Kartais viskas prasideda visai nekaltai. Atidarau šaldiklį, matau truputį šerkšno ant sienelės ir pagalvoju, kad atitirpinsiu kada nors vėliau. Po kelių savaičių vienas stalčius jau pradeda strigti, aplink dureles susiformuoja kietas ledo kraštas, o kai kur produktų pakuotės net prišąla prie sienelės.
Turinys (16)
- Kodėl šaldiklyje apskritai atsiranda šerkšnas
- 1. Durelės neužsidaro visiškai sandariai
- 2. Susidėvėjo arba išsipurvino durelių tarpinė
- Paprastas popieriaus lapo testas
- 3. Šaldiklis pergrūstas ir oras nebegali cirkuliuoti
- 4. Į šaldiklį patenka per daug šilto maisto ir drėgmės
- 5. Gali būti sutrikusi automatinio atitirpinimo sistema
- O kaip dėl drenažo?
- Kokia temperatūra turi būti šaldiklyje
- Greito užšaldymo režimo nelaikau įjungto nuolat
- Kaip saugiai atitirpinu šaldiklį
- Ko nedarau norėdama pagreitinti procesą
- Kada jau verta kviesti meistrą
- Svarbiausi patarimai iš mano patirties
- Dažniausios klaidos
- Dažniausiai užduodami klausimai
Plonas šerkšno sluoksnis kai kuriuose šaldikliuose gali būti normalus, ypač po dažno durelių varstymo. Tačiau storas, nuolat atsinaujinantis ledas dažniausiai reiškia, kad į kamerą patenka per daug šilto ir drėgno oro arba neveikia viena iš šaldiklio sistemų. Prieš kviesdama meistrą visada pradedu nuo kelių paprastų dalykų, kuriuos galima patikrinti per kelias minutes.
Kodėl šaldiklyje apskritai atsiranda šerkšnas
Kai šiltas ir drėgnas kambario oras patenka į labai šaltą šaldiklio vidų, jame esanti drėgmė kondensuojasi ir užšąla. Kuo dažniau taip nutinka, tuo storesnis ledo sluoksnis palaipsniui susidaro ant sienelių, stalčių ar aplink dureles.
Vienkartinis šerkšnas po ilgesnio durelių laikymo atidarytų dar nėra katastrofa. Tačiau jei ledas greitai atauga net po visiško atitirpinimo, jau ieškau nuolatinės priežasties.

1. Durelės neužsidaro visiškai sandariai
Tai pirmas dalykas, kurį tikrinu. Kartais šaldiklio durelės atrodo uždarytos, bet jas prilaiko išlindęs maišelis, per aukštai prikrautas stalčius ar netinkamai sudėtos dėžutės. Lieka vos kelių milimetrų tarpas, tačiau jo pakanka, kad drėgnas kambario oras visą laiką skverbtųsi į vidų.
Uždariusi dureles apžiūriu visą jų perimetrą ir įsitikinu, kad niekas nekliudo. Jei ledas kaupiasi būtent viename kampe prie durelių, tai ypač dažnai nukreipia dėmesį į sandarumą.
2. Susidėvėjo arba išsipurvino durelių tarpinė
Guminė tarpinė turi tolygiai priglusti prie viso šaldiklio korpuso. Jei joje atsirado įtrūkimų, ji deformavosi arba po ja prisikaupė trupinių ir riebalų, sandarumas gali pablogėti. Tada šaldiklis turi nuolat kompensuoti į vidų patenkantį šiltesnį orą.
Tarpinę nuvalau švelnia drėgna šluoste ir apžiūriu per visą ilgį. Jei guma suplyšusi, smarkiai sukietėjusi arba aiškiai nebepriglunda, ją gali tekti keisti pagal konkretaus modelio instrukciją.
Paprastas popieriaus lapo testas
Jei nesu tikra, ar tarpinė priglunda, tarp durelių ir korpuso įdedu paprasto popieriaus lapą ir dureles uždarau. Jei lapas keliose vietose išsitraukia visiškai be pasipriešinimo, verta atidžiau patikrinti būtent tą tarpinės zoną.
Tai nėra profesionalus diagnostikos metodas, tačiau gali padėti pastebėti akivaizdžiai blogą prigludimą. Jei kyla abejonių, galutinį sprendimą dėl tarpinės keitimo palieku remontą išmanančiam specialistui.
3. Šaldiklis pergrūstas ir oras nebegali cirkuliuoti
Šaldiklis neturi būti tuščias, tačiau ir suspausti pakuotes iki tokio lygio, kad nebeužsidarytų stalčiai ar būtų uždengtos oro angos, nėra gera mintis. Modeliuose su ventiliuojamu šaltu oru užblokuota cirkuliacija gali lemti labai nevienodą temperatūrą.
Produktus sudedu taip, kad stalčiai laisvai užsidarytų ir niekas nesiremtų į dureles. Jei gamintojas nurodo oro angas, jų neuždengiu pakuotėmis. Tikslaus „75 procentų užpildymo“ kaip universalaus skaičiaus nelaikau taisykle – svarbiausia normalus oro judėjimas ir durelių sandarumas.
4. Į šaldiklį patenka per daug šilto maisto ir drėgmės
Dar viena dažna priežastis – šiltas, garuojantis maistas. Jei į šaldiklį dedu dar smarkiai šiltą puodą ar atvirą indą, papildoma šiluma ir vandens garai gali paskatinti kondensato bei šerkšno susidarymą.
Maistą prieš šaldydama padaliju į mažesnes porcijas ir atvėsinu tiek, kad jis nebegaruotų bei nešildytų visos kameros. Tačiau greitai gendančio maisto valandų valandas nelaikau ant stalo vien tam, kad pasiektų idealią kambario temperatūrą – jį reikia atvėsinti saugiai ir nevilkinant.
5. Gali būti sutrikusi automatinio atitirpinimo sistema
Jei turiu „No Frost“ ar kitą automatinio atitirpinimo sistemą, storas ledo sluoksnis ant vidinių paviršių nėra tai, ką norėčiau matyti nuolat. Tokiuose prietaisuose už atitirpinimą atsakingi keli komponentai, o gedimas gali lemti ledo kaupimąsi ten, kur jo neturėtų būti.
Jei šaldiklis visiškai atitirpintas, tarpinė tvarkinga, durelės sandarios, tačiau ledas netrukus vėl sparčiai auga, tai jau yra priežastis įtarti techninį gedimą. Tokiu atveju savarankiškai ardyti korpuso ar elektros dalių nesiimu.
O kaip dėl drenažo?
Kai kuriuose šaldytuvuose ir šaldikliuose atitirpinimo vanduo nuteka specialiu kanalu į surinkimo vietą. Jei toks kanalas užsikemša, vanduo gali kauptis ir vėliau užšalti. Tačiau konstrukcijos labai skiriasi, todėl ne kiekviename modelyje vartotojas apskritai turi pasiekiamą drenažo angą.
Dėl to aklai nekišu į angas vielų ir nepilu verdančio vandens. Pirmiausia pasižiūriu konkretaus prietaiso instrukcijoje, ar tokia anga yra, kur ji yra ir kaip gamintojas rekomenduoja ją valyti.
Kokia temperatūra turi būti šaldiklyje
Čia originale buvo viena rimčiausių klaidų – rekomendacija laikyti šaldiklį ties 0 °C. Tokia temperatūra nėra tinkama įprastam ilgalaikiam šaldytų produktų laikymui. Mano orientyras yra apie –18 °C, nebent konkretaus prietaiso instrukcijoje nurodyta kitaip.
Dar šalčiau nustatyti nebūtinai reiškia geriau. Jei produktai saugiai laikomi, bereikalingai žeminti temperatūrą prasmės nėra. Svarbiausia, kad šaldiklis stabiliai palaikytų nustatytą režimą.
Greito užšaldymo režimo nelaikau įjungto nuolat
Greito užšaldymo funkcija naudinga, kai vienu metu įdedu didesnį kiekį šviežio maisto. Tuomet prietaisas laikinai intensyviau šaldo, kad naujai įdėti produktai kuo greičiau sušaltų.
Tačiau tai nėra nuolatinis kasdienis režimas, nebent konkretus modelis jį valdo automatiškai. Jei funkcija išjungiama rankiniu būdu, po naudojimo patikrinu, ar ji neliko įjungta be reikalo.
Kaip saugiai atitirpinu šaldiklį
Jei ledo sluoksnis jau storas, pirmiausia vadovaujuosi prietaiso instrukcija. Produktus perkeliu į kitą šaldiklį arba izoliacinį krepšį, prietaisą išjungiu ir leidžiu ledui ištirpti natūraliai. Grindis aplink apsaugau nuo vandens.
Ledo nekertu peiliu, atsuktuvu ar kitu aštriu metaliniu įrankiu. Pažeidus garintuvą galima sugadinti visą prietaisą, o remontas kainuos gerokai daugiau nei kelios papildomos atitirpinimo valandos.
Ko nedarau norėdama pagreitinti procesą
Į šaldiklį nepilu verdančio vandens ir nepučiu karšto oro ten, kur to nerekomenduoja gamintojas. Staigus temperatūros skirtumas gali pažeisti plastiką ar kitas detales, o elektrinis prietaisas ir vanduo apskritai nėra derinys eksperimentams.
Geriausias būdas – kantrybė ir gamintojo nurodymai. Kai ledas suminkštėja ir pats atsiskiria, jį pašalinti daug saugiau.
Kada jau verta kviesti meistrą
Jei durelės sandarios, tarpinė sveika, temperatūra nustatyta teisingai, o po atitirpinimo storas ledas vėl grįžta per trumpą laiką, problemos gali būti gilesnės. Įtarčiau temperatūros jutiklį, automatinio atitirpinimo sistemą, ventiliatorių ar kitą komponentą.
Taip pat nelaukčiau, jei šaldiklis nebesugeba palaikyti šalčio, dirba beveik be sustojimo, girdisi nauji neįprasti garsai arba produktai pradeda atitirpti. Čia jau svarbiau išsaugoti maistą ir prietaisą, o ne dar savaitę stebėti situaciją.
Svarbiausi patarimai iš mano patirties
Pirmiausia visada tikrinu paprasčiausius dalykus: ar durelės užsidaro, ar niekas joms netrukdo ir ar tarpinė švari. Tik tada galvoju apie gedimą. Labai dažnai problema paaiškėja dar prieš atsukant nors vieną varžtą.
Taip pat neperkraunu stalčių, neuždengiu oro angų ir stengiuosi dureles laikyti atidarytas kuo trumpiau. O –18 °C man yra daug prasmingesnis orientyras už bandymą nustatyti šaldiklį „kuo šalčiau“.
Dažniausios klaidos
Pirma klaida – daužyti ledą peiliu ar kitu aštriu įrankiu. Antra – manyti, kad kiekvienas ledo sluoksnis reiškia rimtą gedimą, dar nepatikrinus durelių. Trečia – nustatyti šaldiklį netinkamoje temperatūroje, tikintis, kad taip problema išsispręs.
Dar viena klaida – atitirpinti prietaisą ir neieškoti priežasties. Jei po kelių savaičių ledas grįžta lygiai toje pačioje vietoje, pats atitirpinimas buvo tik laikinas simptomų pašalinimas.
O jūsų šaldiklyje ledas dažniau kaupiasi ant galinės sienelės, dugne ar būtent prie durelių? Parašykite komentaruose – vieta kartais labai aiškiai išduoda problemos priežastį.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar šiek tiek šerkšno šaldiklyje yra normalu?
Kai kuriuose modeliuose nedidelis šerkšno kiekis gali atsirasti natūraliai, ypač dažnai varstant dureles. Tačiau storas ledas, trukdantis stalčiams ar greitai atauginantis po atitirpinimo, jau vertas dėmesio.
Kokia temperatūra turėtų būti šaldiklyje?
Įprastas ilgalaikio šaldyto maisto laikymo orientyras yra apie –18 °C. Nulinė temperatūra šaldikliui netinka, nes tai jau nėra normalus užšaldymo režimas.
Kaip suprasti, kad kalta durelių tarpinė?
Ledas dažnai labiau kaupiasi prie nesandarios vietos, o guma gali būti įtrūkusi, deformuota ar prastai priglusti. Paprastas popieriaus lapo testas gali padėti pastebėti silpną vietą, bet pažeistą tarpinę geriausia vertinti pagal konkretaus modelio instrukciją.
Ar galima ledą nugramdyti peiliu?
Ne. Aštrus įrankis gali pradurti arba pažeisti svarbias šaldymo sistemos dalis. Saugesnis būdas yra prietaisą išjungti ir leisti ledui natūraliai atitirpti.
Kodėl „No Frost“ šaldiklis vis tiek apledėja?
Nedidelis trumpalaikis šerkšnas gali atsirasti po dažno durelių varstymo, tačiau nuolatinis storas ledas nėra normalus. Jei durelės ir tarpinė tvarkingos, gali būti sutrikusi automatinio atitirpinimo ar oro cirkuliacijos sistema.




















