 metrų aukštyje virš Šventojo slėnio Peru pritvirtintos permatomos Skylodge kapsulės, iš kurių atsiveria stulbinantys vaizdai. Tačiau norint patekti į savo numerį, svečiai turi įveikti drąsos reikalaujantį maršrutą, rašo BBC žurnalistė, kuri praleido naktį aukštai Anduose.
Kalba eina apie Skylodge Adventure Suites – kompleksą permatomų kapsulių, pritvirtintų prie stačios uolos maždaug 365 metrų virš slėnio dugno. Pateko tik į jas įmanoma specialiai paruoštu maršrutu su kopėčiomis, metalinėmis kojelėmis, trosų perėjomis ir metalinėmis kilpomis.
Žurnalistei koja drebėjo, kai ji atsargiai žengė turistinį batą ant plieno troso, maždaug 1,3 centimetro storio. Tvirtai laikydamasi už saugos troso akių lygyje, ji persegė karabiną ant kito metalo elementų ruožo ir žengė virš daugiau nei 200 metrų gylio bedugnės.
Po kojomis buvo tik trosas, o stačios Šventojo slėnio granitinės uolos staigiai krito žemyn, kur toli apačioje plytėjo murzinai žalia Urubambos upė.
„Aš nedrąsiai bridau per 20 metrų atkarpą, nuolat sau primindama: nežiūrėti žemyn. Galiausiai pasiekusi kitą pusę, atsargiai užlipau ant metalinių laiptų. Mūsų gidas užtikrino, kad iki pabaigos liko tik kelios šimtų metrų kopimo. Ir visa tai buvo tik registracijos procedūra“, – pabrėžia žurnalistė.
Anksčiau Šventasis slėnis buvo inkų imperijos žemdirbystės centras. Šiandien turistus čia traukia senoviniai griuvėsiai, tradiciniai kaimeliai ir įspūdingi kalnų peizažai. Mažas kaimas Pachar, kuriame stovi Skylodge, yra vos už 10 kilometrų nuo judraus inkų miesto Ollantaytambo. Tačiau jo derlingos žalios lygumos ir snieguotos Andų viršūnės atrodo tarsi kitas pasaulis.
„Ryanair“ keičia taisykles nuo lapkričio 10 dienos: keleiviams teks atvykti anksčiau
Maldyvų nebereikia: šalia Europos atrasta ideali vieta rudens poilsiui
Išrinktos 10 ekonomiškiausių kelionių krypčių 2027 metais: viena jų – visai netoli Lietuvos
Purvinesnė nei atrodo: kurį viešbučio kambario daiktą patariama iš karto nuimti nuo lovos
„Ryanair“ vėl išparduoda bilietus: skrydžiai po Europą – vos nuo 14 eurų
Septynios Šengeno šalys pratęs pasienio patikras 2027 m.Ką verta žinoti prieš kelionę
Kaip pasiekti: Skylodge Adventure Suites yra maždaug už 90 minučių kelio nuo Kusko. Į kapsules svečius veda gidas: pirma laukia dviejų valandų kopimas specialiu via ferrata maršrutu, o nusileidimas vyksta ziplainu.
Trukmė: galima pasirinkti pusdienio programą su pietumis arba praleisti naktį viešbutyje.
Kaina: nakvynė su pervežimu iš Kusko, gido paslaugomis, kopimu per via ferrata ir nusileidimu ziplainu kainuoja 1 640 perujų soliais (apie 410 € arba apie 350 svarų sterlingų ar 480 JAV dolerių) vienam asmeniui.
Kada važiuoti: geriausias laikas – sausasis sezonas, paprastai nuo balandžio iki spalio. Tuo metu ypač patogu stebėti žvaigždes.
Lengvesnė alternatyva: ta pati kompanija valdo ir pastatą, esantį žemiau šlaito. Į jį galima nueiti trumpu pėsčiųjų žygiu. Kapsulėse yra dušas, tualetas su nuleidimo sistema ir atvira hidromasažinė vonia, iš kurios galima stebėti žvaigždes.
„Gidas tvirtai vedė mus aukštyn, įveikdamas siaurus iškyšulius, iškalėtus tiesiai į granitą. Sustojus mažoje aikštelėje, kur vos tilpo trys žmonės, pritvirtinau saugos įrangą ir pažvelgiau į slėnį. Tolumoje Urubambos upė vinguriavo tarp dirbamų laukų, apjuostų aštrių kalnų viršūnių“, – pasakojama straipsnyje.
Nors svaigimas sukosi galvoje, žurnalistė ryžosi pažvelgti į aukštai virš galvos blyksinčias kapsules. Tuo metu dar vienas alpinistas stengėsi prasisprausti į aikštelę, todėl ją pastūmėjo judėti toliau aukštyn palei granitą.
Nors pradžioje labai bijojusi, palaipsniui ji priprato prie kopimo ir ėmė užtikrintai persegti karabinus. Tačiau retas kalnų oras priminė apie save: esant daugiau nei 3 200 metrų virš jūros lygio, kvėpuoti jau buvo sunku. Po dviejų valandų nuo kopimo pradžios žurnalistė pagaliau užkopė ant metalinės aikštelės prie valgymo kapsulės ir buvo visiškai išsekusi.
Pasak žurnalistės, net ir čia tiems, kurie bijo aukščio, buvo sunku atsipalaiduoti. Atrodė, kad kapsulės tiesiog kabo ant bedugnės. Tik patekę vidun ir nusivilkę saugos įrangą, jie galėjo atsisėsti ir atgauti kvapą.
„Mes su vyru sėdėjome prie stalo su dar keturiais kopimo dalyviais. Gurkšnodami arbatą stebėjome, kaip saulė leidžiasi virš Šventojo slėnio pro permatomą valgymo kapsulės sieną. Tuo tarpu mūsų gidas ruošė keturių patiekalų vakarienę pagal Peru tradicijas“, – dalijosi žurnalistė.
Turistams patiekė moliūgų sriubą, vištieną su remoulade padažu ir Andų bulves, o desertui – sodrų šokoladinį braunį su kakava, papuoštą šviežia pasifloros minkštimu. Už langų rožinė danga pamažu tamsėjo, atsirado pirmos žvaigždės ir blanki Paukščių Tako juosta.
Norint patekti į miegamąjį, teko vėl laipioti aukštyn. Gidas padėjo keliautojams vėl užsidėti saugos sistemas ir pritvirtino jas prie trosų. Prieky laukė trumpas kopimas link atskirų kapsulių. Pasinaudodami metalo kojų ir rankų kilpomis, įkaltais tiesiai į granitą, žurnalistė su vyru pradėjo kilti į miegamąjį, kuriame turėjo praleisti rytą.
„Nemiegokite per anksti: geriausiai Paukščių Taką matyti vėlų naktį“, – patarė gidas.
Miegamasis, pritvirtintas prie stačios uolos, buvo pasiekiamas per liuką stogo viršuje, pasakojo žurnalistė. Viduje buvo trys lovos – viena dvigulė ir dvi viengulės, taip pat šeši langai, pro kuriuos atsiveria vaizdas į Šventąjį slėnį. Vonios kambarys buvo gerokai kuklesnis: ekologiškas sausasis tualetas, atskirtas nuo likusios kapsulės tankia užuolaida. Dušo čia nebuvo.
Temperatūra kapsulėje greitai krito, todėl autorė susivyniojo į kelis storus pledus ir įsitaisė ant dvigulės lovos, stebėdama naktinį dangų pro išgaubtą permatomą sieną. Iš apačios, nuo kelio, sklido vos girdimi civilizacijos garsai: retkarčiais pypsėjo automobiliai, kažkur toli aidėjo sirena, o vėjas šnibždėjo už kapsulės sienų.
Tą vakarą gidas papasakojo, kokią reikšmę naktinis dangus turėjo inkų kultūroje.
„Inkai tikėjo, kad Urubambos upė apačioje yra žemiškas Paukščių Tako atspindys, o kiekviena gyvybė turi savo dangišką deimyną šioje vaizdingame galaktikoje“, – paaiškino gidas.
„Gulėdama aukštai virš slėnio stebėjau Paukščių Taką, o jo žeminis atspindys vinguriavo toli apačioje. Kiekviena dangaus minutė atnešdavo vis daugiau žvaigždžių. Atrodė, kad užmiegu tarp jų, o ne po žvaigždėtu dangumi“, – pasakojo žurnalistė.
Užburiančias nusileidimas
Šiek tiek prieš šeštą ryto kapsulę užliejo auksiniai saulės spinduliai. Virš slėnio lakstė paukščių čirpimas, o kiti svečiai jau pradėjo prabusti. Pusryčiavę valgymo kapsulėje, turistai stojo prieš paskutinį išbandymą – nusileidimą per šešis ziplainus, kurių ilgiai svyruoja nuo 150 iki 700 metrų.
Žurnalistė jau be dvejonių prisisegė prie pirmojo troso ir, atsispyrusi nuo platformos, skriejo tarp oranžinių granitinių uolų link gido, kuris laukė tolumoje. Prieš baigiant nusileidimą ji pasilenkė į dešinę, kad išvengtų staigaus smūgio, kai įsijungė automatinė stabdžių sistema, kuri sklandžiai sustabdė ją prie kitos aikštelės.
Taip, skrisdama nuo vienos aikštelės prie kitos ir zigzagais nusileisdama palei uolą, moteris pamažu artėjo prie slėnio dugno. Mažiau nei per valandą ji vėl įžengė ant tvirto žemės paviršiaus.
„Panašu, kad nuotykis buvo daug sunkesnis, nei tikėjomės. Tačiau naktis virš Šventojo slėnio, gamtos tyla, malonumas įveikus fizinį iššūkį ir neįtikėtini vaizdai paliko tokius stiprius įspūdžius, kad jau pradėjau svajoti apie naujus užkopimus ir nakvynes ant uolų“, – teigia žurnalistė.
Kiti įdomūs viešbučiai pasaulyje
Primename, kad Pirėnuose vėl atidarytas aukščiausias Prancūzijos viešbutis Hôtellerie des Laquets – jis stovi 2 620 metrų aukštyje virš jūros lygio. Viešbutis nefunkcionavo daugiau nei 30 metų ir rugsėjo pabaigoje po didelio rekonstrukcijos projekto vėl priėmė svečius. Jis buvo pastatytas 1930–1933 m. maršrute į Pik-dy-Midi viršūnę ir anksčiau tarnavo kaip sustojimo vieta keliautojams ir mokslininkams.
